Ar gali vyras ir moteris būti tik draugais

o tu turi draugą ar vyrą?

Kažkodėl dažniausiai iš tų draugų- vienas kuris nors neturi antros pusės... o kai ją susiranda- ir jei sėkmingai- draugystės baigiasi...

Nesuprantu apie ką kalbam, jei pačios autorės žodžiuose aiškiai viskas pasakyta.

Iš šono jie atrodo draugai..netgi vaikystės draugai.. O kaip yra ištikrųjų? Murksiuke į "draugą" žiūri moters akimis..... O Mukrsiukės vaikinas tikriausiai nuošridžiai tiki moters ir vyro tyra draugyste...

visiškai sutinku, išbandyta praktiškai

Mielos mamytes,
Skaitau as jusu pasisakymus,daug juose tiesos,bet viskas priklauso nuo konkrecios situacijos.Tikrai jusu idejos ir mintys padeda sudelioti viska i savo vietas. Dabar jauciuosi,kad mano galvoj lyg ir prasviesejo
Giliau pasirausius savo jausmuose supratau,kad meiles savo draugui nejauciu,gal cia yra truputi izeistas ego(nu kaip jis niekad apie mane negalvojo kaip apie moteri).Nu gal ir galvojo,tegul tai lieka jo paslaptis,to suzinot jau nebenoriu. Savo vaiku tevu jo tikrai neisivaizduoju. O del simpatijos,nu yra zmoniu kuriems jauti simpatija,kazkas atrodo patraukliai,sexy (nu ne myliu as Predo Pito nors ir karstas jis atrodo).
Normaliai pamascius,jei perzengtum draugystes ribas,kas is jos beliktu? Saldus prisiminimas vienos karstos akimirkos,del to paaukoti draugyste?(kaip jau anksciau minejau,ja tikrai vertinu),nekalbant apie tai kaip po to ziuret savo vaikinui i akis?
Del klausimo ar vyrai ir moterys gali buti tik draugais,atsakau-nezinau,turiu dar kelis vyrus draugus,kuriuos vertinu kaip zmones,nejauciu jiems nieko daugiau,bet uz juos as negaliu garantuoti.Bet man ir nesvarbu,svarbiausia,manau draugyste gali testis,jeigu abu zmones ja vertina ir neperzengia tos slidzios ribos...

Murksiuke, puikiai suprantu tavo jausmus, nes pati esu tokioje situacijoje.
Man pats geriausias draugas taip pat vyras. Labai ji vertinu kaip drauga, ginciau ji net pries sv.Petra. Deja, jauciu jam kazka panasaus kaip tu. Lyg ir daugiau nei draugyste.
Tik niekaip nesuprantu jo jausmu. Buna, kad jis kai kuriems zmonems leidzia suprasti, kad mes ne tik draugai. Buna, kad elgiasi lyg butu mano vyras. Labai rupinasi mano sunumi. Visada padeda. Bet... niekada neperziangia tos ribos, kuri vadinasi "atsargiai - sexas".
Na neperziangia tai neperzengia. Pabandziau iniciatyvos imtis as. Jis... labai graziai mane atstume, nors ir buvo prisigeres... (taigi, ne visada tai padeda).
Jau susitaikiau su ta mintimi, kad jam manes reikia kaip drauges, bet ne kaip moters. Ka gi, draugai tai draugai...
Susiradau sau vaikina. Draugas neturetu pykti? O jis tiesiog siunta ir negali jo pakesti. Tiesiog kelia scenas kaip butu mano vyras. Nors ir stengiasi susilaikyti, bet matau kaip jis uzverda, kai pamato mano vaikina. Pasidare labai nervuotas, piktas. Sakyciau tai tikru tikriausias pavydas.
Jauciuosi taip, lyg buciau neistikima zmona.
As gal net ta vaikina palikciau, bet... Ir toliau buti tik draugais?

Visai galva susisuko...
Gal butu patarimu?

