QUOTE(Sirijos_girele @ 2011 12 12, 21:12)
Tai kaip matau labai mažai suaugusiųjų nemoka važiuoti dviračiu, o dar mažiau nemokančių visgi pasiryžta mokytis.
Aš esu viena iš tų, kurie taip ir neišmoko dviračiu važiuoti. Važinėjau tik triratuku, vėliau normalaus dviračio tėvai nenupirko. Dabar man 24 metai ir labai noriu išmokti važiuoti. Dviratį turiu, maniau, va imsiu ir važiuosiu
Deja, kai esi suaugęs, ne viskas taip paprasta kaip gali pasirodyti.
Vasarą tris dienas mokiausi po kelias valandas.
Pirmąją dieną bandžiau tiesiame asfaltuotame kelyje, kai mane prilaikė vaikinas. Deja, svyravo dviratis į visas puses ir niekas nepavyko.
Antrąją dieną bandžiau nuo kalniuko riedėti nemyndama, vien tam, kad pajusčiau, kaip reikia tą pusiausvyrą išlaikyti. Deja, vakare ant kojų buvo pilna skaudžių mėlynių nuo pedalų..
Trečiąją dieną vaikinas sugalvojo nuimti visai pedalus
Tai šio sprendimo dėka iš tikrųjų pajutau, kaip tą vairą reikia sukioti, kad išsilaikyčiau. Ir visai neblogai sekės, kol neįsirėžiau į tvorą ir "nenusitarkavau" krumplių..
Vis dar esu pasiryžusi išmokti kitą vasarą.
Pažįstu dar du žmones, kurie nemoka važiuoti dviračiu:savo grupiokę, kuri vaikystėje patyrė traumą, nes nukrito baisiai nuo dviračio. Ir savo sesę, kurios istorija kaip mano.
Bet nepažįstu nei vieno žmogaus, kuris suaaugęs būtų išmokęs šito (t.y. vyresnis nei 18 metų).
Jei tokių žmonių yra, please, parašykite man į a.ž. savo asmeninę istoriją
Man labai reiktų patarimų ir tokios istorijos padėtų man patikėti, kad viskas yra įmanoma.
O tie, kurie sako, sėdi ir moki, nesupranta, kad suaaugusiems pusiausvyros įgūdžius gerokai sunkiau įgyti, mes turim daugiau baimių negu vaikai, beto, neturim didelių triratukų
kad palaipsniui pereitume prie dviejų ratų.
Čia panašiai kas kokiam 40mečiui mokytis čiuožti pačiūžomis arba važiuoti riedučiais.
Arba 40mečiui mokytis vairuoti.
Aš esu viena iš tų, kurie taip ir neišmoko dviračiu važiuoti. Važinėjau tik triratuku, vėliau normalaus dviračio tėvai nenupirko. Dabar man 24 metai ir labai noriu išmokti važiuoti. Dviratį turiu, maniau, va imsiu ir važiuosiu
Vasarą tris dienas mokiausi po kelias valandas.
Pirmąją dieną bandžiau tiesiame asfaltuotame kelyje, kai mane prilaikė vaikinas. Deja, svyravo dviratis į visas puses ir niekas nepavyko.
Antrąją dieną bandžiau nuo kalniuko riedėti nemyndama, vien tam, kad pajusčiau, kaip reikia tą pusiausvyrą išlaikyti. Deja, vakare ant kojų buvo pilna skaudžių mėlynių nuo pedalų..
Trečiąją dieną vaikinas sugalvojo nuimti visai pedalus
Vis dar esu pasiryžusi išmokti kitą vasarą.
Pažįstu dar du žmones, kurie nemoka važiuoti dviračiu:savo grupiokę, kuri vaikystėje patyrė traumą, nes nukrito baisiai nuo dviračio. Ir savo sesę, kurios istorija kaip mano.
Bet nepažįstu nei vieno žmogaus, kuris suaaugęs būtų išmokęs šito (t.y. vyresnis nei 18 metų).
Jei tokių žmonių yra, please, parašykite man į a.ž. savo asmeninę istoriją
O tie, kurie sako, sėdi ir moki, nesupranta, kad suaaugusiems pusiausvyros įgūdžius gerokai sunkiau įgyti, mes turim daugiau baimių negu vaikai, beto, neturim didelių triratukų
Čia panašiai kas kokiam 40mečiui mokytis čiuožti pačiūžomis arba važiuoti riedučiais.
Arba 40mečiui mokytis vairuoti.
Dviraciu ismokau vaziuoti mazdaug 35m
Ir nereikia taip 40-meciu nuvertinti...







