Kodėl diržo naudoti neverta?

Na yra dar keletas pasaulyje žinomų pedagogikos specialistų, kurie pritaria fizinių bausmių taikymui. Buvau įdėjusi nuorodą praėjusioje temoje, kur buvo apžvalginis straipsnis, paminėtos jų mintys ir pavardės.



Tai žinoma, kas gali būti patikimiau už "rimtus tyrimus". Pavyzdžiui rimtas tyrimas, kaip musės klausa priklauso nuo musės galūnių skaičiaus. Įdedi musę į dėžutę, pabarškini - musė suzirzia, vadinasi barškinimą išgirdo. Išimi musę, nutrauki vieną sparnelį, vėl įdedi ir pabarškini - zirzia ... tyrimas tęsiamas kol nutraukiamos visos galūnės - pabarškinus musė nebezirzia, vadinasi nebegirdi. Pakartojus su 100 musių gautas toks pat rezultatas. Išvada - pašalinus visas galūnes musė apkursta.

Man nemažoje dalyje "rimtų psichploginių straipsnių" užkliūva du dalykai. Viena, tai juose paprastai analizuoja kaip vienas veiksnys priklauso nuo kito, geriausiu atveju dviejų kitų, nors realiai gyvenime tų poveikių yra daug gaugiau. Todėl yra didelė tikimybė, kad pastebėta veiksnių priklausomybė gali turėti visai kitas priežastis, nei bandoma įrodyti - kaip su ta musės klausa. O antra, tai net ir teisingai nustačius priklausomybę, dažnai lieka neaišku, kuris iš tų reiškinių kurį įtakoja. Temoje buvo minėti pastebėjimai (beja, neretai akcentuojami ir straipsniuose), kad fizinėmis bausmėmis baudžiami vaikai yra mažiau paklusnūs, judresni. Tačiau lieka atviras klausimas, ar tai fizinių bausmių taikymas įtakojo vaikų elgesį, ar visgi tokių vaikų tėvams dažniau pritrūksta kantrybės ir jie griebiasi fizinių bausmių.

Bet kokia bausmė yra veiksmai, kurie nukreipti prieš vaiką ir yra jam nemalonūs, nesvarbu ar tai kišenpinigių nedavimas, žaidimo kompiureriu ribojimas, neleidimas susitikti su draugais, ar diržas. Natūralu, kad vaikas bausmės vengia, o ją gavęs jaučia nuoskaudą. t.y. viskas, kas išsakyta, taikytina bet kokiai bausmei. Tai ar čia siūloma vaiko auklėjime netaikyti bausmių iš viso?

Bendraudama SM susipazinau su daugliu zmoniu realiai, ju tarpe pasitaike ir psichologu, socialiniu darbuotoju. Pasnekejus nuo dusios, pakalbejus, jos taip pat puse lupu uzsimena, kad dirzas KAI KURIAIS ATVEJAIS butinas. O kad neraso to-vel gi, nepataikys i mada.


Jau rasiau anksciau, nesikartosiu-as gyvas pavyzdys, kad tas psichologines "ismintis" paneigiu
Vakar vel kalbejau su vyresniuoju sunumi(minejau, kad turiu du sunus, kuriu viena lupau, o su kitu kantriai kalbejau, motyvavavau, staciau i kampa, galu gale, rezultatas-vakar teko is kaimynu isgirsti skundus del...pradinuko "darbeliu" Tik zinau, kad jau velu ji lupti, reikejo anksciau, gal butu zmogus isauges) apie dirza. Paklausiau, ar jis prisimena, kaip ji lupdavau? Atsake juokdamasis, kad kai kada prisimena. Paklausiau, o ar pyksta del to ant manes? Vyresnelis ispute akis-ko cia pykti? Gerem kava su kaimynais, bendrauja jie SM irgi, jei labai noresit, galesiu duoti ju nikus, parasysit i az, nes viskas vyko ju akyse, girdejo musu su vyresniuju pokalbi.
Vel gi konstatuoju, kad musimas neturi buti spontaniskas, nes jei vaikas jaucia, kad mama ji musa, pati del to gailedamasi, tada ir jam daugiau noras gerkle paleisti(kad mama jaustu kalte) ir tas ivykis ilgai istringa paciam vaikui, tada ji pradeda atmintyje "atgaminti", o su laiku darbas, uz kuri gavo, nublanksta, lieka tik tas sureiksmintas musimas-va tada ir sako, kad vaikas uzauges prisimena nuoskauda. O jei mama, viska saltai apgalvojusi, isbandziusi n auklejimu budu, tvirtai ir be kaltes jausmo, ikrecia uz konkretu bloga darba-jokiu nuoskaudu jie tikrai nejaucia, cia jau as pati is saves kalbu. Ir juokinga buna, kai sako, jog musti zmones buna kompleksuoti, bevaliai, silpni Pazintumet jus mane realybeje

