Skaiciau skaiciau, ir taip gaila to vaiko paauglio pasidare...
QUOTE(Gegytė @ 2008 07 04, 00:09)
Ne nu sorry, bet biški perdėtai man čia viskas atrodo.
Arba Jūs (tikrai nenoriu nieko įžeist, tačiau Jūsų nepažįstu, todėl apsvarstysiu garsiai kelis variantus) esate isterikai, ir viską perdedat.
Arba - vaikas tikrai yra toks nepakenčiamas.
O atsikratant vaiku bėdos tikrai niekur nedings
Aš tėvų vietoj daryčiau taip:
*visiškas vaiko ignoravimas:
**Nori valgyt? pasidaryk pats.
**Reikia pinigų? Varai užsidirbt (beto, dabar vasara, darbų nors šienu vežk)
**ko nors prašo, negirdėt...
man atrodo, kad jau po savaitės vaikui (jeigu jis tikrai toks baisus) būtų labai blogai.
Arba Jūs (tikrai nenoriu nieko įžeist, tačiau Jūsų nepažįstu, todėl apsvarstysiu garsiai kelis variantus) esate isterikai, ir viską perdedat.
Arba - vaikas tikrai yra toks nepakenčiamas.
O atsikratant vaiku bėdos tikrai niekur nedings
Aš tėvų vietoj daryčiau taip:
*visiškas vaiko ignoravimas:
**Nori valgyt? pasidaryk pats.
**Reikia pinigų? Varai užsidirbt (beto, dabar vasara, darbų nors šienu vežk)
**ko nors prašo, negirdėt...
man atrodo, kad jau po savaitės vaikui (jeigu jis tikrai toks baisus) būtų labai blogai.
šį pasisakymą parašiau kai buvau perskaičiusi 5dalį temos.
dabar beveik jam nepritariu..
Stiprybės mamai ir daug meilės....
QUOTE(Gegytė @ 2008 07 04, 01:09)
Tai surask mano vaikui darbo
Arba konstatuoju faktą, kad visas šienas šią vasarą supuvo ir vežti nebėra ką 
Aš tai nieko patarti negaliu, tik labai labai palaikau mamą 
. Jums ir Jūsų šeimai daug stiprybės.
Įtariu, kad Jūsų sūnus tikrai probleminis ir jokie naginėjimai po vaikystes, kas ką per daug padarė ar nepadarė dėl vaiko, nieko nebepadės. Būna kad gimdami vaikai atsineša tokį bjaurų savo būdą ir nieko čia nebepadarysi. Toks jo likimas. Arba jis daug gyvenime pasieks arba anksti iš jo pasitrauks (atsiprašau už savo žodžius). Man tik būtų labai įdomu su jo geriausiu draugu (jei tokį turi) pabendrauti, pasiklausinėti apie Jūsų sunų. Aš asmeniškai turiu kelias tikras drauges, tai viską apie jų namus ir net tolimus gimines žinau, žinau asmenines problemas ir džiaugsmus. O vyrai, kaip teigiama, kalbasi tarpusavyje apie tai ne mažiau nei moterys. Bet aišku tai ko gero neįmanoma
. Čia tik tam, kad suvokti, ko jis tikisi iš ateities, ko siekia. Gal žmogų gili depresija kamuoja.
. Jums ir Jūsų šeimai daug stiprybės. Įtariu, kad Jūsų sūnus tikrai probleminis ir jokie naginėjimai po vaikystes, kas ką per daug padarė ar nepadarė dėl vaiko, nieko nebepadės. Būna kad gimdami vaikai atsineša tokį bjaurų savo būdą ir nieko čia nebepadarysi. Toks jo likimas. Arba jis daug gyvenime pasieks arba anksti iš jo pasitrauks (atsiprašau už savo žodžius). Man tik būtų labai įdomu su jo geriausiu draugu (jei tokį turi) pabendrauti, pasiklausinėti apie Jūsų sunų. Aš asmeniškai turiu kelias tikras drauges, tai viską apie jų namus ir net tolimus gimines žinau, žinau asmenines problemas ir džiaugsmus. O vyrai, kaip teigiama, kalbasi tarpusavyje apie tai ne mažiau nei moterys. Bet aišku tai ko gero neįmanoma
. Čia tik tam, kad suvokti, ko jis tikisi iš ateities, ko siekia. Gal žmogų gili depresija kamuoja.
