nu va, .... rytoj vaziuoju suteikineti vaikams tecio pavarde, nes jauciu dideli spaudima is namiskiu puses. kai pasakiau musu teciui, kad vaikai jo pavardes netures (o jiems jau 10 menesiu ir tetis vis iki dabar arba "pamirsdavo", kad vaikai dar be jo pavardes, arba "neturedavo laiko" nuvaziuoti i metrikacija), tai jis pasake, kad nei vienas jo seimos narys daugiau su manimi nebendraus, o pinigus jisai sius man pastu. isgirdusi tai mano mama pasiuto ant manes isvadino idiote ir pan., sake, kad taip as atimu is vaiku tevo "meile" ir t.t.
finalas - as eilini karta perlipu per save, per savo norus ir ambicijas, ir vaziuoju su biologiniu duoti vaikams jo pavarde.
...............ka as jauciu dabar geriau neklauskit................

bet labiausiai apmaudu del to, kad jauciuosi isduota nuosavos motinos. nuo to laiko kai pagimdziau gyvenu lyg kazkam (bet ne savo vaikams) buciau skolinga, tik vat kam ir ka as skolinga ???? skolinga mamai, kad padeda man rupintis vaikais, skolinga biologiniam, kad duoda man pinigu, skolinga jo seimai, nes turiu buti "tishe vody, nize travy" ir visada prisiminti, kad niekas man nieko neprivalo ir niekas man nieko neskolingas