Ims ir sakys ką prie svetimų žmonių

O daugiau nebekomentuosiu, beviltiška, kaip su mano motina

Ką Tu čia nusišneki?

jus tikrai beviltiska.. Neisizeiskit, bet netgi ir Aifos isdestyta situacija Jums pasirode netinkanti temai. O tie sukiai temos pradzioj geriausiai tinka geguzes demonstracijoms, gaila, dabar tokiu niekas nerengia..
Pasiulykit savo situacija - pakomentuosim. Ar Jus sita tema atidarete, nes ieskote auku?

Tos mamos, kurios muša savo vaikus, visada ras pasiteisinimą dėl savo elgesio. Tai dar viena tema, kuri turi griežtokas dvi stovyklas. Tegul daužančios savo vaikus ir puola ant mūsų, vadina mados aukomis, bet, atsiprašau, neįrodysit man, kad savo ožiuką(kad ir kaip kartais būtų sunku susitarti, bet tikrai įmanoma) aš turiu lupti. Man širdis neleistų. Kartą su ranka užplojau(nervai neišlaikė), tai po šiai dienai graužiuosi, nes supratau, kad tikria buvo neverta. Ožio tąkart neišvariau, tik vaiką baisiai išgasdinau. Net ir šaukimu, jei atvirai, neišvarau ožio. Yra kitų, geresnių metodų. Nenoriu, kad vaikas manęs bijotų, noriu, kad mylėtų. Jūs, mušančios, nežinote kas vaikų galvoje vyksta, ką jie galvoja apie jūsų "bausmes"(tiksliau - žeminimą). Jie jums niekada to nepasakys, nes bijo Jūsų. O tuos, kurie sako: " gerai, kad diržo gavau, doru žmogumi užaugau", galiu tik užjausti. Tikriausiai tėvai nebendravo su jumis, nekalbėjo. Vienintelis metodas buvo diržas, jei jau tik jį minite kalbėdami apie auklėjimą.
Ir, išvis, aš einu iš tos temos, nes nematau prasmės diskutuoti su tokia beprasme tema. Mušė jus, mušate jūs, muš ir jūsų vaikai savo vaikus. Vargšai.

Noriu, kad žmonės susimąstytų.

Demesio, demesio! Akcija-atrakcija! Kiekviena diena 12.00 val. lupame savo vaikus! Kvieciame prisijungti! Nepamirskite platesnio dirziuko ar lankstesnes vyteles!

p.s. d-krall, nesinervink, kenkia groziui

Komentaras delfyje:

Cia skaito mastantys zmones
Info truksta realiame gyvenime. Praeitoje temoje aprasiau kelias situacijas is savo kiemo. Va tokiem pasakyk, kad nuo rytojaus uzdraudziamas "dirziukas", jie vaika arba paleis, visai jo nevaldydami, arba lups pasislepe, nes kitokio auklejimo budo jie nezino ir nenori zinoti. Geriau padiskutuoti, ka padaryti, kad informacija apie vaiku auklejima pasiektu visus tevus.

Papildyta:



Tame ir esme: komentatorius gi EXlietuvis ir gyvena gi ne Lietuvoj

Taip, jūs visiškai teisi. Ir aš, ir sena niekšė taip pat esame nebe Lietuvoje, dėl to mes tokios `keistos`.