Mes ciulptuko atsisakem tiktai 2.2men. Ir tai jau turejau atimti ir tiesiog neduoti, nes buvo taip pamegus soske, kad negalejo be jos gyventi. Bet kazkaip palyginus lengvai atsisakem, gal kokias tris dienas dar prase, bet nedaviau nu taip ir pamirso.
Savo vaikams čiulptuko neduodu nuo 1 metų. Su vyresnėliu iš vis problemų nebuvo. O iš mažiuko čiulptuką "atėmėm" kai pastebėjom kad kelis kartus dieną užmigo be jo. Taip nusprendėm ir nakčiai nebeduot. Pirmą naktį tai vyras vaiką migdė, jo nervai stipresni 
Mažius barėsi, barėsi ir užmigo. O jau antrą naktį kažkaip ir be ašarų apsėjom, nors naktį daug kartų kėlėsi. Bet paglostydavau galvytę - ir vėl užmigdavo. Na o paskui viskas susitvarkė, dabar gyvenam be čiulptuko.
Bet jeigu butų didelės problemos ir riksmai - bučiau čiulptuką vėl davus.
Mažius barėsi, barėsi ir užmigo. O jau antrą naktį kažkaip ir be ašarų apsėjom, nors naktį daug kartų kėlėsi. Bet paglostydavau galvytę - ir vėl užmigdavo. Na o paskui viskas susitvarkė, dabar gyvenam be čiulptuko. Bet jeigu butų didelės problemos ir riksmai - bučiau čiulptuką vėl davus.
Mes tai savo čiulptuką "praradom" per velykas, jam buvo lygiai du, nusprendėm atsisakyt ir gavosi iš pirmo karto, pirmą dieną net nepastebėjo(iki tol su čiulptuku mes tik užmigdavom, poto ištraukdavau), daug dūko tai iškart smigo, antrą dieną ir nieko, trečią truputį sunerimo, bet aš jam pasakiau, kad jis pametė žaisdamas(buvo ne vietoj padėtas aš paėmiau ir išmečiau) o kitos tokios niekur nėra pirkt, susitarėm, kad vietoj soskės naujas žaislas ir daugiau nei kart neprašė,bet mano mažius nuo visko l. lengvai atprato,dabar ima iš leliukų ir sako fu mesk negražu 
Tai bet aš manau, kad mamos pačios turi pamatyt kada jau vaikui nereik čiulptuko,pradžioj duokit tik ant miego, po to tik nakčiai,o poto ir visai nereiks, bet jei vaikutis l. jautrus per anksti neatimkit, kad nepradėtų pirštų, kaldrytės galų čiulpt.Jiems soskė nusiraminimo būdas atpratinusios pastebėsit, kad neramiau miega,bent pradžioj, o jei nusprendėt atsisakyt tai kad būtų vienas kartas, nes kuo daugiau tų kartų tuo sunkiau ir šitaip klaidinsit mažylius. KUO DIDELIAUSIOS SĖKMĖS
per velykas, jam buvo lygiai du, nusprendėm atsisakyt ir gavosi iš pirmo karto, pirmą dieną net nepastebėjo(iki tol su čiulptuku mes tik užmigdavom, poto ištraukdavau), daug dūko tai iškart smigo, antrą dieną ir nieko, trečią truputį sunerimo, bet aš jam pasakiau, kad jis pametė žaisdamas(buvo ne vietoj padėtas aš paėmiau ir išmečiau) o kitos tokios niekur nėra pirkt, susitarėm, kad vietoj soskės naujas žaislas ir daugiau nei kart neprašė,bet mano mažius nuo visko l. lengvai atprato,dabar ima iš leliukų ir sako fu mesk negražu Tai bet aš manau, kad mamos pačios turi pamatyt kada jau vaikui nereik čiulptuko,pradžioj duokit tik ant miego, po to tik nakčiai,o poto ir visai nereiks, bet jei vaikutis l. jautrus per anksti neatimkit, kad nepradėtų pirštų, kaldrytės galų čiulpt.Jiems soskė nusiraminimo būdas atpratinusios pastebėsit, kad neramiau miega,bent pradžioj, o jei nusprendėt atsisakyt tai kad būtų vienas kartas, nes kuo daugiau tų kartų tuo sunkiau ir šitaip klaidinsit mažylius. KUO DIDELIAUSIOS SĖKMĖS
O mes savo TUTI (budamos 1m 2men) emem ir sugrauzem... Liko be galo... 
Gaila buvo... Na vyras du vakarus tiek su mergele duko, kad ji vakare tiesiog sededama nuluzdavo. Ir jau TUTIS budavo nebereikalingas. Siulau pabandyti!
