Kodėl diržo naudoti neverta?

o dariau taip iš piktumo tėvams -- užtai kad suskaičiuodavo kiekvieną suvalgytą saldainį, ledų galima tik atsiklausus, iš parduotuvės grąžą atnešus tik baltus centus leisdavo pasilikt. o paauglystėj, kai tokia isteriška kontrolė baigėsi, iškart nustojau ir vogti.

Ojei ojei, kokie mes jautrus :lotuliukas:  Sapokliaka, nesinervink, globalinems problemoms spresti reikia stipresniu nervu zmoneliu 

kokios tos situacijos?

Pažiūrėkite, kiek jaunų žmonių staiga įgijo neigiamą nuostatą į tėvų taikytą auklėjimą skaitydami apie dabartines tendencijas ir nebandydami suvokti nei tuometinės situacijos, nei tėvų motyvų.

Tokių kaip aš, kokių  Taigi neliepiu mušti vaikų. Ir savų netvatiju. Teko kelis kartus užploti, dėl to labai blogai ant dūšios, atvirai pasakius gailiuosi, bet nesusilaikiau. Dabar net pagalvot apie tai nenoriu. Bet neesu kategoriškai prieš mušimą, manau, kai šeima darni, teisinga, tai koks vienas kitas kartas labai įpatingais atvejais nesužalos vaiko psichiškai. Kiek teko matyti ir gamtoje patelės krimstelna jaunikliui, na taip švelniai motiniškai, tada jaunikliai pradeda reaguoti į jų pagrasinantį urzgimą. Bet kai lupa tik tam , kad luptų, iškreiptai, nenormaliai, sadistiškai, savo valdžios parodymui tai   

O tai del tokiu situaciju reikia imti dirza? Atrodo, aisku, kad cia visos diskutuodamos neskiriame, kada imamas dirzas is maniakisko piktumo, o kada dirzas imamas tikrai kaip vienintele auklejimo priemone. Gal psichologiniai straipsniai ir yra pasisakantys butent pries tuos nesivaldymus, kai uz menka kapriza yra baudziama lupimu?
Pasakysiu viena situacija, uz kuria mano vyresnysis, dar budamas kokiu 7 metu gavo dirza, o jus spreskit, ar buvo kokia priemone to dirzo isvengti ar ne
Taigi, mano 7 metu sunus megsta viesieti pas senelius. Smagu. Gera. Viskas leidziama. Lepinama ir panasiai. Seneliai dar ne pensijoj, dirba parduotuvej vietinej. Kartais nusivesdavo anukeli i ta parduotuve. Syki parsiveda namo, o ziu-pilnos kisenes saldainiu Kadangi pinigu nedave, tai vienas paaiskinimas-vaikas PAVOGE tuos saldainius. Ir nesvarbu tai, kad gal verte netokia ir didele tu pavogtu saldainiu, bet pats faktas-VAGYSTE. Seneliai, kantrus ir mylintys zmones, kita diena sumokejo i kasa uz tuos saldainius, o su anukeliu visa vakara kalbejo, kad vogti negrazu, kad tereikia paprasyti ir bus nupirkta, kad uz vagyste ses i kalejima ir pan. Anukelis supratingai kinkavo galva, atsiprase ir visi ta dalyka pamirso. Po kokio menesio ar maziau sunus vel viesejo pas senelius, vel ejo i parduotuve ir vel...pavoge Si syki ledu porcija. Svarbiausia, kad kaip vilkiukas pasielge, griebe ledus is vezimelio ir apsidaires nuskuode uz parduotuves kampo Kai tuo tarpu seneliai tiek anuka lepina, kad ledais jau gali maitinti. Senelis pagavo uz sprando sprunkanti ir si syki atvede VIESAI pardavejos atsiprasyti ir padeti ledus i vieta. Si syki seke jau ne tokia mandagi ir grazi kalba apie vagyste, senelis net apsimete skambinantis i policija ir su ja kalbantis, sunus verkdamas pazadejo nebevokti...iki kito karto
Kai prekybos centre mane, iseinancia is parduotuves, sustabde apsauga ir paprase iskratyti sunu, o pas ji rado kinderi, sukandau dantis, susimokejau, nieko nekalbejau su numi, per ta laika, kol parvaziavau namo permasciau viska ir namie saltai nusikabinau dirza ir gerai ikreciau i kaili. Nesijauciau tikrai jokios kaltes, jokio pykcio, nepuoliau jo kukciojancio guosti. Siuo atveju dirzas mums padejo Nuo to karto vagystes baigesi:nei seneliai besiguodzia, nei apsauga suciumpa jau antra tiek metu. Nenoriu tiketi, kad jis tapo toks vagisius, jog net filmavimo kameros neuzfiksuotu jo bevagiancio.
Taigi, klausimas-kaip turejau pasielgti as be dirzo? Atsakymo reiktu skubiai, kadangi mano pradinukas jau pradejo vogti mano pinigus Kol kas dirzo dar neduodu.