[quote=SimoMamaVilma,2005 07 07, 19:25]
Murksiuke, puikiai suprantu tavo jausmus, nes pati esu tokioje situacijoje.
Man pats geriausias draugas taip pat vyras. Labai ji vertinu kaip drauga, ginciau ji net pries sv.Petra. Deja, jauciu jam kazka panasaus kaip tu. Lyg ir daugiau nei draugyste.
Tik niekaip nesuprantu jo jausmu. Buna, kad jis kai kuriems zmonems leidzia suprasti, kad mes ne tik draugai. Buna, kad elgiasi lyg butu mano vyras. Labai rupinasi mano sunumi. Visada padeda. Bet... niekada neperziangia tos ribos, kuri vadinasi "atsargiai - sexas".
Na neperziangia tai neperzengia. Pabandziau iniciatyvos imtis as. Jis... labai graziai mane atstume, nors ir buvo prisigeres... (taigi, ne visada tai padeda).
Jau susitaikiau su ta mintimi, kad jam manes reikia kaip drauges, bet ne kaip moters. Ka gi, draugai tai draugai...
Susiradau sau vaikina. Draugas neturetu pykti? O jis tiesiog siunta ir negali jo pakesti. Tiesiog kelia scenas kaip butu mano vyras. Nors ir stengiasi susilaikyti, bet matau kaip jis uzverda, kai pamato mano vaikina. Pasidare labai nervuotas, piktas. Sakyciau tai tikru tikriausias pavydas.
Jauciuosi taip, lyg buciau neistikima zmona.
As gal net ta vaikina palikciau, bet... Ir toliau buti tik draugais?

Visai galva susisuko...
Gal butu patarimu?

Nezinau ar tinkamai patarsiu,bet gal tiesiog pabandyk pasikalbeti su savo draugu apie vaikina(nu ta prasme,kokia jo nuomone apie vaikina,ar jis jam pasirode rimtas ir tt),idomu pasiziuret jo reakcija.Is kitos puses, draugai irgi pasitaiko egoistiski(kaip suo ant sieno),gal jis tiesiog bijo,kad tu susiradusi vaikina,visai ji apleisi,neliks laiko jusu bendravimui?
Jeigu tau tavo draugas rupi ant tiek,kad esi pasiruosusi palikti savo vaikina,verta imtis kazkokiu veiksmu ir viska issiaiskinti
O gal tavo draugas pats nezino ko nori,gal labai vertina jusu draugyste ir bijo,kad perkeles ja i kita lygi gali nieko nesigaut-liks be nieko?
PS: As kol neturejau vaikino,kai kurie irgi mane,kad mes ne tik draugai.

Nezinau ko as cia privelia,bijau dar labiau tave supainiuoti.
PS:nepamirsk parasyt kaip eisis

Bandziu sneketi, bet nelabai kas iseina. Kai bandziau sneketi apie musu santykius, jis kazka paaiskino, kad jam kazka reiskiu, bet jis pats nezino ka. Kazka daugiau, o ka?... Tai buvo pries pusantru metu. Kuri laika dar bandziau isiaiskinti, bet nieko nesigavo. Tada nusprendziau palikti kaip yra, sakau, gal per laika pats prabils. Nieko... Tada nusprendziau susirasti vaikina, sakau, gal tai ji privers imtis kokiu veiksmu. Tiesiog norejau pavyda sukelti. Taip ir ivyko... Bet, kas man is to? Vistiek nieko. Tik sirsta sau vienas uzsidares ir tiek. Kai pabandau pasneketi apie savo vaikina, jis net varda isgirdes uzsiniaukia...
Bandziau kazka suzinoti per jo draugus. Visi mano, kad kazkas tarp musu yra ir tik isizioja, kai suzino, kad nieko.
As jau imu galvoti, kad jis is tiesu netradicines orientacijos tik sau neprisipazista. O as jam tik gera drauge ir pasiteisinimas pries visuomene... Bet ko tada pavydeti?

Kita vertus, kyla tokios mintys, kad ir man jis tik uzgautas ego. Gal ir man jo nereikia.
Bet kai mes bunam kartu, kai bendraujam, atrodo, jauciu tokia gyvenimo pilnatve, kad man nieko nebereikia...

as irgi sakau, kad negali buti, nes visvien viena ar kita puse tues pasleptu jausmu
Turejau drauga su, kuriuo galejau pasikalbeti iv temom, bet po 8 draugystes metu buvau abai iskaudinta, todel sakau, kad tarp vyro ir moters negali buti tik draugyste

Turiu gal 20 su virsum draugu vyru ir ka? Tai dabar reiskia,kad arba jie visi mane myli arba as juos?