Gaila buvo... Na vyras du vakarus tiek su mergele duko, kad ji vakare tiesiog sededama nuluzdavo. Ir jau TUTIS budavo nebereikalingas. Siulau pabandyti!
man labai sunku su savo dukryte kariaut del soskytes 
ji jau 2,5 metuku bet niekaip negali jo pamirst 
Siaip netaip atpratinau diena neduot o eidama miegot butinai turi turet 
nes kitaip 
darzelyje net nepraso ir pietus miega be soskytes bet kai grizta namo tiesiog reikalauja iki isteriju 
stengiuos prigalvot visokiu istoriju kad suniukas suvalge ar tetai atidaviau bet tikrai nepadeda. Gerai butu kad uztektu tik pasakyt ir viskas 
net nezinau kiek cia bemiegiu naktu butu
ji jau 2,5 metuku bet niekaip negali jo pamirst Siaip netaip atpratinau diena neduot o eidama miegot butinai turi turet nes kitaip darzelyje net nepraso ir pietus miega be soskytes bet kai grizta namo tiesiog reikalauja iki isteriju stengiuos prigalvot visokiu istoriju kad suniukas suvalge ar tetai atidaviau bet tikrai nepadeda. Gerai butu kad uztektu tik pasakyt ir viskas net nezinau kiek cia bemiegiu naktu butu
oi, mano sūnus taip buvo prisirišes prie soskės, kad siaubas, negana, kad naktim iškritus iš burnos zyzdavo, bet ir dienom reikdavo su ja vaikščiot, jau ir lauke bevažiuodamas vežime reikalaudavo, kad paduočiau soskę, bet baigėsi kantrybė ir prieš mėnesį paėmiau ir nukirpau soskės galą, pirma naktis buvo gera tik laaaabai sunkiai užmigo, miegodavo gerai, bet su užmiginu pirmus dui -tris vakarus buvo sunkoka, šiaip karts nuo karto prisimindavo, paprašydavo, bet jau dabar nebeprašo, matyt jau pamiršo, džiaugiuosi žengus šitą žingsni, maniau bus baisu, bet tikrai taip nebuvo, net pati nustebus esu kaip taip palyginus lengvai atsisakėm "guminuko"
QUOTE(kristina s. @ 2006 09 28, 20:19)
man labai sunku su savo dukryte kariaut del soskytes ji jau 2,5 metuku bet niekaip negali jo pamirst Siaip netaip atpratinau diena neduot o eidama miegot butinai turi turet nes kitaip darzelyje net nepraso ir pietus miega be soskytes bet kai grizta namo tiesiog reikalauja iki isteriju stengiuos prigalvot visokiu istoriju kad suniukas suvalge ar tetai atidaviau bet tikrai nepadeda. Gerai butu kad uztektu tik pasakyt ir viskas net nezinau kiek cia bemiegiu naktu butu
ji jau 2,5 metuku bet niekaip negali jo pamirst Siaip netaip atpratinau diena neduot o eidama miegot butinai turi turet nes kitaip darzelyje net nepraso ir pietus miega be soskytes bet kai grizta namo tiesiog reikalauja iki isteriju stengiuos prigalvot visokiu istoriju kad suniukas suvalge ar tetai atidaviau bet tikrai nepadeda. Gerai butu kad uztektu tik pasakyt ir viskas net nezinau kiek cia bemiegiu naktu butu Nežinau ar mano istorija Jums padės, bet mes irgi buvom labai pripratę prie soskės einant miegoti, bet pavyko atsikratyti.
Mano vaikinas labai mėgsta vandenį, ir nuėjus prie upės mėgsta mėtyti akmenukus į vandenį. Taigi buvom Druskininkuose ir sugalvojom nuvažiuoti prie tilto per Nemuną. Ir sugalvojom, kad bus įdomu numesti nuo tilto soskę. Pati neprievartavau, tiesiog vaikui pasiūliau numesti soskę ir pažiūrėti kaip ji nuplauks. Aišku prieš tai aš jam paaiškinau, kad vakare jau soskės nebebus ir t.t. Jis išklausė ir numetė soskę. Manau, kad jis nepilnai įvertino tai, kad vėliau soskės nebus ir jam jos labai truks. Jį tiesiog užvaldė noras ką nors nuo tilto numesti.
Taigi vakare verkė, prašė soskės, bet aš jam priminiau, kad jis pats ją išmetė. Taigi aš pati kaip ir nusiėmiau atsakomybę nuo savęs, ir jam tas pyktis greit praėjo. Aišku dar kokią savaitę vis paprašydavo, bet prisiminęs, kad išmetė, tiesiog sakydavo, kad žuvytės suvalgė.
