Ir pavyksta.
Bathor, jei noresi ir ismoksi, nieko cia gedingo, kad nemoki
QUOTE(*Dita* @ 2010 04 06, 19:42)
Noriu
QUOTE(Bathor @ 2010 04 07, 16:29)
Ir šalmo nepamiršk!
kai buvau vaikas, vazinejau dviraciu... paskui labai "smagiai" pasiskraidziau ir prisitrenkiau...
20 metu ant dviracio nelipau...
praejusia vasara nusprendziau, kad reikia ismokt vaziuot dviraciu, ta pacia diena ji nusipirkau ir su drauges pagalba sedau ant jo... vel dribau, susizalojau, bet dabar viskas OK, vel lipsiu kai dar siek tiek atsils
pasiryzimas jau stipresnis uz baime
o ir siaip, gyvenu tokioj vietoj, kur zmogus be dviracio kaip ir biski nenormalus atrodo
20 metu ant dviracio nelipau...
praejusia vasara nusprendziau, kad reikia ismokt vaziuot dviraciu, ta pacia diena ji nusipirkau ir su drauges pagalba sedau ant jo... vel dribau, susizalojau, bet dabar viskas OK, vel lipsiu kai dar siek tiek atsils
pasiryzimas jau stipresnis uz baime
o ir siaip, gyvenu tokioj vietoj, kur zmogus be dviracio kaip ir biski nenormalus atrodo
QUOTE(ooo @ 2010 04 08, 08:48)
kai buvau vaikas, vazinejau dviraciu... paskui labai "smagiai" pasiskraidziau ir prisitrenkiau...
Buvo ir mano vaikystėje skrydžių. Vienas pvz.:
Jau mokėjau važiuot dviračiu.
Susiradau tiesią esfaltuotą "trasą"- ilgis 500 m, plotis 3 m, trasos gale- tvora. Pasileidau ja dviračiu visu greičiu...
Norėjau pažiūrėt, kokį greitį galiu išvystyt, tik nepamąsčiau apie tai, kaip sustosiu finiše...
Finišas buvo kruvinas.
Kitą dieną pradėjau mokytis "išimti" posūkius "ant greičio".
paskaiciau jusu skrydzius, prisiminiau ir as savuosius
kaime, kur daugiau geriausia mokytis su dviraciu lakstyt, ir prisilaksciau pirmaisiais kartais, juokas imas
pirmas kartas buvo tai i mociutes kaimynu tvora, per ja i kopustu darza, ir esme, kad mate bent 15 zmoniu, norejau pasirodyt kaip moku vaziuot, bet deja, per daug savim pasitikejau, o dviratis manim deja ne
antras kartas buvo, jau kai lauziau posukius, tik atsimenu lekiu gavte, ziu graziu bernu grupele taip pat dviraciais vaziuoja, ir daugiau nieko nepamenu, tik kaip atsimerkus zydra dangu pro krumus maciau, ot laikai buvo, gera prisiminti, ir vis tie bernai
Dabar kai atsilo oras,tai dazniau dvirati pradesiu naudoti,jau pirma sisvaziavimas buvo penktadieni,pfu pfu pfu be traumu
Su vaiku tai tankiai vaziuojam su dviraciais , buvom ir uogauti t.y. zemuogauti prisirinkom apie 2 litrus o taip pagrndinai vaziuojam i kapus palaistyti nes tevukas palaidotas
Tai kaip matau labai mažai suaugusiųjų nemoka važiuoti dviračiu, o dar mažiau nemokančių visgi pasiryžta mokytis.
Aš esu viena iš tų, kurie taip ir neišmoko dviračiu važiuoti. Važinėjau tik triratuku, vėliau normalaus dviračio tėvai nenupirko. Dabar man 24 metai ir labai noriu išmokti važiuoti. Dviratį turiu, maniau, va imsiu ir važiuosiu
Deja, kai esi suaugęs, ne viskas taip paprasta kaip gali pasirodyti.
Vasarą tris dienas mokiausi po kelias valandas.
Pirmąją dieną bandžiau tiesiame asfaltuotame kelyje, kai mane prilaikė vaikinas. Deja, svyravo dviratis į visas puses ir niekas nepavyko.