Koks sutapimas - norejau siandien uzvesti nauja tema... Bet ji vadintusi truputi kitaip. Visada maniau, kad negali buti draugystes tarp vyro ir moters, nes tai tik laiko klausimas. Ir tai pasitvirtino, galima sakyti pacia blogiausia forma. Pabandysiu nupiesti situacija kuo aiskiau, gal kazkas buvo panasioje situacijoje, pasakykite, kaip tai isspresti kuo maziau skausmingai... Esme tokia - drauges vyras prisipazino meileje. Ir tai ne prisigerus, ir ne kazkoks flirtas... Tai jau tesiasi pakankamai seniai, ir as nezinau ka man daryti. As vis tikiuosi, kad jam praeis tas "proto uztemimas", bet su laiku, viskas tik blogeja, jis pradejo man rasyti SMS kiekviena diena. Na, niekad nebuciau pagalvojusi, kad man taip atsitiks. Mes pazistami apie 10 metu. Draugaujam seimomis. Sventes, iskylos, koncertai ir panasiai... Abu esam santuokoje. Mes nesusitikinedavom dviese, visada seimomis, be abejo, budavo, kad per susitikimus pakalbi ir tik dviese. Bet, kad tai gali peraugti i kazkokius jausmus, mano protas to neisnesa... Nematau kol kas sprendimo is sitos situacijos. Jei pasakyciau savo draugei (jo zmonai) ar savo vyrui, tai tik sugriauciau musu draugyste ir (galbut) ju seima... Nezinau, gal is viso reikia nutraukti santykius, bet tada tureciau nutraukti santykius ir su savo drauge, nes juk jie suprantama gyvena kartu... Vis dar bandau ji itikinti, kad jis klysta, gal meile laiko susizavejima... Bet man nesiseka. Jis pasake, kad tai jau tesiasi keleta metu, ir tik dabar isdriso man pasakyti. Siaip, kad butu aiskiau, pasakysiu, kad tai vyras tikrai ne kazkoks -niolikinis. Jam per 30 metu, turi normalu darba, beveik negeria, labai rupinasi savo seima... Iki siol ji labai gerbiau, bet dabar jau nebezinau ka apie ji begalvoti. Viena is mano versiju yra tai, kad tai labai ciniskas ir rafinuotas budas mane nutempti i lova (suzaidus jausmais)... Nors aisku, nepavyktu sis bandymas, bet duok Dieve, kad butu tik tiek... Bet, jis net nebando su manimi jokiu fiziniu kontaktu, tik kalba apie jausmus... Ir tai yra dar blogiau, tai is viso beviltiska. Ir neturiu kam to pasakyti, viska laikau savyje, nes kiltu siaubinga sumaistis...

roof, nepavydėtina situacija.....aišku moteriai visada vyro dėmesys malonu, bet, kai tai draugės vyra.... , tikrai nepavydžiu. Neįsivaizduoju, kaip reikėtų spręsti šitą dilemą, jei draugė brangi ir nenori su ja sugadint santykių,reikia bet kažkokiu būdu vistik vengti susitikimų su jos vyru, bendrose kompanijose laikytis prie savo vyro, na yra būdu demonstratyviai parodyt vyrui, kad Tau jo dėmesys nepriimtinas...draugei irgi nepapasakosi, nes kaip taisyklė,po tokių atvirų pokalbių,moteriškai draugystei ateina galas, arba lieka tokios nuosėdos,kurios ilgainiui išskiria net geriausias drauges...
bet šita istorija ne pavyzdys, kad draugystės tarp vyro ir moters nėra....gali būti,kad žmones sieja hobis, bendri pomėgiai, interesai..aš tikiu..

murksiukės istorijoje labai aiškiai matosi, kad vaikinas išties vertino ją kaip draugę, bet matyt buvo garbingas vaikinas, žinodamas, kad neturi su ja kitų planų,kaip draugystė, nevyliojo į lovą..tokiu atveju,draugystė būtų žlugusi....jos draugės,buvo kitas atvejis, jos buvo jam nereikšmingos, su jomis elgėsi atsipalaidavęs ir spontaniškai, o ją vertino kaip žmogų ir nenorėjo, dėl neapgalvotų veiksmų prarasti draugystę, kuri jam buvo brangi...
..aš taip galvoju...