QUOTE(Lady Dy @ 2008 07 03, 21:22)
Jis jau ne vaikas,bet ir ne suaugęs,priimk jį kaip asmenybę,turinčią savo nuomonę,nors ji su jūsiške dažniausiai nesutinka.Mažiau girkitė mažają sesę gerietę,džiaukitės jo pasiekimais,nors ir labai mažučiais,ir apsišarvuokite kantrybe,tam reikės dauuuug laiko.Man tam reikėjo 6 metų.
Labai teisingai pasakyta
Nebepriešinkite daugiau jų, nežlugdykite sūnaus autoriteto dukros akivaizdoje. Vaikai būna skirtingi, su skirtingais poreikiais, skirtingom galimybėm. Tik tėvų meilė jiems turėtų būt vienoda.QUOTE(laureta @ 2008 07 03, 22:56)
ne vaje, vaje, bet geriau padek patarimais mamai ir teciui, gal pravers.
Taigi patarė
Nuo pat pradziu seku tema 
Labai idomu pasidare, N.V, o kas jei tavo dukrele taip elgsis per paauglyste Ir ja isvarysit Nejau jus pati saves neprisimenat paauglystej o paauglyste buna visiems skirtingai sunki. tereikia tai isgyventi. Praeis kokie trys metai, ir pamatysit, sunus bus visiskai kitoks, tik tereikia jam dabar padeti 
Labai idomu pasidare, N.V, o kas jei tavo dukrele taip elgsis per paauglyste Ir ja isvarysit Nejau jus pati saves neprisimenat paauglystej o paauglyste buna visiems skirtingai sunki. tereikia tai isgyventi. Praeis kokie trys metai, ir pamatysit, sunus bus visiskai kitoks, tik tereikia jam dabar padeti
QUOTE(Karinga @ 2008 07 04, 08:53)
Labai panašu, kad visko gali būti tokioj aplinkoj augant ir tokį vaikų-tėvų elgesį stebint...
QUOTE(milabra @ 2008 07 04, 00:57)
O tie visi sakymai Myliu Nemyliu man smirda amerikoniškais filmais. Ne lietuviškam charakteriui seiliotis - niekad man tėvai nepasakojo apie meilę, bet žinau kad myli. Aš irgi nepuldinėju prie dukters pasakodama apie meilę. Kai ji pristoja N-tąjį kartą su pasakymu Myliu tave - žinau kad sekantis klausimas bus ar aš ją myliu
Tada sakau - kaip tau atrodo? Nu ji konstatuoja kad myliu, aš patvirtinu. Nos ką tik būna prisidirbus, aprėkta, nubausta. Į vaiko klausimą ar tu mane myli, turi būti vienareikšmiškas atsakymas: TAIP.
oj kiek daug buvau pririnkusi sitatu, bet nutariau nieko necituoti, nes postas butu milziniskas
pirmiausia stiprybes mamytei ir visai seimynai nors dabar jums atrodo kad viskas juoda, bet taip tikrai nera. Prisiminiau ne sena istorija su mano broliu, tik situacija ta, kad as vyresne keleriais metais, tai jis kaip ir turejo i mane lygiuotis ir ka galiu pasakyti - turejom visko, ko geidem..aisku niekas nepirkaliojo to ko nereikia, bet finansine tevu puse buvo tikrai gera. Be to ir mano akim zvelgiant tevai buvo tikrai demokratiski, sukalbami visada, bet bet..broliukui atrode, kad as lepunele, man viskas ir viskas..kai mano akimis ziurint tevai tikrai stengesi, kad mums abiems butu duodama tiek kiek reikia, niekada musu nepriesino kalbedama apie tuos "va uzsidirbai, tai tau nuperkam"...cia turbut man pats blogiausias dalykas atrodo taip priesinti vaikus...suprantu, kad is suaugusiu puses atrodo logiska - va gerai mokesi, tai jai ir nupirksim, bet is vaiku puses zvelgiant tai tikrai nera geriausias sprendimas.
