betdar kazkodel kyla mintis, kad gal jis tiesiog ne tas zmogus, kuris ta ilgesiuka pravytu? Mano ilgesiuka pravijo vienas zmogutis, nors... gal ir as tiesiog uzbraukiau praeiti, nes per daug blogo padare tas zmogus
fragolina*, as ir manau, kad neteisinga taip elgtis salia esancio zmogaus atzvilgiu betdar kazkodel kyla mintis, kad gal jis tiesiog ne tas zmogus, kuris ta ilgesiuka pravytu? Mano ilgesiuka pravijo vienas zmogutis, nors... gal ir as tiesiog uzbraukiau praeiti, nes per daug blogo padare tas zmogus
betdar kazkodel kyla mintis, kad gal jis tiesiog ne tas zmogus, kuris ta ilgesiuka pravytu? Mano ilgesiuka pravijo vienas zmogutis, nors... gal ir as tiesiog uzbraukiau praeiti, nes per daug blogo padare tas zmogus
QUOTE(fragolina* @ 2009 02 17, 21:53)
Vis bandai ta ilgesio jausma paslepti giliai,kur niekas nematytu.Paslepti visus prisiminimus,nes gyvenimas kuriamas su kitu zmogumi,bet vis netycia vel ir vel uzklystu i ta tamsu kampeli,kur viskas gyvena,kur viskas graziai sudeta i lentynas,kiekviena akimirka,kiekvienas prabeges siurpuliukas,kiekviena dziaugsmo asarele.Juk neteisinga taip elgtis salia esancio zmogaus atzvilgiu,bet kaip to isvengti?Kaip nuo to pabegti?Kur viska paslepti? Juk ir taip giliai viskas.Istrinti neimanoma,tai buvo gyvenimo dalis..
man atrodo, kad arba laikas dar neišgydė žaizdų.. arba.. galbūt tikrai dabartinis žmogus kol kas dar per mažus jausmus kelia. Kol kas.. svarbiausia yra neleisti sau per ilgai ilgėtis ir užsistovėti vienoje vietoje. Aš ir pati ilgai nedrįsau to žingsnio į priekį žengti, vis grįždama į praeitį. Neverta.. Dabartis ir ateitis žada daug daugiau
Laikykis 
QUOTE(fragolina* @ 2009 02 17, 21:53)
Vis bandai ta ilgesio jausma paslepti giliai,kur niekas nematytu.Paslepti visus prisiminimus,nes gyvenimas kuriamas su kitu zmogumi,bet vis netycia vel ir vel uzklystu i ta tamsu kampeli,kur viskas gyvena,kur viskas graziai sudeta i lentynas,kiekviena akimirka,kiekvienas prabeges siurpuliukas,kiekviena dziaugsmo asarele.Juk neteisinga taip elgtis salia esancio zmogaus atzvilgiu,bet kaip to isvengti?Kaip nuo to pabegti?Kur viska paslepti? Juk ir taip giliai viskas.Istrinti neimanoma,tai buvo gyvenimo dalis..
O as manau kad nieko cia neteisingo nera. Kiekvienas turime teise i savo praeiti. I savo isgyventus jausmus. Kaip kad pati sakai - istrinti neimanoma. Kiekvienas is musu turime savo sirdies kapinaites kazkada myletiems ir brangintiems zmonems. Manau isvengti apsilankymu tenai nelabai imanoma.
QUOTE(Tigris @ 2009 02 17, 23:06)
O as manau kad nieko cia neteisingo nera. Kiekvienas turime teise i savo praeiti. I savo isgyventus jausmus. Kaip kad pati sakai - istrinti neimanoma. Kiekvienas is musu turime savo sirdies kapinaites kazkada myletiems ir brangintiems zmonems. Manau isvengti apsilankymu tenai nelabai imanoma.
Turim mes ir prisiminimus, ir seniai pamirtus jausmus, bet tie prisiminimai nesibrauna i dabarti ir nekelia jokiu ilgesio jausmu
tai yra praeitis, kartais grazus kartais nelabai prisiminimai ir tiek
O ir musu temele atgijus 
Matau dauguma "senoliu" smagiai gywenat,turit svajoniu buciuotis po kastonu ..
