Vertėjų susitikimo vieta

Jiems nieko nekainuoja, išskyrus autorinį mokestį 15 proc. Mėnesio gale (arba pradžioje, tiksliai nepamenu) jie sumoka mokesčius ir viskas...

Papildyta:



Ir dar būtų idealu, jei būtum bent jau paragavus vertimo studijų arba bent kursų... Nesakau, kad vertimo studijų nebaigę vertėjai blogai verčia, yra tikrai labai profesionaliai dirbančių, bet studijos (beje, ne studentavimas, o rimtas studijavimas) labai padeda... Taip pat skaityk profesinę literatūrą (jei nori verst grožinę literatūra, labai daug info ir nuorodų yra llvs tinkalapyje, jei tave domina dalykiniai tekstai, pasėdėk bibliotekose ir paieškok šiek tiek literatūros šia tema)... Neužtenka tik gerai mokėti originalo ir vertimo kalbas bei turėti kalbos jausmą, reikia ir tam tikrų žinių...
Vėliau paieškosiu metodinių nurodymų vertėjams, dirbantiems ES institucijose, kažkur užkišau
Nors manau, kad dauguma tikrai turit...

1. Geriau nepasakysi
2. O pati, kai verti tekstą, tai iš karto verti "gerai" ir paskui nebegrįžti (na, išskyrus, kaip sakai, kai čia teko grįžti ir taisyti).
Nes aš tai meninius (o dažniausiai ir kitus) verčiu taip:
1. Stengiuosi, jei jau duoda pažiūrėt, ar galėsiu verst, bent jau niekad neperskaityt iki galo, geriausia - išvis vidury kur nors pasivartyt.
2. Verčiu greičiui juodraštį, greitis didėja dėl to, kad man įdomu, kuo baigsis knyga. Juodraštis ta prasme, kad kalbą stengiuosi dėlioti taisyklingai, tačiau jame lieka angliškai visa tai, ko nesupratau iš karto ar ko nepavyktų iš karto, nepamąsčius gražiai užrašyt (frazeologizmai, tai, kas eiliuota, sudėtingos frazės ir t. t.)
3. Skaitau, bandau išsiversti tai, kas liko angliškai, pakeliui taisau patį tekstą - gal atsiranda visą knygą išvertus kokių naujų prasmių, pataisymų ir t. t.
4. Skaitau, išsiverčiu tai, ko trečią kartą skaitant išversti nepavyko - skiriu jau vienam sakiniui kartais po valandą ir dėl to nesuku sau galvos.
5. Dar sykį perskaitau visą tekstą, dirsteliu, ar neliko korektūros klaidų.
6. Priduodu.

Tai man tas grįžimas visiškai normalus, bet žinau, kad yra žmonių (pvz., kad ir mano dėdė), kurie gerai verčia "iš karto", t. y., sėdi prie kiekvieno sakinio nemažai laiko ir iš karto viską išverčia. Taip ir atsiranda didelis vertimo greičio skirtumas. Aš vidutiniškai per dieną to juodraščio išverčiu apie 15-20 puslapių (tarkim, esu nepervargusi, o tekstas nėra tiesiog nežmoniškai sunkus), o žmonės, verčiantys "iš karto" - ne daugiau 3 puslapių per dieną...
Bet jei, sakykim, juodraštį išsiverčiu per mėnesį, tai paskui 2 mėnesius sėdžiu prie tos žaliavos ir taisau...

Jei galėčiau, skirčiau daugiau laiko ir turbūt versčiau kaip Stripulis. Deja, dažniausiai knygą turiu išversti per porą mėnesių, tad prisėdu prie knygos tris kartus. Pirmas - greitas vertimas, bandant iš karto gražiai sudėlioti sakinius. Tai lyg ir juodraštis, bet iš bėdos gera redaktorė jį pataisytų. Antras prisėdimas - atidus skaitymas, šlifavimas ir kampu gludinimas. Kartais - konsultacijos su tam tikrų dalykų žinovais. Tam paprastai užtenka savaitės. Trečias kartas jau būna po redaktorės pataisymų - kablelių dėliojimas (niekiap neišmokstu) ir ginčytinų vietų taisymas (arba ne). Daugiau savaitės irgi niekas neduoda.
Ir nežinau, ar stipriai skirtųsi kokybė, jei sėdėčiau ilgiau. Turbūt bandau save pateisinti, kad esu prie tų, greitadarbių, kurias paskui keikia už taisyklingą, bet nepuikų vertimą... O gal ir ne...