Mano broliukas taip pat buvo padejes ant mokslu, nors galva turejo gera, bet tinginys buvo visiskas ir tevai ta mate...tada verte lankyt futbolo treniruotes (kaip jus pramoginius sokius), pradzioj lanke su noru, kol dar paauglyste nebuvo uzpuolusi, o veliau nebenueidavo, meluodavo kad buvo, tevas suzinodavo tuoj is trenerio (o ir miestas nedidelis, musu seima daug kas zino, tai dar sunkiau, nes tevams pries kitus nepatogu 
), taigi auklejo dirzu..prisipazinsiu, kartais pagalvodavau, kad tikrai nusipelne...is viso to maciau, kad butent teciui truksta kantrybes, nemoka ramiai kalbet, iskart uzsiplieskia...brolis lygiai toks pats 
vis sauke kad nebaigs nei 12kos, bet turbut nuo 11tos klases nustojo taip viskuom rupintis ir leido jam paciam spresti kokioj mokykloj mokytis, kaip ka daryti...ir ka galvojat - isejo i kita mokykla, nors tevai ir pyko baisiausiai, ten baige 12ta klase, net ne viena valstybini egza laike ir islaike 
aisku balai nebuvo dideli, bet ISLAIKE, kai tuo tarpu moksliukams ne visiems pasiseke. Istojo savo jegom i VGTU, na ir be dideliu problemu baige pirma kursa, po to antra ir po to pradejo savo bizni, o tada jau zinot kas su mokslais buna bet persivede i KTU i neakivaizdini ir bando kapanotis...nes taipogi buvo kalama, kad diplomas svarbiausias dalykas zemeje tik musu situacija tokia, kad teti buvo ismete is VGTU del jo principu, taigi brolis turejo puiku pavyzdi ir galejo bet kada atsikirsti - kad ka pats baigei (cia tevui taip sakydavo as taip niekada negaleciau pasakyti, bet jis galejo)...
zodziu zodziu...ilga cia litanija, bet perskaicius jusu pasakojimus apie sunu matau jame siek tiek savo brolio bruozu - grazus, saziningas be proto, realiai labai geros sirdies, bet kietas isoreje. Mylekit ji, jis tikrai bus geras zmogus, net nekyla man abejones, bet finale is viso to ka as maciau musu seimoje vis dazniau prieinu isvados, kad viskas pareina is seimos, kad ir kaip mes tai neigtume sunku aisku prisiimti kalte sau ir mano tevai nenorejo to pripazinti, bet kai kur tikrai buvo spragu, nors atrode "tikrai auklejam ir auginam vienodai".
Dar daug ka noreciau parasyti, bet taip sunku trumpai apie tai kalbeti tiesiog nemoku matyt...
beje, pats geriausias postas buvo, kad ne vien del demesio stokos taip nutinka, o daznai del per didelio rupescio ir cia zinokit pritariu simtu procentu, nes pas mus buvo panasiai - kai brolis buvo 11toje klaseje jau mama pradejo kalbeti, kad reikia baigti taip rupintis, kad kitu tevai taip nesirupina, nesokineja, negalvoja apie penkmecio planus ir vaikai jaucia didesne atsakomybe uz savo veiksmus. Taip kad per didelis rupestis irgi nera iseitis, bet visiskai nusispjaut tai neteisinga
Papildyta:
bet pabreziu, kad greiciausiai truko tokio tevisko bendravimo is mano tecio puses su broliu..mama buvo tokia uzuoveja, jai galejai viska prisipazinti, ji kai ka ir slepdavo nuo tecio, bet finale ji vistiek tapdavo blogiausia
bet va ta tecio nekantrybe, uzsiplieskimas, puolimas buvo tikrai bloga taktika..
kantrybes kantrybes kantrybes
tiesa, kazkas siule kazkur issiusti, tai mano tevams pasiseke, jie gal 16likos ji issiunte i Australija mokytis vieneriems metams ir ten jis bendravo su labai fainais zmonemis, daznai labai jau vyresniais, na tokia senaja lietuviu bendruomene Melburne, tai tikrai buvo tapes auksiniu berniuku..nepatikesit, bet ji visi myledavo, visas senimas, visi ji girdavo tiek ten, tiek ir cia LT, mociutems jis buvo nerealus, geriausias vaikas tik tiek, kad tas atitrukimas nuo seimos ir imetimas i svetima bendruomene, ypac kur reikejo ten svetima kalba kalbeti, padejo tik kuriam laikui paskui viskas vel grizo i savo vezes gal per koki pusmeti ir vel prasidejo maistavimai...bet tada jau tevai paleido ji, ir liepe elgtis kaip ismano (mokyklos keitimai ir pan.)