Antrąją dieną bandžiau nuo kalniuko riedėti nemyndama, vien tam, kad pajusčiau, kaip reikia tą pusiausvyrą išlaikyti. Deja, vakare ant kojų buvo pilna skaudžių mėlynių nuo pedalų..
Trečiąją dieną vaikinas sugalvojo nuimti visai pedalus
Tai šio sprendimo dėka iš tikrųjų pajutau, kaip tą vairą reikia sukioti, kad išsilaikyčiau. Ir visai neblogai sekės, kol neįsirėžiau į tvorą ir "nenusitarkavau" krumplių..
Vis dar esu pasiryžusi išmokti kitą vasarą.
Pažįstu dar du žmones, kurie nemoka važiuoti dviračiu:savo grupiokę, kuri vaikystėje patyrė traumą, nes nukrito baisiai nuo dviračio. Ir savo sesę, kurios istorija kaip mano.
Bet nepažįstu nei vieno žmogaus, kuris suaaugęs būtų išmokęs šito (t.y. vyresnis nei 18 metų).
Jei tokių žmonių yra, please, parašykite man į a.ž. savo asmeninę istoriją
Man labai reiktų patarimų ir tokios istorijos padėtų man patikėti, kad viskas yra įmanoma.
O tie, kurie sako, sėdi ir moki, nesupranta, kad suaaugusiems pusiausvyros įgūdžius gerokai sunkiau įgyti, mes turim daugiau baimių negu vaikai, beto, neturim didelių triratukų
kad palaipsniui pereitume prie dviejų ratų.
Čia panašiai kas kokiam 40mečiui mokytis čiuožti pačiūžomis arba važiuoti riedučiais.
Arba 40mečiui mokytis vairuoti.
Aš esu viena iš tų, kurie taip ir neišmoko dviračiu važiuoti. Važinėjau tik triratuku, vėliau normalaus dviračio tėvai nenupirko. Dabar man 24 metai ir labai noriu išmokti važiuoti. Dviratį turiu, maniau, va imsiu ir važiuosiu
Vasarą tris dienas mokiausi po kelias valandas.
Pirmąją dieną bandžiau tiesiame asfaltuotame kelyje, kai mane prilaikė vaikinas. Deja, svyravo dviratis į visas puses ir niekas nepavyko.
Antrąją dieną bandžiau nuo kalniuko riedėti nemyndama, vien tam, kad pajusčiau, kaip reikia tą pusiausvyrą išlaikyti. Deja, vakare ant kojų buvo pilna skaudžių mėlynių nuo pedalų..
Trečiąją dieną vaikinas sugalvojo nuimti visai pedalus
Vis dar esu pasiryžusi išmokti kitą vasarą.
Pažįstu dar du žmones, kurie nemoka važiuoti dviračiu:savo grupiokę, kuri vaikystėje patyrė traumą, nes nukrito baisiai nuo dviračio. Ir savo sesę, kurios istorija kaip mano.
Bet nepažįstu nei vieno žmogaus, kuris suaaugęs būtų išmokęs šito (t.y. vyresnis nei 18 metų).
Jei tokių žmonių yra, please, parašykite man į a.ž. savo asmeninę istoriją
O tie, kurie sako, sėdi ir moki, nesupranta, kad suaaugusiems pusiausvyros įgūdžius gerokai sunkiau įgyti, mes turim daugiau baimių negu vaikai, beto, neturim didelių triratukų
Čia panašiai kas kokiam 40mečiui mokytis čiuožti pačiūžomis arba važiuoti riedučiais.
Arba 40mečiui mokytis vairuoti.
Čia panašiai kas kokiam 40mečiui mokytis čiuožti pačiūžomis arba važiuoti riedučiais.
Arba 40mečiui mokytis vairuoti.
šitie tavo žodžiai mane pralinksmino,tau 40-mečiai,kaip kokie kriošėnos atrodo,parašysiu paprastai,ant dviračio atsisedau ne 18,nes nemėgstu sporto klubų,su pačiūžom išmokau irgi neperseniausiai,dėl vairavimo nesiginčisiu-jei baisiai reikėtu,nebūtu problemų,nuo noro ir pasiryžimo tai priklauso,o ne nuo amžiaus,nes pažįstu tiek jaunų,bet susenusiu,pajudėti be mašinos negalinčių.