Aišku po to, aš labai žiūrėjau, kad jis nepradėtų kišti piršto į burną, ir nečiulptų jo. Su soske mano vaikinas užmigdavo per 2 min., labai greit nusiramindavo. Dabar užmiega per 10-15 min., vis neišmoksta nusiraminti. Malasi, vartosi. Bet tikiu, kad laikas ir čia viską sutvarkys.
Kita vertus kartais pagalvoju, kad soskę galima palikti pačio vaiko sprendimui kada jos atsisakyti. Vistiek šis laikas ateis.
na mano mazajam metukai ir menuo. Pries 2men galvojau reik atimti soskyte... patikekit, reke, zirze, nu niekaip nenusiramina be jos... kagi, teko palikti. Galvojau tik nakciai duosiu, o diena ne. Is pradziu pavyko, gal 2 savaites tai ir buvo, diena net ir nereikejo, bet susirgo mazelis ir vel prireike soskytes... 
tai iki dabar dar vis su ja... bet dabar jau nepergyvenu, biski paaugs, pats gal nebenores jos 
Nes jau dabar diena kartais taip buna, kad numeta kuo toliau ta soskyte ir daznai diedukas, kuris gyvena kartu, ateina ir sako: kam tau ta soske, mesk ja, paziurek koks tu didelis ir su soske, mes tai su teciu be soskes bunam, mesk! Ir zinokit meta! Uz tai ir vienas budamas kartais issiima is burnyte ir meta ant zemes! Bet kartais ir iesko jos, suranda ir dedasi sau i burnyte, matyt kartais vietiak dar truksta... 
tai iki dabar dar vis su ja... bet dabar jau nepergyvenu, biski paaugs, pats gal nebenores jos Nes jau dabar diena kartais taip buna, kad numeta kuo toliau ta soskyte ir daznai diedukas, kuris gyvena kartu, ateina ir sako: kam tau ta soske, mesk ja, paziurek koks tu didelis ir su soske, mes tai su teciu be soskes bunam, mesk! Ir zinokit meta! Uz tai ir vienas budamas kartais issiima is burnyte ir meta ant zemes! Bet kartais ir iesko jos, suranda ir dedasi sau i burnyte, matyt kartais vietiak dar truksta...
Niekada nemiegojau nei su viena savo mrgaite , nuo pat gimimo miegojom atskirai , todel irnereikejo atpratineti ,
o va zinduka maze dabar dar ciulpia , na dar gali truputi , o mano vidurlis ciulpe iki3metu tai reikejo kazka daryti , paemiau issunkiau alijosiaus sulciu(nes jos labai karcios) , pritraukiau i svirksta , ir suleidai i zinduka , patrauke pora kartu skoni pajuto ir daugiau nebenorejo zinduko 
o va zinduka maze dabar dar ciulpia , na dar gali truputi , o mano vidurlis ciulpe iki3metu tai reikejo kazka daryti
, paemiau issunkiau alijosiaus sulciu(nes jos labai karcios) , pritraukiau i svirksta , ir suleidai i zinduka , patrauke pora kartu skoni pajuto ir daugiau nebenorejo zinduko
as tai labai tikiuosi kad pati numes butu geriausiai jokio vargo bet jai taip tesis tai reiks imtis kszkokiu priemoniu 
nors ir daug ju emiausi bet turbut pritruko kantrybes 
butu geriausiai jokio vargo bet jai taip tesis tai reiks imtis kszkokiu priemoniu nors ir daug ju emiausi bet turbut pritruko kantrybes
O mes ciulptuko atsisakem labai lengvai... Tiesiog buvom kaime pas mociute,ir gryze namo apsimetem kad ciulptukas liko kaime.... Na,vaikas keleta dienu vis pries miega pacepsedavo prasydamas ciulptuko,bet as vis paaiskindavau kad liko kaime ir kai ten nuvaziuosim pasiimsim... Tuo viskas ir pasibaige. 
Po keleto dienu maziukui nematant ciulptuka ismeciau i siuksliu deze.
Tiesiog buvom kaime pas mociute,ir gryze namo apsimetem kad ciulptukas liko kaime.... Na,vaikas keleta dienu vis pries miega pacepsedavo prasydamas ciulptuko,bet as vis paaiskindavau kad liko kaime ir kai ten nuvaziuosim pasiimsim... Tuo viskas ir pasibaige. Po keleto dienu maziukui nematant ciulptuka ismeciau i siuksliu deze. 
Mes ir įdomiai atsisakėm čiulptuko, gal ir kopšelis prisidėjo, nes ten nuo pirmų dienų jo nebedavė, bet parėjęs namo vistiek išsiprašydavo, ir tiesiog vieną dieną nebedaviau, ir nepasigedo. Ir iki šiol jis nereikalingas 
