Išvarysiu sūnų paauglį iš namų

Manau kad tavo sūnui labai sunku, jei jis nepritapo mokykloje, o savo lyderio pozicijas išsikovojo blogu elgesiu, tai pati pagalvok, kaip galima gerai mokytis, jis gi praras savo liderio pozicijas. Ir kaip skaudu negauti riedučių, jam teko sunkus pasirinkimas. Gal pasiūlyk, jei ten vasarą gerai elgsis nupirksi jam jo norimus riedučius.
Arba psiūlyk užsidirbti, kiekvieną dieną nudirba tau naudingus darbus, o tu už tai jam nuperki arba tegu įsidarbiną, kažkur mačiau kad Maximą siūlė darbą nepilnamečiams.
Siūlyčiau paklausti sūnaus ar nenorėtų pakeisti mokyklos
Gal tai padėtų jam pasitaisyt, juk viltis miršta paskutinė.

Labai gerai padarete Manau kad pazadai turi buti tesimi.Jei saket taip ,tai ir turit padaryti,gal kita karta zinos kad zodziais tusciai nesimetot

QUOTE(Naujas.vardas @ 2008 07 02, 16:55)

Taip jam buvo pasakyta, jei baigsi 6-tą klasę taip, kad nebūtum paliktas vasaros pataisoms (bandom net mažų žingsnelių siekti), tuomet ir nupirksime tavo norimus riedučius. Deja, sūnus vis dėl to buvo paliktas pataisoms. O mes kaip žadėjome, taip ir padarėme.

<{POST_SNAPBACK}>

nereikia nuolaidziauti

Mes visa šeima kartu ir atskirai vaikštome pas tą patį vieną psichologą, kuris specializuojasi šeimos santykiuose ir vaikuose. Jokio kito nebandėme, nes visiems tas psichologas patinka. Akivaizdu, kad jis nepatarė nei mušti, nei lyginti vaikų nei varyti jų iš namų. Psichologas mokina ramybės, susitvardymo, protingų žingsnių. Linki gero, bet vistiek viskas slysta iš rankų. Matyt dar ilgai mes pas jį vaikščiosim

O aš čia prie ko? Ar čia vaikas teisia ir įžeidinėja? Nelabai supratau.
Na, esmė ta, kad nieko be priežasties nėra, ypač dalyvaujant vaiko auginime, motina turėjo baltą kaip popieriaus lapą vaiką, na, kartonas, tualetinis, braižybos, ne esmė, bet baltas ir jis dabar toks, kokį jį nupiešė mama, draugai, sesė, tėtis. Pyktis gimdo pyktį. O pradžia kažkur turėjo būti. Jei padaryta klaida, galima ją taisyti, o ne tik bajurėtis, nekęsti ar išmesti suglamžius į šiukšlių dėžę.

labai geras pavyzdys - JŪS vis dėlto esate svarbi vaikui, jis tikisi ir laukia iš jūsų jam labai svarbios pagalbos, nes jei jam visiškai nieko nereikštumėte, jis tikrai į jus nesikreiptų tokiais JAM svarbiais klausimais
taigi tikrai dar nėra per vėlu na, o ar jau paskambinote savo vaikui?

Ir tikriausiai tėvas ne autoritetas
Papildyta:

Aš žiūriu mintys kartojasi jau reik viską perskaityt, tada komentuot

Labai pritariu siai pastabai. Gaila, kad ateina cia moterys pasiknisti po svetimus seimos baltinius ir skaiciuoja mamos auklejimo klaidas "cia klaida", "o cia dar viena klaida", ir "vel klaida". Stengiates irodyti siai mamai, kokia ji negera ir kaip ji turi savo sunaus mazus pasiekimus girti, bet pamirstate pagirti pacia mama, kad atejo su savo problema ir ja cia atvirai isdeste, atsako i klausimus be jokiu pykciu ir barniu, be jokios keiksmazodziu ir vainojimo beleatristikos, i kuria taip lengva isivelti sioame forume. O dar ypac tokioje slidzioje temoje, kur "mama visur kalta". NAUJAS VARDAS yra aukstos kulturos moteris ir labai mandagiai bendrauja su "ciocemis" kurios ja rakineja is desines ir kaires.
Suzaveta esu NAUJO VARDO bendravimo kultura sioje temoje.