Papildyta:
buvau superine paaugle, noreciau kad mano panos tokios butu taip kad paauglyste paauglystei nelygu..kaip ir berniukai mergaitems..mergaites turbut gudrios jau gimsta o bernai eina kaip oziai ragus visiems atkise ir kovoja neaisku su kuo arba patys su savimi
pirmiausia stiprybes mamytei ir visai seimynai
nors dabar jums atrodo kad viskas juoda, bet taip tikrai nera. Prisiminiau ne sena istorija su mano broliu, tik situacija ta, kad as vyresne keleriais metais, tai jis kaip ir turejo i mane lygiuotis ir ka galiu pasakyti - turejom visko, ko geidem..aisku niekas nepirkaliojo to ko nereikia, bet finansine tevu puse buvo tikrai gera. Be to ir mano akim zvelgiant tevai buvo tikrai demokratiski, sukalbami visada, bet bet..broliukui atrode, kad as lepunele, man viskas ir viskas..kai mano akimis ziurint tevai tikrai stengesi, kad mums abiems butu duodama tiek kiek reikia, niekada musu nepriesino kalbedama apie tuos "va uzsidirbai, tai tau nuperkam"...cia turbut man pats blogiausias dalykas atrodo taip priesinti vaikus...suprantu, kad is suaugusiu puses atrodo logiska - va gerai mokesi, tai jai ir nupirksim, bet is vaiku puses zvelgiant tai tikrai nera geriausias sprendimas.Mano broliukas taip pat buvo padejes ant mokslu, nors galva turejo gera, bet tinginys buvo visiskas
ir tevai ta mate...tada verte lankyt futbolo treniruotes (kaip jus pramoginius sokius), pradzioj lanke su noru, kol dar paauglyste nebuvo uzpuolusi, o veliau nebenueidavo, meluodavo kad buvo, tevas suzinodavo tuoj is trenerio (o ir miestas nedidelis, musu seima daug kas zino, tai dar sunkiau, nes tevams pries kitus nepatogu ), taigi auklejo dirzu..prisipazinsiu, kartais pagalvodavau, kad tikrai nusipelne...is viso to maciau, kad butent teciui truksta kantrybes, nemoka ramiai kalbet, iskart uzsiplieskia...brolis lygiai toks pats vis sauke kad nebaigs nei 12kos, bet turbut nuo 11tos klases nustojo taip viskuom rupintis ir leido jam paciam spresti kokioj mokykloj mokytis, kaip ka daryti...ir ka galvojat - isejo i kita mokykla, nors tevai ir pyko baisiausiai, ten baige 12ta klase, net ne viena valstybini egza laike ir islaike aisku balai nebuvo dideli, bet ISLAIKE, kai tuo tarpu moksliukams ne visiems pasiseke. Istojo savo jegom i VGTU, na ir be dideliu problemu baige pirma kursa, po to antra ir po to pradejo savo bizni, o tada jau zinot kas su mokslais buna bet persivede i KTU i neakivaizdini ir bando kapanotis...nes taipogi buvo kalama, kad diplomas svarbiausias dalykas zemeje tik musu situacija tokia, kad teti buvo ismete is VGTU del jo principu, taigi brolis turejo puiku pavyzdi ir galejo bet kada atsikirsti - kad ka pats baigei (cia tevui taip sakydavo as taip niekada negaleciau pasakyti, bet jis galejo)...zodziu zodziu...ilga cia litanija, bet perskaicius jusu pasakojimus apie sunu matau jame siek tiek savo brolio bruozu - grazus, saziningas be proto, realiai labai geros sirdies, bet kietas isoreje. Mylekit ji, jis tikrai bus geras zmogus, net nekyla man abejones, bet finale is viso to ka as maciau musu seimoje vis dazniau prieinu isvados, kad viskas pareina is seimos, kad ir kaip mes tai neigtume
sunku aisku prisiimti kalte sau ir mano tevai nenorejo to pripazinti, bet kai kur tikrai buvo spragu, nors atrode "tikrai auklejam ir auginam vienodai".Dar daug ka noreciau parasyti, bet taip sunku trumpai apie tai kalbeti
tiesiog nemoku matyt...beje, pats geriausias postas buvo, kad ne vien del demesio stokos taip nutinka, o daznai del per didelio rupescio ir cia zinokit pritariu simtu procentu, nes pas mus buvo panasiai - kai brolis buvo 11toje klaseje jau mama pradejo kalbeti, kad reikia baigti taip rupintis, kad kitu tevai taip nesirupina, nesokineja, negalvoja apie penkmecio planus ir vaikai jaucia didesne atsakomybe uz savo veiksmus. Taip kad per didelis rupestis irgi nera iseitis, bet visiskai nusispjaut tai neteisinga
Papildyta:
bet pabreziu, kad greiciausiai truko tokio tevisko bendravimo is mano tecio puses su broliu..mama buvo tokia uzuoveja, jai galejai viska prisipazinti, ji kai ka ir slepdavo nuo tecio, bet finale ji vistiek tapdavo blogiausia
bet va ta tecio nekantrybe, uzsiplieskimas, puolimas buvo tikrai bloga taktika..
