Kodėl diržo naudoti neverta?

Taip, as su ja susitariu. Bet tai neatejo per trumpą laiką. Pati skaičiau daug literatūros. Su vaiku reikia kalbeti trumpai ir aiskiai. Pasakau - "jeigu tu neini su manim, as tave cia palieku". Jinai tada stovi laiptineje ir rekia labai labai garsiai. Man nemalonu kartais pries kaimynus, bet juk dar nemaloniau butu vaika must. Dukra parekia ir ateina. Kartais dar koridoriuje stovi ir nesirengia. As nekreipiu dėmesio į tai. Pastovi kol atsibosta ir pati nusirengia, nusiplauna rankas ir pan.
Svarbiausia, kad vaikas jaustu, jog situacija valdo tevai. Mano dukra tai jaucia ir be dirzo.
Papildyta:
Mes su vyru nueinam pas psichologą pasikonsultuot dėl vaiko auklėjimo, kartais ir su terapiaute pasikalbam. Nes būdavo kartais taip, kad vyras kartais labai nori plot per užpakalį arba ką nors pasako dukrai ir nori, kad dukra iš karto tai ir padarytų... Bet šiuo metu tokių minčių jam nekyla. Tiesiog daug diskutavome apie tai abu.
Nežinau, bent man diržas - tai jau tokia atgyvena, juk dabar akcijos visokios vyksta "Augink atsakingai" ir pan. Kažkaip labai nustebau aptikusi šią temą.

bet nei viena is tu, kurie cia kelia sukius apie auginima be dirzo nesugebejo absoliuciai nieko pasiulyti - atvirksciai buvo uzsipulta Aifa... o kam to reikia, ar ne per anksti, ar ne per sunku, kokia motina egoiste, kad pagal savo norus vaiku mokslus reaguliuoja ir t.t.

O tai del tokiu situaciju reikia imti dirza? Atrodo, aisku, kad cia visos diskutuodamos neskiriame, kada imamas dirzas is maniakisko piktumo, o kada dirzas imamas tikrai kaip vienintele auklejimo priemone. Gal psichologiniai straipsniai ir yra pasisakantys butent pries tuos nesivaldymus, kai uz menka kapriza yra baudziama lupimu?
Pasakysiu viena situacija, uz kuria mano vyresnysis, dar budamas kokiu 7 metu gavo dirza, o jus spreskit, ar buvo kokia priemone to dirzo isvengti ar ne
Taigi, mano 7 metu sunus megsta viesieti pas senelius. Smagu. Gera. Viskas leidziama. Lepinama ir panasiai. Seneliai dar ne pensijoj, dirba parduotuvej vietinej. Kartais nusivesdavo anukeli i ta parduotuve. Syki parsiveda namo, o ziu-pilnos kisenes saldainiu Kadangi pinigu nedave, tai vienas paaiskinimas-vaikas PAVOGE tuos saldainius. Ir nesvarbu tai, kad gal verte netokia ir didele tu pavogtu saldainiu, bet pats faktas-VAGYSTE. Seneliai, kantrus ir mylintys zmones, kita diena sumokejo i kasa uz tuos saldainius, o su anukeliu visa vakara kalbejo, kad vogti negrazu, kad tereikia paprasyti ir bus nupirkta, kad uz vagyste ses i kalejima ir pan. Anukelis supratingai kinkavo galva, atsiprase ir visi ta dalyka pamirso. Po kokio menesio ar maziau sunus vel viesejo pas senelius, vel ejo i parduotuve ir vel...pavoge Si syki ledu porcija. Svarbiausia, kad kaip vilkiukas pasielge, griebe ledus is vezimelio ir apsidaires nuskuode uz parduotuves kampo Kai tuo tarpu seneliai tiek anuka lepina, kad ledais jau gali maitinti. Senelis pagavo uz sprando sprunkanti ir si syki atvede VIESAI pardavejos atsiprasyti ir padeti ledus i vieta. Si syki seke jau ne tokia mandagi ir grazi kalba apie vagyste, senelis net apsimete skambinantis i policija ir su ja kalbantis, sunus verkdamas pazadejo nebevokti...iki kito karto
Kai prekybos centre mane, iseinancia is parduotuves, sustabde apsauga ir paprase iskratyti sunu, o pas ji rado kinderi, sukandau dantis, susimokejau, nieko nekalbejau su numi, per ta laika, kol parvaziavau namo permasciau viska ir namie saltai nusikabinau dirza ir gerai ikreciau i kaili. Nesijauciau tikrai jokios kaltes, jokio pykcio, nepuoliau jo kukciojancio guosti. Siuo atveju dirzas mums padejo Nuo to karto vagystes baigesi:nei seneliai besiguodzia, nei apsauga suciumpa jau antra tiek metu. Nenoriu tiketi, kad jis tapo toks vagisius, jog net filmavimo kameros neuzfiksuotu jo bevagiancio.
Taigi, klausimas-kaip turejau pasielgti as be dirzo? Atsakymo reiktu skubiai, kadangi mano pradinukas jau pradejo vogti mano pinigus Kol kas dirzo dar neduodu.

