Mano vaiko tėvas atsisako darytis DNR

1. Ta byla jau baigta. Ir aš neturiu tiek jėgų, kad pradėčiau ten viską nuo pradžių. Ir aš bandau apginti vaiką nuo tos šiukšlės. O anoje byloje yra kiti nukentėjusieji. tegu jie kovoja, aš tiek jėgų neturėsiu. Pasakykit, kuo jau taip rizikuoja tas teisėjas, mūsų bylos atveju, ar kad aš kreipsiuosi į apygardos teismą ir pvz. laimėsiu. Na ir kas. Galbūt jam kitaip pasirodė, galbūt paaiškėjo nauji faktai. Ir iš viso, gal tikisi, kad ramiai sutiksiu su tokiu sprendimu. Baikit, kas jau tuos teisėjus taip tarkuoja. Pažiūrėkit kas darosi su teisingumu. Aišku, ir aš labai norėčiau vis dar tikėti šventu teismo teisingumu.
2. Žinau bylą, kurioje dviem vaikams paskirti po 500 Lt laikinųjų alimentų. Ir juos paskyrė ta pati (kuri mano bylą nagrinėja) teisėja. Beje, paskyrė taip pat, giliai nekapsčiusi ir nesvarsčiusi, kiek motina paprašė, tiek ir skyrė, o tėvelį paguodė, kad tai laikinieji, galbūt teismas, baigęs bylą, nuspręs kitaip. Teisės aktai galioja tie patys, kaip ir skiriant alimentus įprastai, t.y. atsižvelgti pirmiausia į vaiko interesus, ir toliau visa kita...
3. Už palinkėjimus, ačiū.


1. Aš kalbu apie tai, kad man darė spaudimą, jog sutikčiau su DNR tyrimu. Beje, aš sutikau.
O teisėja neprivalo manęs pažinti, jai pateikiami įvairūs dokumentai, apie mano vyrą, jo gyvenimo būdą, apie mane, mano gyvenimo būdą, apie vaiką, apie mūsų santuokinį gyvenimą... Iš to ji ir turi spręsti.
Beje, skiraint DNR, svarbiausia, reikia vadovautis vaiko interesais. Aš tikrai labai gerai susipažinusi su Aukščiausiojo Teismo nurodymais, kokiu atveju teismas galėtų skirti genominę ekspertizę: šis tėvas turėtų nurodyti numanomą vaiko tėvą, įrodyti, kad aš su juo gyvenau, ir t.t. Praktiškai maniškis jau ir nebeturėtų šansų išsisukti nuo atsakomybės, net jei vaikas būtų ne jo. Nebent įrodytų, kaip žiauriai buvo apgautas. Bet dar kartą pabrėžiu, turi būti svarūs argumentai, o ne kažkas sakė, kažkas mano .....
Jei jums įdomu, įsiskaitykit. Labai daug reikėtų rašyti, jei visas situacijas aiškinti.
Aš piktinuosi tuo, kad dar kartą mane siųstų tam tyrimui. Aš nuvažiavau, vadinasi įrodžiau, kad nieko nebijau, neišsisukinėjau. Bet tikrai neprivalau vėl lėkti, nes kažkas galbūt praeitą sykį sugalvojo pagert.
2. Nu gi juokingai kalbat. Jei tyrimas numatytas 9.30. Tai kaip jūs manote, kada reikia išvažiuoti, norint įveikti kokius 300 km, dar Vilniaus rytinius kamščius? Aš prieš kelionę vaiką turiu ir nuprausti, ir aprengti, ir pamaitinti. Aišku, jei jums normalu 2,5 metų vaiką plėšti pusę penkių (kai jis įpratęs miegoti iki 9 val.), tai apie ką mes kalbam.
Galite mane teisti ir čia forume. Aš žinau tiesą, aš elgiuosi laikydamasi teismo nutarčių. Ir tikrai kovosiu, kad kažkoks šiukšlė mano vaiko netąsytų, manęs nežemintų, vien todėl kad patenkintų savo įgeidžius.