sena pažįstama, diržas man šioje situacijoje nepriimtinas dar ir todėl, kad jeigu po pirmo paauklėjimo diržu nesuveiks, tai ką tada daryti. Vagiliauti gi vis tiek negali leisti, kažką reikės spręsti. Kadangi tavo vaiko nepažįstu, tai tik tau pačiai, , spręsti, kaip jį paveikti. Bet atskyk į klausimą pati sau - ką darysi, jeigu visgi šitam nesuveiks pauklėjimas diržu ir vagiliaus toliau. Esame patys susidūrę su tuo, tai kuo puikiausiai tave suprantu. parašysiu tau až, kokioje padėtyje buvome, ir ką su sūnumi šnekėjome. Laiko nuo to atvejo praėjo apie metai, kol kas vagilaivimas nesikartojo. Tikiuosi, kad ir nesikartos. Ką daryčiau, jei vėl vagiliautų, atvirai sakau - nežinau.

Mes ir savo veiksmais  ir žodžiais visada vaikams pabrėžiame, kad aš ir tėvas visose gyvenimo situacijose ginsime ir saugosime juos visomis savo jėgomis, kaip kad gintume save ar net labiau. O tam, kad galėtume padėti vaikams, jie turi padėti mums, tai yra pasakyti teisybę, nesvarbu, kam ir kokius pažadus nesakyti jie yra davę. Tai jeigu aš (arba tėvas) sėdame su vaiku ir sakome, kad situacija yra rimta ir sakyk viską, kas įvyko - jokio melo ir jokio tylėjimo. Būtent už melavimą arba tylėjimą tokiu atveju bus baudžiama diržu.

Dar vienas klausimas, koks jausmas apima, kai musi nuosava vaika? 

Koks jausmas? Vaiko NEGALIMA lupti, jei bent kiek dvejoji, ar viska padarei, ar viska isaiskinai, ar elgiesi teisingai.

Mano sesuo, kaip minejau, buvo nelupta. Savo dukrele, ketveriu metu mergyte, ji lupa. Mat mergyte charakteriu atsigime i kuma, t.y. mane

Kaip minejau anksciau-kam lupti gera, ramu vaika, kuris supranta viska is pirmo sakinio.

Bet kokia bausmė yra veiksmai, kurie nukreipti prieš vaiką ir yra jam nemalonūs, nesvarbu ar tai kišenpinigių nedavimas, žaidimo kompiureriu ribojimas, neleidimas susitikti su draugais, ar diržas. Natūralu, kad vaikas bausmės vengia, o ją gavęs jaučia nuoskaudą. t.y. viskas, kas išsakyta, taikytina bet kokiai bausmei. Tai ar čia siūloma vaiko auklėjime netaikyti bausmių iš viso?

nemanau kad labai blogai panaudoti dirza. Mano vyresnelis jau  ir parukes yra tai kai suzinojau akd stveriau dirza kad atsimine ilgai .  ir gyvas dar