QUOTE(Snape @ 2008 10 15, 14:23)
Mano sesės lietuvių kalbos mokytoja kažkada rašinėlyje jai irgi ištaisė skrydį į skridį, prirašiusi paraštėje raudonu rašalu "Skristi, skrido - skridis!!!"
Baisu
Skristi, skrenda, skrido, bet SKRYDIS. Šiuo atveju vyksta šaknies balsių kaita, nes čia galūnės vedinys
QUOTE
Galvos nededu, bet vis tiek man atrodo, kad su "y", na nebent VLKK neseniai pasisakė tuo klausimu ir Mikė su Knysliuku nebedraugauja.

QUOTE(Vicious Vici @ 2008 10 15, 14:25)
aš irgi už knysliuką
žinoma, savo galva neprisiekia, tiesiog sakau kaip man atrodo, kiek mano mokslo žinios sako
QUOTE(Nanata @ 2008 10 15, 14:36)
Beje, aš irgi už "knysliuka" nuo žodžio "knyslė"...
O dabar dėl
knisliuko ir
Knysliuko.
Iš karto sakau, kad
knysliukas nebūtų didelė klaida, bet...pradėkim nuo pradžių.
Lietuvių kalboje yra du žodžiai:
knislys
1. kas knisa, mėgsta knisti: Paršas knislỹs Škn.
2. Kal prk. kas mėgsta ką iš pagrindų tyrinėti, knibinėti: O vis tiek tas knislỹs ir šitas šnektas iškniso Lš.
3. NdŽ kas landus, visur kišasi.
knyslys
1. kiaulės nosis, šnipas, knyslė: Tu palaikyk stipriai kiaulės knỹslį, o aš tuo[j] įsuksu vielą Pln. Kiaulė knis su knysliù J. Šuo perkando kiaulei patį knỹslį Krp. | Sutraukdama lūpas į knyslį, pylė į parcelianinius puodelius kavą LzP. Ʊ Geldas ir lovius pripildžius, minkiau grūdau atsiraičius, darbo lig pat knyslio galo (daug) S.Čiurl.
2. daiktas, įrankis knisti, rausti (žemei): Čigūno knyslỹs prarėža žemę, o su žambiais plėša Ggr.
Maži būtų
knisliukas ir
knysliukas.
Taigi logiška būtų
knysliuką palikti Knysliukui, o
knisliuką pasilikti sau