Gyvenimas pagal Polį Bregą II-a dalis

Pupik, taigi Persikele ikele visas nuorodas ....

Nagi, pažiūrėjau tą Persikeles nuorodą dar kartą ir radau be to pagrindinio filmuko dar ir šone esančius filmukus.
Ačiū, Zemaite
Na, ar nesakiau, kad man reikia regėjimą taisyti?!

Dėkoju Jums už rūpestingumą

Oda sausėti pradėjo prieš metus, tačiau taip stipriai tik tuomet, kai daug nervų, pergyvenimų, vidinio nepasitenkinimo. Taigi, prieš 8 mėnesius nebeapsikenčiau ir nusprendžiau viska pakeist - persikėliau į Ispaniją. Tuo tada prasidėjo darytis šalta. Pradžioj gyvendama čia jaučiausi laiminga, db situacija vis blogėja, šį mėnesį grįžtu i LT (manau visam). Esu dar tik pirmame etape (kaip supratau kapchoj, nes dar neturiu 25 ).
Taip, visos ligos galvoj - jaučiuos nelaiminga ir kerta per fizinį kūną (akis (trumparegė 10metų), skrandį (bet jis jau 4 metai, kaip nestreikuoja), o db odą).

Prašau papasakokite daugiau apie " 3 etapus. Iki + - 25 kapcha, nuo +-25 iki 45-55 pitta ir po to vata" ar nurodikite nuorodą kur galėčiau plačiau pasiskaityti (bandžiau ieškoti, bet nelb sekmingai).

Ar skiriasi badavimo nurodimai badaujant žmogui esančiam 1- ajame etate (kaphoj)?

Galvoju kodėl oda "streikuoja", ką ji simbolizuoja?
Kaip suprantu ajurveda padeda mažinti fizinio kūno negalavimus per tai, jog pagal savo došą prisitaikai maistą, dienos rėžimą?

Mes irgi su vaikais taisom regėjimą pažiūrėję Ždanovo paskaitų.
Matysim kokie bus rezultatai. Gaila, tik mano keturmetis labai jau nenoriai daro pratimukus, o jam tikrai reikia...

Oda sausėti pradėjo prieš metus, tačiau taip stipriai tik tuomet, kai daug nervų, pergyvenimų, vidinio nepasitenkinimo. (nervai, irzlumas, nepasitenkinimas - sukelia vėją, kitaip došą vata. Plius nuo tokių dalykų apskritai blokuojasi normalus energijos tekėjimas organizme ir gali užsiblokuoti bet kokių organų normali veikla). Taigi, prieš 8 mėnesius nebeapsikenčiau ir nusprendžiau viska pakeist - persikėliau į Ispaniją (Klimato pakeitimas labai stipriai veikia mūsų organizmą. Labai lengvai galėjo viskas būti vien nuo to. Plius Ispanijoje karšta - o tu esi pitta, turetum nemėgti karščio ir sausumo. Ypač jei gyvenai kur Klaipėdoje. Be to ten maistas kitoks, kiti produktai, patiekalai - tai irgi labai gali išderinti viską). Nuo tada prasidėjo darytis šalta (Šiaip truputį keista, kad šalta - ten juk karšta turi būti ).
Jei nesilaikoma balanso - skrandis pittoms kenčia beveik visada pirmoje eilėje.