kodėl manote, kad staiga? suvokiu kuo puikiausiai anų laikų situaciją ir tėvų motyvus. bet tai ar turėčiau dabar žavėtis, jei man tai nepriimtina?
toks jausmas, kad "anais laikais" geras vaikas skaitėsi tada, kai tėvai nejaučia kad turi vaiką: kuris augina save pats ir nekelia tėvams problemų. jei reikalauja bent kiek dėmesio ar sukelia papildomų išlaidų ar neplanuotų rūpesčių -- tada reikia bausti ir griežtai, kad žinotų savo vietą.

o dėl skirtingų vertybių, Ragnez labai teisingai parašė. Iš vieno pokalbio su mano mama: "siaubas kas darosi Vokietijoje -- jaunimas vieni hipiai ir pankai. išsiskutinėja plaukus, nešioja suplyšusias kelnes. va kur veda tas liberalus vakarietiškas auklėjimas." tai va -- žiūrint kas ko bijo.

Vaiko vagysčių galima išvengti maždaug nuo 5 metų amžiaus aiškinant apie pinigų vertę, taupymą. Vaikui galima nupirkt taupyklę ir paaiškint, kaip taupyt pinigus. Galima leisti jam turėti šiek tiek savo pinigų (monetų), kad jis pats ką nors nusipirktų.
Visgi aš manyčiau, kad kai vaikas ką nors pavagia iš prekybos centro ar kitur - čia jau auklėjimo problema, taip vaikas gali išreikšti užslopintą pyktį arba privatumo, savo kažko asmeninio turėjimo stoką...Aš tokiu atveju tiesiu taikiniu eičiau pas psichologą konsultacijai, nes manyčiau, kad tai kažkokia užslepta problema. O diržas - jis tik vaiką išgasdino, taip, jis gal daugiau ir nevoks. Bet ne del to, kad isisąmonino, kad to negalima, o del to, kad bijos mamos.

Pas mus vaikai taupykles turi nuo 2 metu, visada pratindavom vaika ideti i taupykle centus ar litus, kad paskui savaitgaly pramogaudami jie tuos centus isdidziai isleistu(aisku, pirkiniai ju virsydavo turimu pinigu kieki, tekdavo primoketi, bet tokiu budu pratinom prie pinigu). Vadinasi, tas atvejis mums netinka Siuo metu mano pradinukas vagia pasislepes mano pinigus, nors taupyklej turi 174lt Is ten neleidzia, kodel? Tikiu, taupo kazkokiam norimam daiktui, puiku, pinigu kasdien ledam duodu ir nemenkai(karsta, tai ledu neribojam, gauna po 5 lt kasdien ledam-ar tai mazai?).
Tikiu, kad dirzas ji isgasdino labiau nei policija ar isivaizduojamas kalejimas. Bet jei as butent taip pasiekiau tiksla, kad vaikas nevogtu-tai gal tikslas pateisina priemones?

Ne, tikrai nemanau, kad tikslas pateisina priemones. O pas psichologą (vaikų) buvot?

sena pazistama, leisk paklausti kitaip: ar manai, kad jeigu butum savo pirmoka lupusi, jis nevogtu? nelupimas yra vagysciu priezastis?

seneliai dirba toj parduotuvej. ar negali buti, kad nusivede i parduotuve, jie kartais jam duodavo koki viena kita saldaini. tiesiog duodavo? o vaikis nieko negalvodamas viena diena eme ir prisirinko pats? o tada jau VAGYSTE? mano nuomone, ta karta butu uzteke, kad vaikas is savo santaupu "nusipirktu" tuos saldainius, kur buvo parsineses.

gal gali namuose pinigus laikyti jam neprieinamoje vietoje, o padaryta zala pareikalauti atlyginti is jo santaupu? tai viena. antra, manau, kad toks elgesys kyla is uzleptu problemu. gal vagystes gali buti susije su vaiko jausmais del tavo nestumo ir naujo kudikio namuose?

manau, kad mane vaiko vagystes isgasdintu,ypac jei jos kartotusi. tikriausiai kreipciausi i vaiku psichologa pagalbos.