Tai, kas tau trečias kartas - nebeįtraukiau į sąrašą. Bet apie jį galiu smulkiau. Man irgi niekas neduoda daugiau savaitės. Įprastai būdavo tokia tvarka: redaktorė pataiso - pieštuku ant popieriaus - ir surašo klaustukus tose vietose, kur neaišku. Tu žmogus sužiūri tuos klaustukus per savaitę, pataisai, atiduodi. Kitų vietų nė nebeskaitai, nes įsivaizduoji, kad ten viskas gerai, jei klaustukų nepridėliota. Atsisakiau šios sistemos po labai bjauraus įvykio - kai apsimiegojus vietoj "Elektrai skirta gedėti" išverčiau "Rytas virsta elektra", ir to nepastebėjau nei pati skaitydama prieš atidavimą, nei redaktorė. Tai išėjo į viešumą, kilo skandalas, ir nuo tol taisydama knygą imu tiek laiko, kiek man reikia, ir man kapitaliai nusispjaut, kad redaktoriai reikalauja "greičiau greičiau". Dabar irgi, kur taisau korektūrą, jei būtų "greičiau greičiau", būtų "provalas", ir būtent man, nes leidykla nerašo redaktorės pavardės. Visi galvotų, kad AŠ išmėčiau man nepatikusį tekstą gabalais ir AŠ prikūriau savo variacijų, kurių nėra originale... Todėl vietoj žadėtos savaitės knisuosi jau du mėnesius, jei ne ilgiau. Ir man nusispjaut. Jei vyr. redaktoriai neturi nei laiko, nei lėšų surast gerą redaktorių, kuriuo galėčiau pasitikėt, AŠ atsakau už baigtinį produktą, nes PAVARDĖ mano ant knygos, GERAS VARDAS mano, o ne leidyklos, ir jis privalės būti super.

as pirma karta skaitydama originala is karto stengiausi atkreipti demesi i keblias vietas, jas zymejausi ir ieskojau info - pirmiausia, terminu, realiju ir tikriniu vardu. kai jau emiausi versti, stengiausi nieko nepalikti visai "zalio". zinoma, kai kur neisvengiamai liko klaustuku, astriu kampu. ir skaitydama visa vertima juos tikslinau, gludinau.

manau, kad esu is tu "krapstuku"- man norisi is karto gaminti gera teksta. nors tai trunka ilgiau, bet paskui reikia maziau taisyti.

nors uzsakyma turejau apie pusmeti, realiai visas vertimas ir redagavimas uzeme apie menesi - knyga nedidele, tekstas "netankus", sausokas. dabar va jau beveik savaite laikau redaktores perskaityta ir mastau. pataisu nera daug, bet kaip tu ir sakai - ant knygos virselio bus mano vardas, noriu, kad darbas butu tikrai geras.

Pasitikslinu, ar gerai suprantu - sėdai suvedinėti knygos teksto (turbūt kompu vis viena renki) ir paskui suvestą redagavai mėnesį? (neskaitant to, ką iš pradžių skaitinėjai ir žiūrinėjai, ar bus sunku, ir kur surast šaltinius išsiaiškint).
Jei taip - jei ne paslaptis, kiek spaudos lankų ar bent kiek puslapių toje knygoje?

Esu aš vieną knygą padarius per mėnesį, ir padarius gerai, bet ji man tiesiog nerealiai patiko pagal turinį, tai tiesiog kaip sparnai nešė... 250 puslapių joje buvo. Aišku, "gerai" - reliatyvu. Su tuometine savo patirtimi geriau išversti negalėjau, su dabartine - būčiau padariusi kur kas geresnį rezultatą. Bet tame ir kampas, kad negali išversti geriau negu tuo metu gali

P. S. Jei kam kliūva mano "ta prasme", "tame ir kampas" ir t. t., ir pan., tai perspėju, kad knygų tokiu žargonu neverčiu . O forume atsipalaiduoju, kaip man patinka...

4 lankai - nedidele knygute, sakyciau tokia kisenine melodrama kur nors pliaze ar traukiny gerai skaitytusi per 1 men padariau - neskaitant skaitymo ir saltiniu paieskos

dabar turiu kita teksta - greitai jo neiskepsiu, tikrai.

A, nu jei 4 lankai, tada suprantama

Lanko juodraštį pasidarau per 4 valandas, tai taip žiūrint, ir aš suspėčiau gerą produktą pasidaryt per mėnesį... 4 dienos 4 lankam, ir 22 dienos taisymui. Normaliai

Aš krapštukė, kaip ir ragnez Tai pasakytina ypač apie meninius vertimus (jų dabar nedarau, o noriu... esu darius... ir dar iš tokių retų kalbų... niam, net seilė bėga kaip noriu, žinau vieną tekstą, siūlysiu leidyklai, tokį viduramžinį... bet dar ne dabar... negaliu dabaar, aplinkybės neleidžia).
Dalykiniuose krapštytis nėr kada, nors irgi pasikrapštau.
Užtat mano tekstai būna geri

Tiesa, dar. Verčiu turbūt trim kokiais etapais. Kalbant apie meninį tekstą. Pirmuoju versdama viską "iškrapštau", surašau net po porą/trejetą prasmių kebliose vietose, pažymiu visokių komentarų ir pan. Antruoju - darau galutinį variantą, redaguoju, trečiuoju - dar perskaitau, paredaguoju, padailinu. O to leidyklinio taisymo neskaičiuoju išvis, ten nedaug gi darbo palyginti su vertimu.
O pirmas etapas man užima daug laiko. Į jį daugiausiai įdedu. Kiti - daug trumpesni.

Žinau labai gerą pavadinimą, tinkantį apibūdinti kruopštumui ir mokėjimui surasti informaciją - knislumas. Vertėjas be knislumo - prapuolęs...

merginos, sakykit, kokias asociacijas jums kelia zodis "kietakakte"?

uzsispyrusi, uz save kovojanti, nenusileidzianti, lengvai neisizeidzianti, arsiai ginanti savo nuomone, gal ir jausminga, bet to neparodanti..