Tai vadinama bioritmais. Yra paros, metų, žmogaus bioritmai, saulės ir t.t. Tarkim paros bioritmai. Nuo 06 iki 10 vata, 10-16 pitta, 16-20 kapcha (iš tikro nelabai pamenu, galiu ir kai ką sumaišyti). Tada žiema - vata, pavasaris ruduo - kapcha, vasara pittos laikas. Apie žmogų jau rašiau. Apie bioritmus žinoti naudinga, bet nereikia "užsiciklinti". tarkim pas tave pitta. kažkur nuo 20 ar 28 metų organizmas pereis į pittos laikotarpį. Tada jei nieko nedarysi, o gyvensi kaip gyvenai, sutriks skrandis, gal inkstai, gal dar kas nors ir ypač vasarą (esi pitta, pittos laikotarpis organizme, pitta metų laikuose). Ir jeigu valgysi pittą skatinantį maistą ilgą laiką, vengsi vandens (vasaros metu) - taip ir atsitiks. Tačiau. Mes esame nors ir miegantys, bet intuicijos niekas iš mūsų neatėmė ir žmogus intuityviai jaučia kas jam gerai kas ne. Pati rašei - po ledų jautiesi gerai, aštrus maistas išdegina burną ir t.t. Reiškia pati intuityviai žinai kas gerai kas ne. Todėl tereikia apie tai žinoti ir daugiau klausyti savęs. Klimato pakeitimas, nervai, stresai labai išderina organizmą ir žmogus tada nustoja save girdėti. Tada vienaip ar kitaip belieka sulaukti kol organizmas sustreikuos. O kai sustreikuos - tada galbūt vienas iš šimto atsigręš į save, pradės galvoti kas ne taip ir ims keistis. Aš jau ne kartą rašiau - taip kaip mes gyvename dabar (ta įprastinė pasaulėžiūra, įprastas gyvenimo būdas, standartinis ritmas), visa tai veda mus į pražūtį. Tai ydinga nuo pat pradžios, tai NENATŪRALU, tai tas pats kas priversti pelę gyventi akvariume su žuvimis. Tik labai lėtai. Kas laukia pelės? Mirtis. Tas pats laukia mūsų visų. Ne todėl, kad mes geri ar blogi, ne todėl, kad mes protingi ar kvaili, ne todėl kad mes norim ar nenorim, o todėl, kad gyvename NENATŪRALŲ gyvenimo būdą ir nedarome to kam gimėme, kad padarytume. Pelių ežere su meškere nepagausi. Mes naikiname gamtą, naikiname save, naikiname viską kas yra. Taip ilgai nesitęs. Gamta pati to neleis. Todėl tėra vienas teisingas pasirinkimas - arba mes prabundam ir gyvenam toliau, arba tapsim labai greitai pelėmis akvariume.
Gamta mus myli. Be galo, be krašto. Tačiau ji sukūrė dėsnius kurie yra nekintami. Jei mes juos pažeidžiame - mes kenčiame. Ne todėl, kad gamta mūsų nemėgsta ir ji keršija. Tai todėl, kad mes jos nemėgstam ir taip baudžiam save patys.
Ir yra dar vienas BET. Mes galim būti geri, sąžiningi, nesinervinti, sveikai maitintis, sportuoti ir t.t. ir t.t., BET - kol nepažinsime savęs, kol mumyse negims beribis troškimas, suteikiantis galimybę Gamtai mus pažadinti, kol to neatsitiks - mes tebūsime labai labai protingi gyvūnai besilaikantys ar nesilaikantys dėsnių, tačiau taip ir nežinantys kas mes esame iš tikrųjų. O jei neatpažįstame savęs - neatpažinsime ir kas Ta Gamta, kas Mes esame Joje ir kodėl esame, reiškia dar vieną gyvenimą nugyvenome veltui, tuščiai. Tai nėra labai gerai.
Truputį nuklydau į lankas .
Grįžtu atgal. Pati aprašei pagrindinę priežastį - ji galvoje. Bet svarbu ne tai ar tu nerviniesi ar ne, stresuoji ar ne. Svarbu kodėl taip vyksta? O taip vyksta tik dėl neteisingos pasaulėžiūros. Pakeisk pasaulėžiūrą į tinkamą ir nervai dings savaime. Tiesiog neteks prasmės nervintis. Kaip tą galima padaryti? Yra religijos. Nors nei viena iš jų neparodo tikro kelio ir iš esmės niekur nenuveda, tačiau jos priartina prie to kur gali nueiti pats. Nei vienoje religijoje (kokia ji bebūtų) Tiesos nėra. Tačiau yra užuominos nurodančios kryptį kur ta tiesa gali būti.
Kitas kelias keisti pasaulėžiūrą - stebėti save. Kaip elgiesi, kaip kalbi, kaip judi ir t.t. ir t.t. Labai toli tai nenuves, tačiau ilgą laiką stebint save labai labai daug kas pasikeičia.
O turbūt tiesiausias kelias yra išsiugdyti savyje beribį troškimą pažinti Gamtą, Save ir visa kas yra. Kai tai taps svarbiau už visa kita, kai širdis užsidegs nuo noro tapti tuo kuo esi - galbūt Gamta suteiks vieną didžiausių dovanų leis prabusti. Truputį per sudėtingai vis rašau, bet nežinau kaip kitaip tai aprašyti. Esmė tokia. Aš bandau pasakyti, kad miške auga grybai. Netgi sakau kokiam miške. Tačiau grybų parodyti negaliu - tai padaryti turime kiekvienas pats.
Neįmanoma žmogui nesinervinti jei neteisinga pasaulėžiūra. Beveik neįmanoma likti sveiku jei gyveni taip kaip dabar tapo "natūralu" gyventi. Aš jau nekalbu apie sveikatą jei žmogus rūko ar vartoja alkoholį. Tai mums nenatūralu. Gamta nekeršija - mes taip įpratome naikinti save. Būna taip, kad už "gerą" sveikatą galime dėkoti tėvams. Tačiau tikrai žinau, kad to, kuris eina link Tiesos, kuris nori pažinti Save, Tiesą - to žmogaus Gamta laukia išskėstomis rankomis ir vieną dieną apipils dovanomis kokių mes net įsivaizduoti nesugebame (ne mūsų protas labai labai ribotas).
Na va. Vėl nuklydau . matyt tokia diena. Gerai, pasistengsiu dabar kuo konkrečiau.