Matau dauguma "senoliu" smagiai gywenat,turit svajoniu buciuotis po kastonu ..
Zinot mergaites,dedu visas pastangas nebegrysti i ta tamsuji kambariuka kur viskas pasislepia,bet ne visada iseina.Dideli kelia jau nuejau,pries keleta metu buvo zymiai sunkiau.Viskas labai banguota,viena banga iskelia ir atrodo viskas gerai ir puiku,pasaulis grazus,o kita banga nuleidzia i vel tamsias gelmes.Bandau susitelkti tik ties tuo zmogum,galbut jis ir ne TAS,gal ir ne viskas taip kaip noretusi,bet tikiu,kad galbut kazkada bus gerai.Gal tikrai zmogus esantis salia,neuzpildo visos kerteles,nors ir kuriam gyvenima kartu.
Ilgesio paleidimas:
Aš darau taip:
Tiesiog įsitaisai patogiai, kad niekas netrukdytų -ramiai kvėpuoji, galima klausytis raminačios muzikos (pvz. man patinka Reiki meditacinės), ir kai jau įsijauti tik į savo kvėpavimą, pasakai sau mintimis arba garsiai:
aš paleidžiu savo ilgesį (liūdesį, baimes ir t.t.), aš žinau kaip gyventi be ilgesio ir aš renkuosi palengvėjimą ir džiaugsmą.
ir įsivaizduojame kaip iš širdies į visas puses sklindantys spinduliai valosi ir virsta šviesos spinduliais.
Pajunkite vaizduotę) Gal kokį "klapaniuką" atidarote tik"čpok" ir virstantys iš širdies juodi dūmai vis skaidrėja ir skaidrėja kol pradeda tas srautas spindėti besąlyginės meilės šviesa:))
Kiek laiko tai daryti? kol mūsų vaizduotėje visas srautas taps skaidrus ir šviesus:))
Sėkmės:))
Aš darau taip:
Tiesiog įsitaisai patogiai, kad niekas netrukdytų -ramiai kvėpuoji, galima klausytis raminačios muzikos (pvz. man patinka Reiki meditacinės), ir kai jau įsijauti tik į savo kvėpavimą, pasakai sau mintimis arba garsiai:
aš paleidžiu savo ilgesį (liūdesį, baimes ir t.t.), aš žinau kaip gyventi be ilgesio ir aš renkuosi palengvėjimą ir džiaugsmą.
ir įsivaizduojame kaip iš širdies į visas puses sklindantys spinduliai valosi ir virsta šviesos spinduliais.
Pajunkite vaizduotę
) Gal kokį "klapaniuką" atidarote tik"čpok" ir virstantys iš širdies juodi dūmai vis skaidrėja ir skaidrėja kol pradeda tas srautas spindėti besąlyginės meilės šviesa:))Kiek laiko tai daryti? kol mūsų vaizduotėje visas srautas taps skaidrus ir šviesus:))
Sėkmės:))
Ačiū babaa, nuostabus pratimas, būtinai išbandysiu, nes jau pusmetis niekaip negaliu nurimti, vis grįžtu ten ,kur norėčiau nebegrįžti .Noriu viska paleisti ir keliauti pirmyn.
sveikas, as irgi cia prie jusu prisijungsiu 
su draugu issikyriau jau pries gera menesi, pries pat sventes, mylejau beprotiskai, ilgiuosi iki negalejimo, bet zinau, kad kartu nu ne taip, nebutu mums laimes... bet ilgesys tas toks.. ir jis vis paraso, kaip gyvenu? kaip sekasi? siandien kviete i liepkalni slidineti... tai taip ir pasakiau noriu tave pamirsti... man taip bus geriau.. sake gerai... tai manau daugiau nerasys...
sudauze sirdele man, dabar tik norisi tos tokios mm vidinies ramybes ir gericiau ji pamirsti, o kaip tai padaryti...
su draugu issikyriau jau pries gera menesi, pries pat sventes, mylejau beprotiskai, ilgiuosi iki negalejimo, bet zinau, kad kartu nu ne taip, nebutu mums laimes... bet ilgesys tas toks.. ir jis vis paraso, kaip gyvenu? kaip sekasi? siandien kviete i liepkalni slidineti... tai taip ir pasakiau noriu tave pamirsti... man taip bus geriau.. sake gerai... tai manau daugiau nerasys... sudauze sirdele man, dabar tik norisi tos tokios mm vidinies ramybes ir gericiau ji pamirsti, o kaip tai padaryti...
