mano sunus zinduko atsisake 2.5metu ir tikrai ne savo noru.karta radau vonioje ikritusia pele pasaukem su vyru sunuti ir pasakem kad pelyte verkia ir atejo paprasyt zinduko -nenoriai bet sunus imete i vonia,paskui as tyliai nuejau isemiau ir vietoj peles su papiu padejau saldaini atseit pelyte atnese ir nesiojo pelyte taip savaite kokia veliau usimirso nors nezinau kaip reaguotu jai pas sese pamatytu.o del gedos tai ir man budavo geda stengiaus kad nieks is pasaliniu nematytu.
sveikutes noriu issakyti savo nuomone,jei galima mano sunus zinduko atsisake 2.5metu ir tikrai ne savo noru.karta radau vonioje ikritusia pele pasaukem su vyru sunuti ir pasakem kad pelyte verkia ir atejo paprasyt zinduko -nenoriai bet sunus imete i vonia,paskui as tyliai nuejau isemiau ir vietoj peles su papiu padejau saldaini atseit pelyte atnese ir nesiojo pelyte taip savaite kokia veliau usimirso nors nezinau kaip reaguotu jai pas sese pamatytu.o del gedos tai ir man budavo geda stengiaus kad nieks is pasaliniu nematytu.
mano sunus zinduko atsisake 2.5metu ir tikrai ne savo noru.karta radau vonioje ikritusia pele pasaukem su vyru sunuti ir pasakem kad pelyte verkia ir atejo paprasyt zinduko -nenoriai bet sunus imete i vonia,paskui as tyliai nuejau isemiau ir vietoj peles su papiu padejau saldaini atseit pelyte atnese ir nesiojo pelyte taip savaite kokia veliau usimirso nors nezinau kaip reaguotu jai pas sese pamatytu.o del gedos tai ir man budavo geda stengiaus kad nieks is pasaliniu nematytu.
QUOTE(ChikuRaku @ 2005 11 11, 12:04)
Idomu, kuo motyvuota tokia nuomone? 
Man atrodo, kad kaip tik reikia ankshchiau atpratinti, nes kiek pastebejau, augant vaikui ir ta priklausomybe dideja... Ir shiaip man jau 2 metu vaikas su chiulptuku, kaip chia pasakius, jau nelabai grazhu...
Man asmenishkai, kai vaikui buvo 1,5 m. buvo shiek tiek geda, kad ji dar miega su soske, jau nekalbant apie tai, jei lauke, namuose ar shiaip vieshoj vietoj laktytu isikandus... 
Man atrodo, kad kaip tik reikia ankshchiau atpratinti, nes kiek pastebejau, augant vaikui ir ta priklausomybe dideja... Ir shiaip man jau 2 metu vaikas su chiulptuku, kaip chia pasakius, jau nelabai grazhu...
Man asmenishkai, kai vaikui buvo 1,5 m. buvo shiek tiek geda, kad ji dar miega su soske, jau nekalbant apie tai, jei lauke, namuose ar shiaip vieshoj vietoj laktytu isikandus... Bandysiu pacituoti straipsnį. Tai vaikų psichologės E. Beržinienės nuomonė. Čiulpimo poreikis nuo metų pradeda silpti, o apie antrus metus keičiasi į kitus poreikius. Psichoanalitikai teigia, kad apie antrus metus oralinę stadiją keičia analinė stadija. Iki antrų metų atimti čiulptuką nelabai prasminga, nes vaikas vis dar turi gana stiprų čiulpimo poreikį, be to, čiulpimas tokio amžiaus vaikams- vienas iš greičiausių atsipalaidavimo būdų. Jei atimsite čiulptuką iki dvejų metų, beveik garantuotai vargsite, kai vaikas negalės nurimti, o nuraminimui niekas netiks. Ypač rizikuojate, jei nemaitinate krūtimi. Didelės bėdos nebus ir tuomet, jei vaikas čiulps čiulptuką iki trejų metų. Psichologiškai vaikui nepakenks, jei čiulptukas kartais pabus burnoje.
Tai psichologės nuomonė, o išvadas, brangios mamos, darykime pačios.
musu atveju viena vakara vaikas zaide su 3 soskiukais ir visus kazkur nukiso, tad jam prireikus miegui, mes nesugebejom rast ne vieno, taigi uzmigo ir be ju, sekancia diena kuitem namus ir vel neradom, miegojo gerai, net neprisimine apie soskiukus, po keliu dienu vis del to mes suradom 2 is triju ir paslepem, tad jau turbut trecia savaite mes be soskiuko, vaikas nei nervinasi, nei pirsta ciulpia, jam ju nereikia, jauciasi kuo puikiausiai, miega geriausiai, vaikui 1.8 m.