Laimės niekur nėra. nei vienoje pasaulio vietoje. Ji mumyse, mūsų pasaulėžiūroje. Mes gyvename rojuje. Kitas rojus neegzistuoja niekur. Jis čia. Bėda, kad nei už ką nenorime to pripažinti. Tai, kur tu būsi - Lietuvoje, Ispanijoje, Estijoje, tai nieko nepakeis. Stresas, nepasitenkinimas išliks tol kol pati to norėsi. Aš žinau - keistis labai labai sunku. Keisti pasaulėžiūra - labai labai labai sunku. Bet kito kelio nėra. Arba padarai tai ir tampi tuo kuo turi būti, arba vienokios ar kitokios problemos lydės visą gyvenimą.
Toliau. Kai grįši Į Lietuvą - stebėk save. Jei situacija stipriai pagerės - reiškia Ispanijos klimatas tikrai netinka. Per laiką, žinoma, priprasti galima, bet reikia daug laiko. Kiek - kiekvienam individualiai.
Jei šalta, reikalingos karštos vonios (pabaigti būtinai 3-8 sekundes šaltu vandeniu duše), o po to išsitrynimas alyvuogių aliejumi. Arba kontrastinis dušas. Pradžioje įšyli gerai, po to 30-40 sekundžių karštas, 3-8 šaltas vanduo ir taip kokius 5-6 kartus. Pabaigti šaltu. Tai turėtų padėti. Šios temos pradžioje rašiau apie dėsnius nuo kurių priklauso mūsų fizinė sveikata. Paskaityk. Ten didelė dalis to ką turėtume žinoti kiekvienas.
Iki 30 metų daugiau kaip savaitę reikia badauti tik išimtinais atvejais. tiesiog nėra prasmės. išimtini atvejai - rimtos ligos. Visa kita nesiskiria niekuo.

Pas tave pitta. Stresai sukelia vėją. Ispanijoje sausas klimatas. Gali būti, kad tiesiog organizme per sausa. Bet čia tik teorija. Gali būti - nereiškia, kad yra.

Ajurvedos neskaičiau. Tačiau aiškinimas apie došas - labai realus ir veiksmingas. Tai tikrai yra ir veikia. Daugiau nieko apie ajurvedą nežinau. O jei žinau tai netyčia . Bet jei jau kažkas suprato apie došas - tai turėtų ten būti ir daugiau gerų dalykėlių.

Dažnai aplinkai užtenka parodyti vidinį troškimą keistis ir avansu gauni tai ko dar nenusipelnei. Vien tik už troškimą. Visų esmių esmė paprasta (paėmiau iš krikščionių): mylėk savo artimą kaip patį save. Tada turėsi viską. Nes tavo artimas ir esi tu pats.

Ačiū, Prijaučiantysis, gražiai parašei

Nuoširdžiai dėkoju, Jums už dėmesingumą, patarimus

Trumpai norėčiau aptarti žinutę.

Nuo tada prasidėjo darytis šalta (Šiaip truputį keista, kad šalta - ten juk karšta turi būti ).
Čia lb.prastos kokybės namai (naujos statybos) - vasara karštą, žiema šalta (nėra centrinio šildymo, per langus vėjas eina), dažniausiai laukia būna šilčiau, nei namie. Tai turbūt todėl...

kai sustreikuos - tada galbūt vienas iš šimto atsigręš į save, pradės galvoti kas ne taip ir ims keistis.
Taip, Jūs teisus, kai susergu visada atsigręžiu į save, pamąstau, kažką pakeičiu.

gyvename NENATŪRALŲ gyvenimo būdą ir nedarome to kam gimėme, kad padarytume.
Jūs rašėte anktesniuose puslapiuose apie dėsnius padedančius išlaikyti sveiką kūna ir ne tik. Lb. patinka pasiskaityti, kai "nušoku" nuo plano apie mažyčius žingsnelius kasdien, lb.įkvėpia judėti į prieki, nepasiduoti, kai apima tingulys.

kol nepažinsime savęs, kol mumyse negims beribis troškimas, suteikiantis galimybę Gamtai mus pažadinti, kol to neatsitiks - mes tebūsime labai labai protingi gyvūnai besilaikantys ar nesilaikantys dėsnių, tačiau taip ir nežinantys kas mes esame iš tikrųjų
O čia jau sunkiau... Ar Jūs pažįstate save? Gal kvailokai nuskambės, bet ką reiškia pažinti save?