Kovoju ir as su ilgesiu....Turiu drauga kuriam esu neabejinga..Bet jam as tik drauge...Matomes retai atstumas didelis... Kartais noriu siust ji po velniu,bet negaliu..Zodziu mes negalm but nei kartu nei atskirai...Mane tai zudo....Niekada jam nesakiau,ka jis man reiskia,.Nedrystu,bijau..Zinau,kad nieko man nejaucia.,,ir mano atvirumas pastatytu ji i nepatogia padeti.. Taip ir tyliu...ir ilgiuos...
Sveiki visi...visada skaiciau Jusu pasnekesius,patarimus ir siandien pasiryzau uzsiregistruoti.
Nezinau ar teisingai pasirinkau diskusiju tema,bet...
Isliejau jau savo skausma visiems mane supantiems zmonems,noreciau jei leisite islieti ji ir Jums
Praeita savaite mire mano meile,gyvenimo prasme,mano dziaugsmas ir laime-mano vyras ji nuzude.
Jis kovojo uz gyvybe dvi paras bet Dievas nugalejo...
As iki sios minutes netikiu,kad tai vyksta su manim,viduje tokia tustuma,toks skausmas,einu nes reikia eit,kvepuoju nes reikia kvepuot,valgau nes turiu valgyti,lyg buciau robotas
Mes septynerius metus buvome kartu,kiekviena diena kartu,viska dareme kartu,perejom visus gyvenimo sunkumus kartu,as negaliu jums apsakyti kokia as beprotiskai buvau laiminga,jis buvo man viskas,nors zinau tuos zodzius :"Neleiskite,kad vyras jums butu viskas,nes jam isiejus jums neliks nieko". O jis man buvo viskuo ir bus iki mano egzistavimo pabaigos. Zinau kad daug graziu zodziu galima sakyt,rasyt bet tai tikra tiesa,jis buvo pats geriausias Zemeje.
Valentino dienos proga padariau jam dovana,nestumo testa su dviejais bruksneliais,jis buvo toks laimingas. Niekada net pagalvot negalejau kad jo nebus salia manes
O dabar as viena,nescia ir su didziule tustuma sirdyje.
Kaip man gyvent be jo? Be jo meiles silumos,atramos,rupescio,tiesiog be jo is kur rast jegu ziuret i prieki
Nezinau ar teisingai pasirinkau diskusiju tema,bet...
Isliejau jau savo skausma visiems mane supantiems zmonems,noreciau jei leisite islieti ji ir Jums
Praeita savaite mire mano meile,gyvenimo prasme,mano dziaugsmas ir laime-mano vyras
ji nuzude.Jis kovojo uz gyvybe dvi paras bet Dievas nugalejo...
As iki sios minutes netikiu,kad tai vyksta su manim,viduje tokia tustuma,toks skausmas,einu nes reikia eit,kvepuoju nes reikia kvepuot,valgau nes turiu valgyti,lyg buciau robotas
Mes septynerius metus buvome kartu,kiekviena diena kartu,viska dareme kartu,perejom visus gyvenimo sunkumus kartu,as negaliu jums apsakyti kokia as beprotiskai buvau laiminga,jis buvo man viskas,nors zinau tuos zodzius :"Neleiskite,kad vyras jums butu viskas,nes jam isiejus jums neliks nieko". O jis man buvo viskuo ir bus iki mano egzistavimo pabaigos. Zinau kad daug graziu zodziu galima sakyt,rasyt bet tai tikra tiesa,jis buvo pats geriausias Zemeje.
Valentino dienos proga padariau jam dovana,nestumo testa su dviejais bruksneliais,jis buvo toks laimingas. Niekada net pagalvot negalejau kad jo nebus salia manes
O dabar as viena,nescia ir su didziule tustuma sirdyje.
Kaip man gyvent be jo? Be jo meiles silumos,atramos,rupescio,tiesiog be jo
is kur rast jegu ziuret i prieki 