As jusu tikrai neteisiu, tiesiog skaitant daugiau emociju jauciasi ir noredamos gero jums pataria mamytes ramiau viska aiskinti, traktuoti teisme Nes dabar visi blogi iskyrus jus, dauguma mamyciu cia perejo taip pat ne viena teisma ir ne vienus metus vargo.

Jeigu panašus bendravimo ir elgsenos stilius buvo gyvenant šeimoje, tai vyras laimingas nebuvo, arba buvo neilgai...
O dar jei su tokiom pretenzijom teisme pasišakoti, tai teismo sprendimas gali nustebinti.

manau kokių 90 proc čia rašančių

Panasu bendravimo stiliu isprovokuoja neigiami veiksniai, siuo atveju jos vyras.... As po issiskyrimo su vaiko tevu tik po triju metu kreipiausi i teisma, nes jau manes nevalde emocijos ir savim pasitikejau labiau...

Kad visi blogi, išskyrus mane, tikrai taip neteigiu. Nesu verkšlenanti moteriškė, visiškai pušinėjanti teisinėje sistemoje. Labai gerai įsiskaičiau santuokos ir šeimos kodeksą, vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, Aukščiausiojo Teismo nurodymus teismams, sprendžiant tėvystės nuginčijimo, vaikų išlaikymo klausimus. Supraskit mane, kuo daugiau sužinau, įsigilinu, tuo didesnis pyktis ir ambicijos kyla, kad mano byloje sprendžiama, nesivadovaujant įstatymais. Tik tai ir norėjau pasakyti. Bet išeina taip, kad įstatymai yra, bet mano atveju, jie kažkodėl neturėtų ginti nei manęs, nei vaiko.
Suprantu, kad ne aš viena išgyvenu teismų mėsmalę, todėl ir atėjau čia išsisakyti, galbūt rasti tų, kurie turėjo tokią pačią patirtį. Bet kad dauguma mamų patyrę panašius išgyvenimus, dar nereiškia, kad aš neturiu kovoti už save ir savo vaiką, o tiesiog, susitaikyti su tuo, jog esu kalta vien todėl, kad išsirinkau nevykėlį vyrą, tai dabar turiu kęsti visus jo pažeminimus ir prisiimti jo pareigas. Manau, suprasit mano poziciją.
Papildyta:

Klausimą būtų galima priešpastatyti: ar aš buvau su tokiu vyru laiminga, ar turėjau galimybę su juo būti laiminga?
Medini, teismai kuo vadovaujasi: emocijomis ar įstatymais? Pagal jus, panašu, jog emocijomis. Aš kovosiu, vadovaudamasi įstatymais.

Išsakysiu kas mane dabar neraminu. Galbūt patarsite kaip man pasiruošti teismo posėdžiui.
* Jau nebeminėsiu visų įstatymų, kurie mane ir vaiką gina nuo tampymo DNR tyrimui. Aš jį atlikti sutikau ir buvau nuvykusi. Neatvyko mano vyras (t.y. ieškovas). Turiu Riomerio universiteto laboratorijos pažymą apie tai. Aš teismo nutartį vykdžiau, mano vyras - ne.
* Daugiau vykti šiam tyrimui nenoriu, nes taip tempiamas bylos laikas, o tai man ir vaikui nenaudinga, nes paskirti laikinieji alimentai - menki. Be to, tyrimo atlikimas mane ir vaiką vargina, žemina. Pasiryžau kartą, bet ne daugiau.
* Bijau, kad vyras ištrauks medicininę pažymą, kad tada sirgo (jau rašiau anksčiau).

Patarkite, kaip galėčiau apsiginti šioje situacijoje?
Ir dar vienas klausimas: ar jūs šaukimus į teismą gaunate atvirlaiškiu? Aš nuėjau į paštą atsiimti šaukimo, o ten bobulė akivaizdžiai perskaitė viską, mane nužvelgė toookiu žvilgsniu. Šaukime aiškiai parašyta, kad šaukiama į bylą dėl tėvystės nuginčijimo, kurioje esu atsakovė. Gyvenu mažame miestelyje, visi vieni kitus pažįsta, kaip jaustis, kai esi viešai taškoma purvais. Ir visa tai šiais laikais, kai medicininėj pažymoj net sloga įrašoma kodu. O čia?...

