QUOTE(Buružėlia @ 2008 08 07, 00:21)
Tikrai prašau nepykti, jei tokia tema jau yra

Tiesiog noriu Jūsų nuomonės būtent kalbant apie mano situaciją

Tai va, prieš keletą savaičių sužinojau, jog įstojau mokytis i miestą esanti už 300 km nuo mano gimtojo

pora metų svajojau apie tą universitetą ir man pavyko

bet atsitiko taip, kad supratau kad čia, mano mieste visada buvo mano zmogus, kuris mokosi čia. (Ta prasme kalba eina apie mano vaikiną)

Kaip manot ar imanoma išsaugoti draugystę ir be proto šiltus santykius esant toli vienas nuo kito? Labai del to stresuoju ir pergyvenu

Nenoriu jo prarasti, žinau, ir jis pats sake jog lauks manęs (tas išsiskyrimas truks apie metus), bet turiu labai nemažai pvz, kai poros praėjus vis porai menesių pasuka skristingais keliais
Nenoriu taves liudinti, juk dabar turbut esi rozinese svajonese: kaip isvyksi i norimas studijas, kaip susitikinesite, kaip graziai viskas tesis. Ir as taip galvojau: turejau vaikina, draugavom kelerius metus, santykiai buvo labai grazus visakeriopai ivairus ir labai pilnaverciai, turejom bendru planu, bet man isvykus, viksas pasikeite ir po kurio laiko as isgirdau tokia labai banalia fraze: man taves truko tik pirmas tris dienas. Todel patariu apsispresti, ar klausisies sirdies ar proto balso, turi pasirinkti, nes kartais buna, kad zmones ir nesulaukia vienas kito.
Mano zodziai visai nereiskia, kad tavo vaikinas taves nelaukt 100%, jei ka..