Pakeisk pasaulėžiūrą į tinkamą ir nervai dings savaime. Kaip tą galima padaryti? Yra religijos, stebėti save, tiesiausias kelias yra išsiugdyti savyje beribį troškimą pažinti Gamtą, Save ir visa kas yra
Išbandžiau pirmąsias dvi, taip jos davė rezultatų, tačiau galutinio tikslo nepadėjo pasiekti. Tad čia vėl pasikartosiu, ką reiškia pažinti save?

Aš žinau - keistis labai labai sunku. Keisti pasaulėžiūra - labai labai labai sunku.
Noras keistis atsiranda, kai jaučiuosi gerai, nors "juodos dienos" subrandina norą kažką keisti.

Pas tave pitta. Stresai sukelia vėją. Ispanijoje sausas klimatas. Gali būti, kad tiesiog organizme per sausa.
Jį drėkinti vandeniu, pitta malšinančia mityba?

Ieškojau pirmosios šios temos dalies, tačiau nesėkmingai - ar nemoku ieškoti ar jos nebėra? Prašau įkelkite, jei turite nuorodą, manau rasiu dar daugiau perliukų.

Dariau Šank prakšalaną. Po pirmojo litro, maniau, daugiau to nebekartosiu, tačiau po visko, kuomet užplūdo švaros, lengvumo jausmas - verta, pakartosiu. Tad kiek kartų tai galima daryti, visada, kai pajauti ar kaip? Gan greitai pradėjo bėgti vanduo (be priemaišu, gelsvos/ rudos spalvos), tad ar ten taip viskas švaru buvo, ar reikėjo dar daugiau gerti kol vanduo būtų savo atspalvio (tiksliau bespalvis), ar dar kažką ne taip padariau (nors atrodo, jog laikiausi taisyklių).

Bandžiau dukart daryti ŠP, bet nepavyko.
Druskos dėjau 1 a. š. litrui, gal per mažai?
Atrakart kai dariau išmaukiau 3 l. vandens ir... nieko :
Vaikščiojau kaip arbūzas