kantrybes kantrybes kantrybes
tiesa, kazkas siule kazkur issiusti, tai mano tevams pasiseke, jie gal 16likos ji issiunte i Australija mokytis vieneriems metams ir ten jis bendravo su labai fainais zmonemis, daznai labai jau vyresniais, na tokia senaja lietuviu bendruomene Melburne, tai tikrai buvo tapes auksiniu berniuku..nepatikesit, bet ji visi myledavo, visas senimas, visi ji girdavo tiek ten, tiek ir cia LT, mociutems jis buvo nerealus, geriausias vaikas
tik tiek, kad tas atitrukimas nuo seimos ir imetimas i svetima bendruomene, ypac kur reikejo ten svetima kalba kalbeti, padejo tik kuriam laikui paskui viskas vel grizo i savo vezes gal per koki pusmeti ir vel prasidejo maistavimai...bet tada jau tevai paleido ji, ir liepe elgtis kaip ismano (mokyklos keitimai ir pan.) Papildyta:
QUOTE(Karinga @ 2008 07 04, 08:53)
Nejau jus pati saves neprisimenat paauglystej o paauglyste buna visiems skirtingai sunki. tereikia tai isgyventi. Praeis kokie trys metai, ir pamatysit, sunus bus visiskai kitoks, tik tereikia jam dabar padeti
o paauglyste buna visiems skirtingai sunki. tereikia tai isgyventi. Praeis kokie trys metai, ir pamatysit, sunus bus visiskai kitoks, tik tereikia jam dabar padeti buvau superine paaugle, noreciau kad mano panos tokios butu
taip kad paauglyste paauglystei nelygu..kaip ir berniukai mergaitems..mergaites turbut gudrios jau gimsta o bernai eina kaip oziai ragus visiems atkise ir kovoja neaisku su kuo arba patys su savimi
QUOTE(Minesota @ 2008 07 04, 09:21)
Į vaiko klausimą ar tu mane myli, turi būti vienareikšmiškas atsakymas: TAIP.
O jūsų vaikas to klausinėja 20 kartų per dieną? Kai vaikui ne 3 metai, atvirai pasakius pradeda užknisinėti tas klausimas. Tuo labiau kad aš ne iš tų, besiseiliojančių. Pas mus nei zuikučių nei saulyčių nėra - vardas, vardelis, vardukas.
Vaiką reikia mylėti, o ne apie tai kalbėti
QUOTE(milabra @ 2008 07 04, 09:57)
O jūsų vaikas to klausinėja 20 kartų per dieną? Kai vaikui ne 3 metai, atvirai pasakius pradeda užknisinėti tas klausimas. Tuo labiau kad aš ne iš tų, besiseiliojančių. Pas mus nei zuikučių nei saulyčių nėra - vardas, vardelis, vardukas.
vaikas zinoma neklausineja
na retai gal, praeinant visad galvele paglostau-jis (kalbu apie 10meti} prisiglaudzia, atejes pas mus i kambari ziurint tv taip pat prisiglaudzia einant megoti ar iseinant kur nors visada visada i kakta pabuciuojam su vyru ir nereikia ne sakyti kad mylim jis ta ir pats mato, jaucia supranta o ar vaiko nuosirdus pabuciavimas gali buti seiliojimasis? 
o del mazybiniu gyvuneliu pas mum ir nera, vardai ir tik mazasis kol kas pupa
QUOTE(=Svaja= @ 2008 07 04, 10:19)
vaikas zinoma neklausineja
na retai gal, praeinant visad galvele paglostau-jis (kalbu apie 10meti} prisiglaudzia, atejes pas mus i kambari ziurint tv taip pat prisiglaudzia einant megoti ar iseinant kur nors visada visada i kakta pabuciuojam su vyru ir nereikia ne sakyti kad mylim jis ta ir pats mato, jaucia supranta o ar vaiko nuosirdus pabuciavimas gali buti seiliojimasis? o del mazybiniu gyvuneliu pas mum ir nera, vardai ir tik mazasis kol kas pupa
Aš apie tą patį ir šneku. Kai mažytis, viskas tinka - ir mylu mylu spust spust ir kačiukai ir kitos saldybės. Nu kai jau 10 metų, pilnai užtenka neatstūmimo, prisiglaudimo, būvimo kartu. Pas mus irgi toks bendravimas kaip jūsų. Nersitaškom tais meilės žodžiais. Mylim ir tiek.
Nu bet mes čia ne į tą pusę nuvažiavom