Pati paauglio sunaus tema dar negaliu pasisakyti, nes abiems mano kiskiams-piskiams dar toli iki paauglystes. Bet ruosiuosi, nes zinau, kad ji ateina visai "nepastebimai"

Musu vyresnelis yra irgi super aktyvus ir judrus. Pamokose nenustygsta, su draugais irgi bando savo autoriteto issikovojima ir musu kantrybes limitus. Jaunesnysis elgiasi visai priesingai, nes matome, kad stebi vyresni broli ir mokosi nesamoningai is jo klaidu.

Abu esame dirbantys tevai: vyras turi savo versla, o as turiu savo versla,kuri operuoju is namu. Vaiku auginima dalinames per puse. Mano puse yra daugiau siuo metu organizavcine ( visi bureliai ir mokykla, maistas, miegas), nes vaikai mane mato labai daznai. Tad ugdomoji puse perkelta yra ant vyro peciu: jis juos darznai pasiima i darba, savo darbo pertraukos metu PRIVALO rasti laiko vaikus pasiimti is mokyklos kas antra diena. Savaitgalius organizuojame taip, kad ir kartu butume, ir po viena su vaikais, one-to-one, ir as pasiimu savo day off, pailseti nuo seimos. Aukles atsisakeme, tad vyrui salyga buvo iskelta nuo to laiko aktyviai dalyvauti vaiku auklejime. Dziaugiuosi, kad nors ir vyro darbas labai sunkus, jo prioritetas yra seima ir musu berniuku gerbuvis.

Zinau, kad viskas cia skamba labai graziai surasyta. Taciau mums abiem kainuoja daug laiko ir jegu kalbetis tarpusavyje. Kalbames pirma tarpusavyje, aptariame kaip pasielgsime ivykus isdaigai ir tada "veikiame" palaikydami vienas kita.
Nieko nenoriu patarti, nes nors ir myliu savo seima, nevadinu jos idealia, nes dar neizengeme i berniuku paauglyste.
Linkiu jums stiprybes ir butinai rasyti, kaip jums sekasi kartu atrasti vienas kita: vyras-zmona rysyje per paauglio problemas ir tevas-sunus, motina-sunus rysyje.
Nepabekit, nes analizuojama problema yra isties daugeliui mamyciu aktuali ir verta demesio is jusu pasimokyti.
ACIU!


Atrodo, kad si mamyte savo problemos saknis labai gerai yra apmascius. Dabar jau jei reikia sekancio lygio: problemos sprendimo lygio. Ka konstruktyvaus jus turite pasiulyti?

tai mama ir stengiasi taisyti, o neismeta i siuksliu deze.

Kaip tai neišmeta į šiukšlių dėžę.Man rodos ji būtent tą ir daro.Pažiūrėkit į temos pavadinimą-išvarysiu sūnų paauglį iš namų.Aš tai iš namų net papūgos nesugebėčiau išvaryti.

Tai ir tera temos pavadinimas Cia manau labiau noreta issakyti kokioje busenoje yra mamyte t.y. kokia ji nusivylusi ir pasimetusi kad lengva ranka galetu isvaryti sunu is namu,tai labiau pagalbos sauksmas Na bet pagal jusu visus pasisakymus matosai kad esate tiesmukas zmogus

Galbūt ir tiesmukas.Bet suprantat,pagal tokią logiką tai išeina,kad savo sūnų iš namų išvaryti aš turėjau dar antroj klasėj,kai mokės jis tragiškai, kuprinę susidėti išmoko gal trečioj,dantis sukandus kentėjau,bet už jį nedėjau-pats turėjo išmokti ir viskas.Na skirtumas gal toks nuo autorės sūnaus,kad jis manęs įžeidžiančiais žodžiais nevadino,nevartojam mes jų su vyrų,tai ir jis jų nežinojo.
O autorė šaunuolė,kad ieško išeities,tik išeitis ta labai paprasta-pamilti savo vaiką ir pamatyti jame ne monstrą,o išsigandusį trokštantį meilės vaiką.Na ir kas kad jis ūgiu galbūt jau lenkia temos autorę,vis tiek jis vaikas,kuriam reikia meilės.