QUOTE(Riva @ 2008 07 22, 11:12)
Užsidirbau saldainių dėžę, nes nesugalvojau kokia kaina
Man irgi taip buvo vieną kartą
tik aš ilgiaaaaau kalbėjau, nuo to laiko susigalvoju, bent jau kainą, kad ir mažesnę.
O ten įdomi istįorija buvo, mergina gryzo iš Ispanijos ten pradirbusi kelerius mėnesius, o pinigus, kad grynai nesivežti pasiuntė per banką, tačiau tie "neparėjo", tai norėjo, kad aš į banką paskambinčiau pasiaiškinti. Na bet ką noriu papasakoti, kai skambinom ten į kažkokį centrinį banką viskas normaliai buvo (aš beje anglų kalbos vertėja šiaip), tačiau mums liepė skambinti į tą pačio mažo miestelio filialą.
Na paskambinu, atsiliepia jauna (bent jau iš balso moteris).
- Alio.
- Do you speak English?
- Alio, no.
Pasimetu šiek tiek.
- Pa rusky gavaryte? (Na nes kaip ir rusiskai galėčiau kalbėti).
- No, alio.
- Parle vous francais. (Studijuodama mokiausi, iš bėdos galėčiau šį ta susikalbėti).
- Alio, no.
- Shprechen dzie deutch (Nė velnio nemoku vokiškai, gal tik išskyrus šią frazę, bet klausiau grynai iš smalsumo, jei būtų kanors atsakę nežinau ką būčuiau darius).
- No. No.
Ką gi, teko skambinti atgal į tą centrinį banką.
Moralas. Lietuvoje vos ne valytojoms reikalinga užsienio kalba, o čia banko darbuotoja, ir susimąsčiau, ar čia mes iš savęs daug reikalaujam, ar kaip?
Patiko man ta vieta, nes ji išsako tai, kas tiesiog ... yra. Aš irgi moku kurti pasakas apie... bet ką, ką matau, daryti garažus iš žurnalų, o mašinų aikšteles - iš karolių. Ir visa tai. 