O manoji, dabar jai 1, 10m. tai visai be soskiu uzaugo. net neisivazdavau, jog taip gali buti. nereikejo ir tiek jai tu ciulptuku, tik kol is buteliuko gere per soske.
QUOTE(nireglina @ 2005 11 11, 17:02)
Bandysiu pacituoti straipsnį. Tai vaikų psichologės E. Beržinienės nuomonė. Čiulpimo poreikis nuo metų pradeda silpti, o apie antrus metus keičiasi į kitus poreikius. Psichoanalitikai teigia, kad apie antrus metus oralinę stadiją keičia analinė stadija. Iki antrų metų atimti čiulptuką nelabai prasminga, nes vaikas vis dar turi gana stiprų čiulpimo poreikį, be to, čiulpimas tokio amžiaus vaikams- vienas iš greičiausių atsipalaidavimo būdų. Jei atimsite čiulptuką iki dvejų metų, beveik garantuotai vargsite, kai vaikas negalės nurimti, o nuraminimui niekas netiks. Ypač rizikuojate, jei nemaitinate krūtimi. Didelės bėdos nebus ir tuomet, jei vaikas čiulps čiulptuką iki trejų metų. Psichologiškai vaikui nepakenks, jei čiulptukas kartais pabus burnoje.
Tai psichologės nuomonė, o išvadas, brangios mamos, darykime pačios.
Tai psichologės nuomonė, o išvadas, brangios mamos, darykime pačios.
Nesuprantu, kam visokiais baubais gazdina tevus tie psichologai?...
Tiek mes, tiek daugelis chia rashiusiu mamu, kurios iki tu 2 metu vaikams chiulptukams pasiule pasakyti "atia!" lyg ir neturejo jokiu dideliu problemu. 
Pasak tu psichologu, kaip ir cituojama, nuo 2 m. prasideda tasai analinis laikotarpis ir neva tik nuo 2 m. vaikas samoningai suvokia kada nori tushtintis... Nezhinau kokius vaikus jie stebi ir koki vidurki ima, bet kad labai daug vaiku (mano pazhystamu tarpe - visi) prashosi SAMONINGAI ant puoduko mazhiausiai puse metu ankshchiau.
Na, chia tik vienas ish pavyzdzhiu, kaip kahzkodel psichologu samprotavimai nevisada atspindi tikrove.
pasiskaitinejau jusu pasakojimus ir viena vakara prakirpau as jam pupa, taip jis vadina pas mus soske , ta pati vakara kaip nieko niekur isidejo sau i burna ir uzmigo, bet kita diena einant miegoti pietu miegelio, jis pakramte ir kazkas nepatiko issitrauke, pasiziurejo dar karta isikiso ir isspjove sau ant krutines, na ir nzn gal motiniska intuicija suveike, paemiau as ta pupuli ir paslepiau, jis sako pupa, o as sakau, bego pelyte ir pasieme ir nusinese savo maziem peliukam, o tu jau didelis berniukas ir tau jo nebereikia. Jau daugiau kaip sav jos neiesko ir manes nepraso, nes ji buvo reikalinga, tik uzmigimui, o kai uzmigdavo sikrisdavo ji ir taip visa nakti be jos miegodavo. Tiesa pirma nakti paniurzge, bet daviau atsigerti vandeniuko ir tuom viskas baigesi.
Minusai, ju yra :
diena miegodavo 4 val, dabar miega 1-1.5val, bet siandiena miegojo jau 2.5val.,
jau einant pas labanktuka, taip mes vadinam naktini miegeli, anksciau budavo palieku lovyteje ir jis uzmiega, dabar jau reikia guleti salia, kad jis uzmigtu, nes lipa is lovytes ir eina ieskoti teveliu .
