Jūs čia labai gražiai šnekate apie ekologiją, kaip būtų galima taupyti ir pan. Bet visada yra kita medalio pusė. Juk niekas neskaičiuoja kiek sunaudojama energijos, žmogiškųjų išteklių ar žemės pagaminti ekologiškus produktus. Ir visa tai įvertinus ar tikrai būtų jie ekologiški?
Kaip pavyzdys: skalbimo milteliai. Skalbiu tikrai neekologiškais, nes pas mus kaip ir visoje Lietuvoje vanduo yra kietas, todėl milteliai su fosfatais yra būtini. Į ekologiškų miltelių sudėtį įeina ceolitai arba citratai, jei skystos priemonės. Fosfatų šiuo metu yra dedama 5-15%, ceolitų iki 30%. Fosfatai dedami natūralūs, randami mineraluose, juos reikia išgryninti, t.y. sunaudojama papildomai energijos. Ceolitai randami gamtoje yra labai užteršti sunkiaisiais metalais, todėl nenaudojami, naudojami sintetiniai, vėlgi jų gamybai suanudojama energija. Miltelių su fosfatais užtenka nedaug, aš bent jau dedu mažiau nei rekomenduojama ir man išplauna puikiai. Ceolitai labai prastai minkština vandenį, todėl jų dedama daug ir tokių skalbimo miltelių reikia naudoti daug, be to, atsiranda nemalonus kvapas skalbimo mašinose, jas reikia valyti su kitomis priemonėmis. Tad pasakykit kurie milteliai iš tikrųjų yra ekologiškesni? Fosfatus norima išimti dėl eutrofikacijos, tačiau atliekami tyrimai rodo, kad iš detergentų fosforo į aplinką patenka labai mažai, daug daugiau jo patenka iš žmonių atliekų (kakučių, sysiukų, maisto atliekų) ir žmogaus ūkinės veiklos (trąšų).
Kadangi technologijos nestoja vietoje ir kiekvienais metais atliekami tyrimai, leidžia nustatyti vis daugiau kenksmingų aplinkai ir žmonėm medžiagų, todėl ne tik kad mažėja leidžiamos dozės, bet kai kada tiesiog galima atsisakyti kai kurių negerų medžiagų. Bet vėlgi ar tikrai viskas kas yra natūralu yra tikrai ekologiška? Visi taip bijo buitinės chemijos, bet ji juk ne iš dangaus nukrito. Virdulių valiklis tai yra arba actas, arba citrinos rūgštis, tik pridėta kvapų, nes acto kvapą labai sunku pašalinti. Ir daugiau yra pavyzdžių. Tad aš labiau linkusi natūralias ar ekologiškas priemones vadinti draugiškas aplinkai, bet ne ekologiškas.
Kažkuri buvot pasipiktinusi dėl vienkartinių pakuočių, kad jas reikia išmesti, būtų geriau atsinešti savo. Tai tikrai yra problema, Aplinkos ministerija norėtų įvesti tokiom pakuotėm užstato mokestį (kaip yra buteliam), bet tam labai prieštarauja prekybininkai (nes reiktų įrengti papildomas darbo vietas, vietą sandėliavimui, papildomas transportas ir pan.). Ir tuo pačiu klausimas: ar neštumėte priduoti vienkartinę tarą, jei už ją būtų imamas užstatas? Atsakyt nebūtina, tiesiog pamąstymui ar tai būtų išeitis.
Ir dar dėl maišelių. Maximos ekologiškas maišelis nors ir yra ekologiškas manęs nevilioja, nes jis labai nepatvarus. O Iki medžiaginis visai nebloga idėja, nors jų plastikiniai irgi biodegraduojantys. Šiaip jau visos maximos, iki, norfos ir rimi galėtų propaguoti ekologiją kad ir tokiu būdu: atsinešei savo maišelį, į jį dedi prekes, gauni nuolaidą ar dovanėlę (na čia jau fantazijai laisvė). Taip yra Anglijoje, tik nepamenu kurio tinklo parduotuvėse.
P.S. Nepagalvokite, kad esu prieš ekologiją, tiesiog su tuo susiduriu darbe, o ir mokslai toje srityje baigti, todėl į viską stengiuosi pažvelgti ir iš kito kampo.
Nu nežinau man actas ,druska ,citrinos rūgštis labai praverčia ...nejaučiu jokių pašalinių poveikių...ekologiška vien dėlto,kad neperku visų tų plastikiniuose buteliuose įpakuotų priemonių.Skalbimo mašiną pravalau actu.Niekada nesugedo...Nu nežinau...Paprasčiauisiai mažiau vartoti,dėl skalbimo miltelių,tai tiek žmonių nuo jų ir ne tik, turi alergiją,tad jau geriau kuo paprastesni...Dėl maišelių,tai niekada nekilo problemų turiu savo sietką