
Aš per asmeninę patirtį išmokau NIEKADA NESAKYK NIEKADA. kai tik ištardavau šios žodžius netrukus įvykdavo tai ko sakiau NIEKADA nebus mano gyvenime 

QUOTE(Sesita @ 2007 07 25, 13:27)
Mano mama turi seserį, kurinegali turėti vaikų. Būdavo situacijų, kai mama, aišku ne prie sesers, lepteldavo "ką jinai supranta, vaikų neturi, tai...", "vaikų neturi ir nervuota" ir pan. Dar vaikystėje girdėdavau ją taip sakant. Ir ką gi, brolis vaikų šiaip ne taip susilaukė po 10 m., o aš niekaip nepastoju jau beveik 2.5 m. Ir žinau, kad su pastojimu bus sunku, nes man 4 laipsnio endometriozė. Prarandu bet kokią viltį, padės gal tik IVF, bet iš kur tiek pinigų. Sorry...nukrypau nuo temos.
Man atrodo, kad mano mama prisišnekėjo. Kaip bebūtų gaila
Man atrodo, kad mano mama prisišnekėjo. Kaip bebūtų gaila

Užjaučiu už galimus sunkumus pastoti. Tačiau ko gero tavo mama prisikalbėjo.
Pažinojau vieną nuostabią merginą, bet su fizine negalia (nebuvo ta negalia labai žymi, bet ...). Tai pasakojo, kaip jos mama labai nemėgo vienos kaimynės ir tą kaimynė augino neįgalią mergaitę. Tai, kad įgelti tai kaimynei, ji nuolat erzindavo jos dukrą. Mamai tuomet buvo 13-15 amžiaus. Dabar jos mama turi ją tik vieną ir kas įdomiausia, kad gimė mergaitė su identiška tos kaimynės mergaitės negalia.
Man dar mama pasakojo kaip ji su tėčiu susipažino. Na ten irgi vienu metu suvalgė 3 niekada. Kokius, nesakysiu, bet pamoką išmokau visam gyvenimui ir tyliu užčiaupus savo nasrus

QUOTE(Infinity @ 2007 07 27, 14:55)
Aš per asmeninę patirtį išmokau NIEKADA NESAKYK NIEKADA. kai tik ištardavau šios žodžius netrukus įvykdavo tai ko sakiau NIEKADA nebus mano gyvenime 



QUOTE(LadyStar @ 2007 07 28, 14:10)

ir aš gavau gerą porciją per šį žodelytį, tai dabar stengiuosi kontroliuoti savo mintis ir kalbas.

tikrai taip

Kai gyvenau Vilniuj
, sakiau, kad niekada negrįšiu į Kauną...
Jau antri metai Kaune...
. Taigi

Jau antri metai Kaune...


as nevardinsiu ko niekada nedarysiu,nes kazkada pasakytas ne vienas "niekada" jau issipilde.



O as nebesakau to niekada,nes gaunasi kaip visada.pvz:sakiau niekada gyvenime netekesiu, istekejau.Sakiau kad ir kas atsitiktu seimoje niekada nesiskirsiu ir ja saugosiu,issiskyriau.Sakiau kad niekada neturesiu savo verslo nes nesu tokia gudri,o dabar turiu(cia is tu geru dalyku
).Tad dabar kas del blogu dalyku tai is vis nesakau nieko, o to ko noriu sakau kad niekada as to neturesiu gyvenime, o atsitinka viskas kitaip



Kai buvau mergiote, tuokesi pusbrolis, kuri labai myliu, nes yra gerokai uz mane vyresnis. Kai suzinojau, kad vestuves ivyko po septyneriu metu draugystes, pasakiau "nu nieko sau, sitiek ilgai tampytis, ir ko gi?". Kai pati tuokiausiu, visai pries vestuves susivokiau, kad iki septyneriu metu draugystes jubiliejaus belikes menuo
. Tycia ar netycia pusbrolis su zmona pas mus vestuvese buvo liudininkais 
Kitas variantas - svenciu gimtadieni vasara ir nuo vaikystes ukiskai pamastydavau, kad vasara gimtadienis super - dovanu gaunu tvarkingai kas pusmeti, o va kai ziema - tai tik viena karta ir dazniausiai viena dovana uz visas sventes
.... O jau per kaledas ar naujameti gimti, atrode visiskai sakes - ne karta tai isreiskiau garsiai, nu praktiskai kasmet, nes tokiu "nelaimeliu" pas mus pilna gimine
Ir ka jus manote - mano mazylis pagal gydytoju skaiciavimus turejo gimti gruodzio 25!!! Siaip ne taip istempem iki 28.... Naujametine nakti sampana geriau dar palatoj... O kas blogiausia, per pirmasias vaikucio kaledas ir pirmajai gimtaidieni ne visiems sugebejau isaiskinti, kad vienos dovanos nedovanotu, nes ir vaikui skriauda ir kai jau bus supratingesnis, tai nesupras kodel kaledu senis ir su gimtadieniu sveikina, o prosenele ne... nors ji pati gimusi gruodzio 26 
Ai, del to musu kaledinuko tai dvigubai "nusidejau" - budama studente, kovo gale klausiau pasauleziures paskaitos apie lietuviu liaudies paprotines sventes ir kaip tik buvo kalbama apie kaledas - kada jos pas mus atejo, kaip, kada atsirado dovanojimai ir eglutes... nu ka, idomu nelabai, nes kaledos toli, paskaiciuoju dar devyni menesiai ir sakau draugei "zinai, jei nori kam nors ypatinga dovana padovanoti, tai reiktu skubiai uzsakyt"... kaip juokinga buvo...


Kitas variantas - svenciu gimtadieni vasara ir nuo vaikystes ukiskai pamastydavau, kad vasara gimtadienis super - dovanu gaunu tvarkingai kas pusmeti, o va kai ziema - tai tik viena karta ir dazniausiai viena dovana uz visas sventes



Ai, del to musu kaledinuko tai dvigubai "nusidejau" - budama studente, kovo gale klausiau pasauleziures paskaitos apie lietuviu liaudies paprotines sventes ir kaip tik buvo kalbama apie kaledas - kada jos pas mus atejo, kaip, kada atsirado dovanojimai ir eglutes... nu ka, idomu nelabai, nes kaledos toli, paskaiciuoju dar devyni menesiai ir sakau draugei "zinai, jei nori kam nors ypatinga dovana padovanoti, tai reiktu skubiai uzsakyt"... kaip juokinga buvo...
visiskai nesimokiau matematikos, nu fui man ji buvo
o mokytojai pasakiau - kad NIEKADA gyvenime nedirbsiu darbo, kur reikes skaiciuoti - dabar darau ataskaitas, analizes rasau, truputi informatike dar....
ir istorijos nelankiau. naglai nelankydavau - juk egzo nelaikysiu... vos neisgriuvo mokytojas kai atejau i konsultacijas pries egza.
ten kur stojau mokytis buvo reikalingas istorijos egzo pazimys
na nebesakau to uzburto Zodzio NIEKADA





na nebesakau to uzburto Zodzio NIEKADA




Aš irgi iš tų, kurie stengiasi niekada nesakyti niekada
Turiu gyvų tokio prisikalbėjimo pavyzdžių ir dar pačiai yra taip nutikę.
Būkim atviros pasauliui ir viskam, kas su mumis vyksta!


