as prarukiau 7 metus, ne karta stengiausi mesti deja rezulatai buvo prasti. Pati sau nepatikdavau rukanti, smirdanti, slykstus skonis burnoj kas ryta.. surukydau 7-10 cigareciu per diena... istekejau, labai norejau leliuko, tiksliau sveiko leliuko.. pradejom planuot, pradejau gert ivairius papildus kad paruost organizmo nestumui ir aisku mazint cigaretes..pradejau nuo paprasciausio dalyko, eidama i darba pokeli palikdavau namie ir neimdavau su savim pinigu, be to
labai tikejau kad rukymas yra labai nemotiniskas, parlekus is darbo pirmiausiai zinoma parukyt lekdavau,bet pati stebedavau kaip paciai slykstu pamazu pradejo darytis, kaip palaipsniui per vakara 3-ju cigareciu budavo per daug, galiausiai kai suzinojau kad jau laukiuosi surukydavau viena kartais puse cigaretes per diena, o kai pamaciau
II iskart ir tos vienos jau nebesinorejo, kitos mintys uzvalde

dabar jau 6.5 mesnesio neberukau, nors bunu tarp rukanciuju, bet nuo pat pradzios nebejauciu jokio potraukio rukyti, o ir prie kasos (kaip cia kazkuri minejo) dziaugiuosi kad islaidu maziau, geriau ledu deze pasimu uz tuos 5 litus

cia kada netycia radau nuotrauka kur as iamzinta su cigarete (beje vienintele per visus 7 metus) ir negalejau atsistebet kad ten as, kazkaip nebeisivaizduoju saves rukancios.. tikiuosi po gimdymo nepasikeis mano poziuris siuo klausimu.. o visom planuojanciom mest rukyt, siulyciau susikurt tiksla, ir tvirtai tiket kad nebenorit saves matyti su cigarete.. man sitas metodas suveike per menesi, nors is pradziu pripazinsiu buvo sunku ir gatvej uzuodus duma, seiles burnoj rinkosi, nu visko buvo.. bet dabar didziuojuosi savim