Man irgi tas taip pat labai keista, jei net atvirlaiskiu .
As kai gavau laiska is teismo, tai maciau net ant voko parasyta, kad iteikiant atplesti. Idomu kokiu tikslu taip privalu daryti ?

1. Išduota įstaigos pažyma turėtų būti kaip įrodymas, kad antra pusė sąmoningai neatvyko. Mano atveju nebuvo skiriamas antras tyrimas, nes lygiai taip pat į pirmą karalaitis neatvyko.
2. Gali jis traukti ką nori. Apie tai kad negalės atvykti (susirgo, gėrė, dindinosi ir pan.) jis privalėjo informuoti tyrimo įstaigą ir tave. Jis to nepadarė, todėl galime teigti jog jis tai padarė tyčia.
3. Manęs iš viso šaukimai nepasiekdavo, todėl pasimokiau ir pareikalavau kad jie man nebūtų siunčiami. Pasiimdavau teisme, tuom sutaupydama teismui pinigų ir sau nervų

Matyt, kad bendruomenė apsišviestų, su kuo turi reikalą.


1. Tai va, čia nuo teisėjo požiūrio daug kas priklausys. O ką taviškis, tai taip ir nutilo, nebereikėjo toliau aiškintis?
2. Atrodo, kad viskas aišku ir suprantama. Kad taip ir teisėjai atrodytų.
3. Gera mintis. Jau daugiau tokio pažeminimo nenoriu.

Vienoje įstaigoje man sako, ar jūsiškis nebijo, kad dėl tokių viešai mestų kaltinimų, jūs jį galite paduoti už garbės ir orumo įžeidimą į teismą. Aš kažkaip tikrai galvoju, galbūt imsiuosi šio reikalo. Bet, aišku, tik tada, kai susitvarkysiu šitame teisme (ir jei jėgų bei ryžto liks).
O kad ir aš, ir vaikas patyrėme moralinę žalą, tai turbūt nenuginčijama.

1. Na jis ir nenorėjo kad tiesa išaiškėtų O teisėja iš karto pasakė - o ko nenuvykot, bijot kad pasirodysit apsigavęs?
2. Tai jai ir atrodys. Mano atveju irgi norėjau teisėją nušalinti, nes ji tiek mane puolė, kad vos ant kojų stovėjau. O dar jo advokatas prisidėjo, ir jis iš paskos. Suabejojo mano moraliniu veidu (kaip jūs taip negalvodama), domėjuosi kokį dabar gyvenimo būdą vedu, kas paskatino su tuo vyru vaiką pradėti ir bla bla. Tačiau per kitas bylas jos taktika radikaliai pasikeitė, ir tada jau teko atsiimti anai pusei. Pasirodo čia jau taip yra - puldama vieną pusę, ji užliūliuoja kitą. O tada ta snaudžiančiai pusei liuobt kakton su provokaciniu klausimu

Dėl moralinės žalos siūlyčiau kol kas susilaikyti. Dar šita byla nebaigta. O tos kitos manau nebenorėsi šitą pabaigus. O ir neverta. Vėl tasymaisi, vėl teismai, vėl įrodinėjimai ir purvai, ir itogo priteis tau 2587 litus 48 centus moralinės žalos. Daugiau pas mus nepriteisia, nes neįrodysi tu tos žalos. Sunkios bylos.

1. Aišku, kad pats pabijojo apsijuokt.
2. Gerai būtų, kad ir mano atveju taip pakryptų. Bet aš būsiu pasiruošusi viskam, jei tik pajusiu spaudimą - bus stop ir nušalinu. O taip laukiu to teismo, taip laukiu.

Nea, dabar tai tikrai nesivelsiu. O paskui nežinau... ko gero, man nelabai svarbu kiek priteistų, bet aš jam parodyčiau tą malonumą, kai tampo po teismus. Bet aišku, tai tik ateities klausimas. Jei turėsiu jėgų - patampysiu. Nenorėjo taikių skyrybų, tik į teismą, tai tegu pasiteismaus iki soties.