Atrodo, kad su pitta viskas tvarkoje. Iš to ką aprašei, beveik įsitikinęs, kad susižadino vata. Reiškia reikia slopinti vata. Jei taip ir yra turėtum norėti aliejingo, riebaus, saldaus, sunkaus maisto. O jei ten namai prasti, reikia nors ir kasdien išsitrinti visą kūną alyvuogių aliejumi ar šiaip kokiu drėkinančiu natūraliu kremu. Nors jei labai sausa greičiausiai ir tai nepadės, bet truputį palengvins.
Reiktų klausti moderatorių, administratorių, aš irgi kažkada neradau.
Kad būtų lengviau, pirmas dvi stiklines išgerk pakankamai sūrias, o likusias labai švelniai sūrias. Procesas visvien vyks ir nebus taip nemalonu. Iš viso išgerti reikia vidutiniškai nuo 1,5 iki 2 ar net 4 litru. Geriausia kai vanduo tampa švarus, tačiau net ir nedidelis kiekis vandens praėjęs virškinamąjį traktą gerai išvalo plonąsias žarnas. Turbūt nėra kitos procedūros, kurios dėka galima to pasiekti.
Dažnai ŠP daryti nereikia, viskas priklauso nuo tikslų. Jei dėl profilaktikos, tai ne dažniau kaip kartą per mėnesį, o jei mityba + - normali tai ir dar rečiau.
Kartais reikia išgerti iki 5 litrų. Paskui kai organizmas pradeda suprasti ko reikia, paprastai viskas vyksta greičiau.
Čia sunkiausia dalis. Ką reiškia pažinti save? Apie tai kalbėti reikia su kiekvienu žmogumi atskirai, parenkant būtent jam tinkamus žodžius, tinkamus būdus. Tada kartais tampa aiškiau. Aš galiu pabandyti plačiau apie tai kalbėti, bet tik pabandyti.
"Pažinti save", "nušvisti", "praplėsti sąmonę", "patirti Tiesą", "praregėti" - tai tik sąvokos reiškiančios vieną ir tą patį.
Kiekvienas turime protą, kuris yra labai ribotas. Net jei ir veiktų visos smegenų ląstelės, visu 100% - tas protas vis tiek yra labai ribotas. Jau vien todėl nei vienas žmogus negali būti tobulas. Net ir genialiausiam planetos protui ar net visiems protams kartu niekada nepavyks sukurti gyvybės kuri auga, vystosi, miršta. Gamtoje visa tai vyksta kaip ir be jokių pastangų. Tačiau už viso to "be jokių pastangų" yra kažkas ko mūsų protas nesuvokia ir niekada nesuvoks. Už mūsų proto suvokimo ribų yra kažkas daugiau, tai kas yra tobula nuo pat pradžių ir tai yra ir mumyse (musyse ). Mūsų viduje. Užrakinta po 1000 užraktų ir nieko mes negalėtume niekada sužinoti jei ne "Kažkas", kas tik dėl Jai (kam patogiau - Jam ) vienai žinomų priežasčių paima ir parodo kur yra raktas nuo tų durų. Kai tai atsitinka - žmogus atpažįsta save, per akies mirksnį pamato visą Tiesą. Jis išeina už proto ribų (bet tikrai netampa bepročiu, nors galima ir taip pasakyti ) ir pamato viską taip kaip ir yra iš tikro. Jo protas tampa kitu, pasikeičia. Ir ne tik protas. Pasikeičia viskas. Tačiau, kad taip atsitiktų, labai labai svarbu turėti vidinį troškimą, begalinį norą tai patirti. Nėra jokių kriterijų pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kada žmogus prabus, nėra jokių užduočių, kurias įvykdęs žmogus gaus tą raktą. Todėl mūsų protui tai dar viena neįveikiama užduotis - suprasti ką reikia padaryti, kad tai įvyktų, nes padaryti lyg ir nereikia nieko. Tačiau būtinas vidinis troškimas prabusti, pažinti Tiesą. Kartais tai tęsiasi labai ilgai, kartais greičiau. Dažnai tai būna be galo sunku, skausminga, nes Tiesa lengvai neatsiveria. Iš kitos pusės Ji tai daro su begaline Meile ir džiaugsmu ir trokšta, kad taip įvyktų. Bet be mūsų valios ir troškimo tai neįvyks. Mes nesame vien kūnai, ne protai, ne kažkas nesuvokiamo ar neapčiuopiamo. Mes esame Dvasia, labai reali apčiuopiama Dvasia. Daugumoje mūsų ji "miega", viename kitame "pradeda busti", pas kai kuriuos atkakliausius ji nubunda....
Aš vis parašau ne todėl, kad tikiuosi kažką kažkur nuvesti, kažką įrodyti ar vedinas kitokių tikslų, nesitikiu, kad visi jau šiame gyvenime imsim ir prabusim, tai atsitiks ne kiekvienam. Tačiau tas kas jau bunda, tas tikrai išgirs mane, to širdyje jau kalba tai kas kalba ir pas mane ir nors protas to nesuvokia, tačiau širdis jau atsiliepia į tą patį šauksmą. Reiškia pradžia jau yra. Nors aš rašiau, kad mes gimėme tam, kad pažintume save ir jei nepažinome - nugyvenome veltui, tačiau tai ne visai taip - atgimti ne taip paprasta ir daugumai reikia dar laiko, dar vieno gyvenimo, o šiame gyvenime vyksta pasiruošimas. Tačiau plačiąja prasme - mūsų gyvenimo tikslas yra nubusti. Tai lyg pasaka. Labai graži pasaka su nuostabia pabaiga. Protui nesuvokiama. Bet Tai yra.
Nors ir nelogiška ir turbūt negalima taip rašyti, bet Gyvybė yra Gyva ir reali ir Ji yra visur. O mes visi esame Viena. Ir tai turime patirti. Ne teoriškai, ne filosofiškai, ne dar kokiais proto sukurtais iliuzionistiniais būdais, bet praktiškai, realiai. Tai ir vadinu "pažinti save".

Dėkui Prijaučiančiam ir toliau viską įdėmiai skaitau...pabandysiu užklaust moderatorės, kuri tvarko šias temas- gal bus dar galima atgaminti iš archyvo pirmąją dalį

kas ta šank prakšalana? nesu bandžiusi

Lietuviškai ŠP vadinama "Kriauklės gestu". Tai yra geriamas pasūdytas vanduo po to atliekami tam tikri fiziniai pratimai, kurių pagalba išgertas vanduo praeina visą žarnyną ir pašalinamas lauk pro išeinamąją angą. Šis būdas leidžia išplauti plonąjį žarnyną (ko neįmanoma padayti su klizmomis) nuvalo žarnų gaurelius. Sako, po to būna gerai .

o kur išsamiau parašyta, kaip ir ką daryti- būtų visai nieko pabandyti