QUOTE(sena pažįstama @ 2008 07 28, 14:06)
Neverta vaiko musti uz tai, kad jis nera toks gabus, mokytis gimnazijoj

Geriau lai baigia ta vidurine, kurioje mokosi jo draugai, kuri jam prie sirdies, bet papildomai pasamdzius koorepetitorius kai kuriems dalykams, nei grusti per prievarta vaika ten, kur jis nenori ir is principo nesimokys. Kaip buvusi pedagoge patariu
Kaip jau sakiau, korepetitoriai po pamokų tam, kad "užkamšyti" pedagogų nekompetenciją ir/arba dėl bendraklasių nesimokymo nepalankią mokymuisi aplinką yra žala gabiam vaikui. Jis beprasmiškai "stumia" laiką pamokose, o vietoje poilsio ir laisvalaiko turi po pamokų sėdėti pas korepetitorius.
QUOTE(mylimuke @ 2008 07 28, 14:24)
aifa,
o iš kur jūs žinote, kokios vaiko galimybės? Gal jis iš tikrųjų nėra gabus?
Kaip jau minėjau, net ir gimnazija mokymosi klausimu ne visada yra "lygis". Pati mačiau daug tokių gimnazistų, kurie paprastiems mokiniams iš paprastos vidurinės nė prilygti negali. Kas iš to, kad mano viena giminaitė baigė gimnaziją? Trenkė mokslus ir iškūrė į Airiją. Ot tai tau ir geresnė ateitis

Ar ir į universitetus su diržais vaikus varysit?
Beje, ar jūs iš tikrųjų manote, kad diržo pagalba vaikas pasieks mamos norimus rezultatus? Suprantu, galima susirinkti žaislus, išnešti šiukšles, bet per prievarta mokydamasis vaikas praleis tuščiai laiką, nes nieko neprisimins, ką mokėsi.
Mokymasis gimnazijoje dar negarantuoja vaiko gabumų atskleidimo, gero mokymosi ir geresnės ateities.
Gal ir nėra gabus. Jei nesugebėtų mokintis gimnazijoje, visada yra kelias atgal į savo mokyklą. O štai nepabandžius gimnazijoje taip ir nesužinosi, sugebi tu ten mokintis ar nesugebi.
Nežinau, kodėl čia akcentuojamas diržas. Man netinka pasiteisinimai "negabus", "per sunku", "praleista proga pasiruošti". Man reikia pasiūlymų, kaip motyvuoti (?priversti) vaiką tikrai sunkiam darbui, kai tikrosios pasekmės nedarymo toli ir jam nebaisios, o tikrasis atlygis už darymą jam šiuo metu gal ir nėra taip svarbus.
QUOTE(sena pažįstama @ 2008 07 28, 14:30)
Kaip bebutu keista, sitoj vietoj pritariu Mylimukei
Ir as maciau vaikus, kuriuos tevai stumte stume i gimnazijas, deja, baige jie nesugebejo istoti i aukstasias, tuo tarpu is paprastu kaimo viduriniu istodavo lengviausiai vaikai. Esme ne mokykloje, esme-paciame vaike.

Jei jis gabus, jei jis NORI MOKYTIS-pasieks bet ka net sededamas su dundukais vienoje klaseje, nes mokymo programos visur vienodos. Ir vadoveliai visur vienodi.
Gerai, kad "stūmė", jeigu stūmimas buvo reikalavimas dirbti ir siekti kažko, o ne kyšiai. Darbas ir pastangos dar nei vienam žalos nepadarė.
O nora mokintis (kaip ir noras dirbti) nėra įgimtas instinktas. Mokymasis reikalauja pastangų, už kurias atlygis yra pažinimo džiaugsmas, tavo pasiekimų pripažinimas. Jeigu pedagogai nesugeba vaikui atskleisti pažinimo grožio, o aplinka (bendraamžiai) mokinimąsi vertina nepalankiai, labai jau sunku tėvams tą norą mokintis įžiebti ir palaikyti.