bet visumoj dziaugiuos, kad visikai neskausmingai mes atsisakem savo draugo-pupulio, sekmes ir jums
, ta pati vakara kaip nieko niekur isidejo sau i burna ir uzmigo, bet kita diena einant miegoti pietu miegelio, jis pakramte ir kazkas nepatiko issitrauke, pasiziurejo dar karta isikiso ir isspjove sau ant krutines, na ir nzn gal motiniska intuicija suveike, paemiau as ta pupuli ir paslepiau, jis sako pupa, o as sakau, bego pelyte ir pasieme ir nusinese savo maziem peliukam, o tu jau didelis berniukas ir tau jo nebereikia. Jau daugiau kaip sav jos neiesko ir manes nepraso, nes ji buvo reikalinga, tik uzmigimui, o kai uzmigdavo sikrisdavo ji ir taip visa nakti be jos miegodavo. Tiesa pirma nakti paniurzge, bet daviau atsigerti vandeniuko ir tuom viskas baigesi.Minusai, ju yra
:diena miegodavo 4 val, dabar miega 1-1.5val, bet siandiena miegojo jau 2.5val.,
jau einant pas labanktuka, taip mes vadinam naktini miegeli, anksciau budavo palieku lovyteje ir jis uzmiega, dabar jau reikia guleti salia, kad jis uzmigtu, nes lipa is lovytes ir eina ieskoti teveliu
. bet visumoj dziaugiuos, kad visikai neskausmingai mes atsisakem savo draugo-pupulio, sekmes ir jums
Mes nuo pampersu atpratome labai lengvai,nuo metuku jau sodindavau,o nuo 1,8 visiskai nebedejau.nuemiau iskarto visai dienai ir ta pacia nakti nedejau.as turbut neramiau miegojau nei ji,keliausi sodinau ant puoduko nakti,bet..ji kuo puikiausia nuo to laiko ismiega vakare padaro tada tik ryte pabudusi,bet va su miegojimu atskirai problemele,kurios nezinau kaip atsikratyti..nepailsiu nei as nei ji..
Maniškiui 2,4 m,tačiau dar čiulpia soskę būdamas namie.Su ja neina tik į lauką.Visa bėda,kad mes gyvenam nuos.name ir jis dažnai nukišdavo savo soskę,tai vakarais būdavo riksmas,tai mes nupirkom dar kelias.O dabar yra taip,kad nešiojasi viana soskę burnoj,kitą-rankoj.Taip ir miegot eina.Ir ginkdieve,jei naktį nors vieną pameta,iškart prabunda.Nežinau ,kokių priemonių imtis,nes ,kai paimu soskę ir pasakau,kad nėra,tai jis sako ,kad yra kita.Ir vėl viskas nuo pradžių.Gal kuri susidūrėt su panašia situacija? :
Del miegojimo vienoje lovoje,tai buvo kokių 3 mėn laikotarpis ,kai miegojo kartu(aišku,tada miegodavo žymiai ramiau,nei savo lovelėj),tačiau viena dieną paguldžius į jo lovelę, neprieštaravo.Taip ,kad problemų dėl to neturim.Žodžiu,pastebėjau,kad kiekvienas vaikas indvidualus.Vienam vienur lengviau,kitam-kitur.
Kas liečia puoduką,tai nieko prievarta nedarau.Ateis laikas,sėdės.Ant puodo darom tik "sisi",kaku,kolkas-ne.Kai padaro didelį reiką,tik tada sėdasi ir rėkia,kad padarė.Jei nori mažo reikalo,tai jau gali ir palaukti,kol puodas bus paduotas.Prieš kokius 3 mėn,dar taip nebuvo.Pasako "sisi",nespėja nubėgt iki puodo ir padaro pakeliui. Tai tokie mūsų žemiški džiaugsmai ir vargeliai...
Del miegojimo vienoje lovoje,tai buvo kokių 3 mėn laikotarpis ,kai miegojo kartu(aišku,tada miegodavo žymiai ramiau,nei savo lovelėj),tačiau viena dieną paguldžius į jo lovelę, neprieštaravo.Taip ,kad problemų dėl to neturim.Žodžiu,pastebėjau,kad kiekvienas vaikas indvidualus.Vienam vienur lengviau,kitam-kitur.
Kas liečia puoduką,tai nieko prievarta nedarau.Ateis laikas,sėdės.Ant puodo darom tik "sisi",kaku,kolkas-ne.Kai padaro didelį reiką,tik tada sėdasi ir rėkia,kad padarė.Jei nori mažo reikalo,tai jau gali ir palaukti,kol puodas bus paduotas.Prieš kokius 3 mėn,dar taip nebuvo.Pasako "sisi",nespėja nubėgt iki puodo ir padaro pakeliui. Tai tokie mūsų žemiški džiaugsmai ir vargeliai...
Mūsų sūnutis būdamas 1,6 mėn. kažkur irgi pametė savo soskę. Tai labiau streso iš pradžių buvo mums, o ne jam. Jau norėjau lėkti nupirkti kitą, bet vyras sulaikė. Nusprendėm palaukti kas bus. Taigi zuikiui iš vis jos nereikėjo. Net neprisiminė. O kaip bus su mažąja ? Tikiuosi bus taip pat lengvai.
? Tikiuosi bus taip pat lengvai.
