Sveikutes, nematau ir as dideles tragedijos su tais ciulptukais.
mes jo atsisakeme kaip mums buvo apie 1,5 metuku. bet ne specialiai. tiesiog mes jo niekad nesinesdavom i lauka. O viena diena dukryte uzsispyre, kad be jo niekur neis, tai ir pasiememe. o pries tai as jai aiskinau, del ko jo nereikia su savimi nestis: gali iskrysti is burnytes kur nors einant per kelia ir mes nesuspesime jo pakelti nes kaip mat ji suvazines masina. ir ka jus manot, einam per kelia ir jis jei iskrenta is burnytes. zinoma as ji suspejau pakelti, bet kadangi ji nemate kaip pakeliame mes ta ciulptuka, o uz musu nugaru pravaziavo masina, tai ir pasakeme jai ir parodeme ta masina, kuri issiveze ta ciulptuka. sia istorija ji po siai dienai prisimena. pasikankinome pora naktu, nes be jo sunkiai uzmigdavo, o paskui apsiprato ir nieko. vis prisimena ta nelemta masina ir tiek. tai va tokia istorija.
mes jo atsisakeme kaip mums buvo apie 1,5 metuku. bet ne specialiai. tiesiog mes jo niekad nesinesdavom i lauka. O viena diena dukryte uzsispyre, kad be jo niekur neis, tai ir pasiememe. o pries tai as jai aiskinau, del ko jo nereikia su savimi nestis: gali iskrysti is burnytes kur nors einant per kelia ir mes nesuspesime jo pakelti nes kaip mat ji suvazines masina. ir ka jus manot, einam per kelia ir jis jei iskrenta is burnytes. zinoma as ji suspejau pakelti, bet kadangi ji nemate kaip pakeliame mes ta ciulptuka, o uz musu nugaru pravaziavo masina, tai ir pasakeme jai ir parodeme ta masina, kuri issiveze ta ciulptuka. sia istorija ji po siai dienai prisimena. pasikankinome pora naktu, nes be jo sunkiai uzmigdavo, o paskui apsiprato ir nieko. vis prisimena ta nelemta masina ir tiek. tai va tokia istorija.
Dėl čiulptuko pas mus buvo daugiau pergyvenimų, nei reikėjo. Tūsė jis jį ir dienom su savim iki kokių pusantrų metų. Po to apsiribojom miegui tiktai. Bet naktį pabudęs blaškydavosi, ieškodavo. Neatiminėjau jo, nes tai buvo kažkas švento
O atsisakėm gan vėlokai - prieš gerą mėnesį, bet visai be streso. Paprasčiausiai vaikui atėjo tas momentas, kai nebesinorėjo. Gavęs nakčiai čiulptuką, numetė jį į šoną, pasakė: "Nenoliu, atiduosiu vaikams". Ir psio. Daugiau mes jo nepasigedom.
Buteliuko atsisakem metu ir menesio. Pradzioj pora menesiu dar gere is Avent puoduko su snapeliu, veliau is paprasto be jokiu kaprizu. O ciulptuka pats netycia nukando, kai buvo metai ir trys menesiai. Naujo nepirkom, paduodavom vis ta pati. Jis tik i burna ir isspajaudavo.....taip netiketai ir atsisakem.
Kazkada buvo maza mergyte sveciuose, tai ciupltuka ant stalo pamato ir vis mergytei atiduot praso
Manau, kad norint atsisakyt ciulptuko, ikirpimas vienas is geriausiu budu
Kazkada buvo maza mergyte sveciuose, tai ciupltuka ant stalo pamato ir vis mergytei atiduot praso
Manau, kad norint atsisakyt ciulptuko, ikirpimas vienas is geriausiu budu
Labai lengvai atsisakėm (jam tada buvo 1 m ir 1,5 mėn)... O buvo taip. Vieną vakarą niekur neradom čiulptuko, tai teko migdyt be čiulptuko. Nepasakyčiau, kad lb sunkiai migdėsi, nei verkė, nei ką. Tik gal ilgiau "kalbėjo" lovelėj
QUOTE(Vikšrelis @ 2005 09 15, 08:11)
Labai lengvai atsisakėm (jam tada buvo 1 m ir 1,5 mėn)... O buvo taip. Vieną vakarą niekur neradom čiulptuko, tai teko migdyt be čiulptuko. Nepasakyčiau, kad lb sunkiai migdėsi, nei verkė, nei ką. Tik gal ilgiau "kalbėjo" lovelėj 
pavydziu jums "baltai"
mes vis dar
Manau, kad norint atsisakyt ciulptuko, ikirpimas vienas is geriausiu budu
[/quote]
Oaš taip nemanau ,nes mes bandėm ir įkirpti ir galiuką nukirpti ,bet nieko iš to neišėjo.Tik štai gal atsitiktinumas bet abu mano vaikai budami pusantrų metų čiulptukus pametė ir nieko pirmą naktį pasikankinom, o ryte net neprisiminė , kad toks daigtas yra.
o mums su čiulptuku va tokia istorija buvo
iki 3 mėnesių panelė išvis nenaudojo, kad ir kaip anyta stengėsi
o ketvirtąjį mėnesį turbūt pasidavė mažoji senelės spaudimui
ir iki 12.5 mėnesiuko čiulptukas buvo mūsų draugas, kai eidavom miegot. dienos metu nereikdavo. o kai suėjo metukai ir pora savaitėlių, Ugnė pati pradėjo mest čiulptuką ant žemės, kai prieš miegelį bandydavau duot.
taip lengvai ir be ašarų pasakėm čiulptukui atia
nors močiutės bei auklė bandė mane gąsdint jog dukriui sunku bus.
manau mūsų mažyliai yra protingi žmogučiai ir patys turi teisę nuspręsti ko jiems reikia. kaip kažkas jau rašė, niekas juk į mokyklą su čiulptuku neina
taip lengvai ir be ašarų pasakėm čiulptukui atia
manau mūsų mažyliai yra protingi žmogučiai ir patys turi teisę nuspręsti ko jiems reikia. kaip kažkas jau rašė, niekas juk į mokyklą su čiulptuku neina
Na, aš abiem vaikams per prievartą beveik čiulptukus įsiūliau
Sūnus po truputį nuo metukų jau buvo pratinamas miegot be jo (čia tėvelis stengėsi, nes man kantrybės neužtekdavo
). Pusantrų vėl stipriai prireikė čiulptuko, nes gimė sesytė, tai kur jau jis bus "prastesnis" - sesė turi - jis neturės??
ir to atributo nepaleido nei sekundei, bet sykį važiuojant liftu pats netyčia įmetė į lifto šachtą...
toks neskausmingas buvo atsisveikinimas, nors dar kartas nuo karto prisimindavo ir paprašydavo, kad eitumėm išimti
O dukriukas tiūtiuką prisimena tik tada, jei akis už jo užkliūna, na, ir dar kai brolis labai nuskriaudžia
Mano panelei jau metai, tai nusprendžiau, kad reikia papsiuko atsisakyti. kelias dienas, kai migdžiau, bandžiau neduoti, tai taip klykė, kad pabijojau, kad kaimynai neatlėktų...
Teko duoti. Bet vistiek manau, kad bandysiu taip po truputį atpratinti. Nors šiaip tai soskė jai reikalinga tik kai miegoti eina.
O mano mažylė išvis nuo pat gimimo neiimdavo čiulptuko. Tad ir bėdų nebuvo