Oj, siaubeli. PANKAI!!!!!!!!!! Mama!!!!!!!! Kaip baisu!!!".
Nežinau nežinau... Pati visada su įvairiausiai neformalais kvailiojau(ir tebekvailioju, o ir patys mano tėvai visiški hipiai buvo). Gal todėl, kad tėvai nemušė(tiksliau - gavau porą kartų, bet nesmarkiai. Nuoskauda dar nepamiršta ). Ainu, džinsus susisiūti O pati visai nepykčiau jei mano dukrelė paaugusi užsimanytų išsiskirti iš minios. Tai tėra viena iš maišto formų prieš visą šitą supuvusią visuomenę. Dauguma intelektualių žmonių jaunystėje pankavo .
Ir, visgi, manau, kad mušimas - ne išeitis. Kodėl vaikas turi kentėti fizinį skausmą dlė to, kad tėvai kažką pražiūrėjo?

Mes pas psichologa buvom, tiek su pirmu sunumi(kai buvo 7 metu amziaus), tiek su viduriniuoju(kai buvo 6 metu amziaus), aisku, problemos buvo musu kitokios, daugiau susijusios su skyrybomis, o ne del kazkokiu konkreciu dalyku.
Mano nuomone, slepti pinigus savo namuose ne iseitis Jam reiktu ikalti kazkokiu budu, kad VOGTI negalima nei is mamos, nei is seneliu, nei is kaimynu, jei ju pinigai metosi matomoj vietoj. Tik kaip tai padaryti-supratimo neturiu.
Tas tiesa, laukiausi, siuo metu kudikis namuose:vyresnysis puikiai ji toleruoja, tuo tarpu vidurinelis elgiasi taip, kad jo nematytu. Kompensuoju ta elgesi vakarais budama kartu su juo, sekdama pasakas, padarom mano lovoj karo posedi(psichologo patarimas, labai rekomenduoju, kas augina berniukus, labai suartejama su vaikais ) Per karo posedi kalbames apie viska: kas ka gero padarem, kas nenusiseke, kaip elgtis kitaip, vaikai turi kartais tooookiu klausimu, kad net bandau mastyti, kaip isaiskinti jiems viska. Su paaugliu is viso suartejom:kitos verkauja del vaiku paauglystes, o as dziaugiuosi, nes su sunumi, kaip su suaugusiu O va pradinukas mane gasdina, nes nezinau, ko imtis? Kaimynai skundziasi juo, kad meluoja, apgaudineja, suka, o juk jis negaves dirzo ne pauostyti. Plius dar tos vagystes... Ir kaip issisukti is tos padeties-nezinau. Kalbeta, perkalbeta ta tema, padedu kartais tycia pinigus matomoj vietoj-ir vel ju nera Kaltu irgi Tik suzinau is kiosko(salia namu) darbuotoju, kas pirkta, uz kiek ir kada. Prispaudziu-prisipazista. O juk kaip sakiau pinigu jiems tikrai duodu. Neveltui didieji vagisiai bei narkotiku prekeiviai buna turtingu, geru tevu vaikai
Papildyta:

Vyresniajam tas dalykas suveike. Nebevagia jau kiek metu. Aisku, nezinau, kas bus ateityje.
Nemanau, kad nelupimas-vagysciu priezastis Gal genai kalti? Giminej turejom viena toki dede. Butent ir nenoriu, kad nueitu sunkeliais mano sunus. O kaip tai padaryti be dirzo, nezinau.

sena pazistama

man atrodo, kad skyrybos ir kudikio gimimas yra labai svarbios ir rimtos priezastys, del kuriu berniukas jauciasi blogai. baudimas gali tik dar pagilinti jo isitikinima, kad jis blogas vaikas, kad jo niekas nemyli... nebandei garsiai pasakyti, kaip jis galetu jaustis del to, kas vyksta?

o kur dar santykiai su tevu ir pateviu


dar del pinigu - tikrai negundyciau vaiko palikdama pinigus matomose vietose. tai eiline galimybe tau ir jam nusivilti vienas kitu, tau ir jam patvirtinti, kad jis beviltiskai blogas. nelaikyciau smulkiu pinigu kisenese, vazeles, stalciuose ir pan. pagrindines sumas laikyciau banko korteleje, kuria jis negaletu pasinaudoti.

jei seimoje yra konkretus zmogus, kurio likimo savo vaikams nelinketumete, gali buti, kad nesamoningai, is baimes, savotiskai modeliuojate ju elgesi . tai tik pamastymas... manau, kad vaikai labai greitai pajunta tevu silpnybes ir baimes, ismoksta jomis naudotis "tevams aukleti"...

aš vaikystėj irgi labai vogiau. ir diržo negailėjo, ir kuo tik negąsdino -- ir policija, ir kalėjimu, ir netgi musulmonais, kurie rankas kapoja. veikdavo tik tam kartui...
o dariau taip iš piktumo tėvams -- užtai kad suskaičiuodavo kiekvieną suvalgytą saldainį, ledų galima tik atsiklausus, iš parduotuvės grąžą atnešus tik baltus centus leisdavo pasilikt. o paauglystėj, kai tokia isteriška kontrolė baigėsi, iškart nustojau ir vogti.