O MES TURIM GAL KOKIAS 5 SOSKES,DIENOM KAI ZAIDZIA ,LAKSTO,TAI NEREIKIA SOSKES,O JAU PRIES PIETU AR NAKTIES MIEGELI,TAI TIK PABANDYK NEDUOTI,BUS DIDZIAUSIAS ALERMAS IR REKIMAS,KAZKAIP DAR NEDRYSTU ATIMTI TO MALONUMO...BET NUO PUSANTRU METU TAI TIKRAI BANDYSIU...
Mums reikėjo papsio tik miegui, niekur iš namų jis (papsis) nekeliaudavo. Jis buvo ypatingai saugomas, nes tik vienintelį pripažino, nuo 4mėn. tą patį papsėjo, o kiti čiulptukai jam tik žaisliukai buvo, kad ir kaip stengėmės pakeisti senąjį 
Pas močiutę (kur kukulis būna dieną) miegelio užmiega be papsio jau nuo metukų, o namuose - nė pro kur. Prieš keletą sav. (berods kukuliui lygiai 1m. ir 5mėn. buvo) nusprendžiau nebeduoti papasiuko ir miegui. Paslėpiau, o kai atėjo laikas miegoti pasikėlė baisus triukšmas Teko kurti istoriją apie peliukus (kaip ir daugumai čia pasisakiusių) - kažkiek pasakojimas padėjo, nes liepiau gulėti ramiai ir klausyti, gal peliukas atbėgs ir tada bus galima paprašyti papsį grąžinti. Istoriją teko kartoti kokius 3k. tą vakarą, kol vaikas visgi suprato 
Nelabai patenkintas , bet užmigo kartodamas ci ci ci...
Pasispardymai tęsėsi kokius 4 vakarus, o paskui suprato, kad ci ci ci papsis labiau reikalingas ir dabar bangų nebekelia, na, gal tik ilgiau šnekasi su savim, jei miego nelebai nori
Nenusileidimo vaikui metodas padeda (iki šiol, tfiu tfiu, tfiu) susitvarkyti su vaiko reikalavimais ir kitai kaprizais. Lygiai taip pat pripratinome ir užmiginėti savo lovoje pačiam, o ne ant rankų - parėkia ir susitaiko su likimu Gal ir žiauri aš mama , bet išvengiu problemų: kaip atpratint vaiką bendroj lovoj miegoti, kaip pripratint pačiam užmigti nesuptam ir savo lovytėje, kaip atimti daiktus, kurie neturėtų būti vaiko rankose (telefonai, aštrūs įrankiai ar pan.)
Metodo esmė: gerai vaikui išaiškinti reiškinio preižastis ir pasekmes, bei no reakciji į isteriją
Jei netikite, pasiskaitykite forumo psichologės patarimus - vos ne žodis žodin aš ją čia pacitavau Tik ne psichologė aš.... tik buhalterė
Pas močiutę (kur kukulis būna dieną) miegelio užmiega be papsio jau nuo metukų, o namuose - nė pro kur. Prieš keletą sav. (berods kukuliui lygiai 1m. ir 5mėn. buvo) nusprendžiau nebeduoti papasiuko ir miegui. Paslėpiau, o kai atėjo laikas miegoti pasikėlė baisus triukšmas
Teko kurti istoriją apie peliukus (kaip ir daugumai čia pasisakiusių) - kažkiek pasakojimas padėjo, nes liepiau gulėti ramiai ir klausyti, gal peliukas atbėgs ir tada bus galima paprašyti papsį grąžinti. Istoriją teko kartoti kokius 3k. tą vakarą, kol vaikas visgi suprato Nelabai patenkintas , bet užmigo kartodamas ci ci ci... Pasispardymai tęsėsi kokius 4 vakarus, o paskui suprato, kad ci ci ci papsis labiau reikalingas ir dabar bangų nebekelia, na, gal tik ilgiau šnekasi su savim, jei miego nelebai nori
Nenusileidimo vaikui metodas padeda (iki šiol, tfiu tfiu, tfiu) susitvarkyti su vaiko reikalavimais ir kitai kaprizais. Lygiai taip pat pripratinome ir užmiginėti savo lovoje pačiam, o ne ant rankų - parėkia ir susitaiko su likimu
Gal ir žiauri aš mama , bet išvengiu problemų: kaip atpratint vaiką bendroj lovoj miegoti, kaip pripratint pačiam užmigti nesuptam ir savo lovytėje, kaip atimti daiktus, kurie neturėtų būti vaiko rankose (telefonai, aštrūs įrankiai ar pan.)Metodo esmė: gerai vaikui išaiškinti reiškinio preižastis ir pasekmes, bei no reakciji į isteriją
Jei netikite, pasiskaitykite forumo psichologės patarimus - vos ne žodis žodin aš ją čia pacitavau
Tik ne psichologė aš.... tik buhalterė
