Oi mamytės, papasakosiu savo pasaką

mūsų mažylė įprato, kad rytais mamytei reikia duoti dar pamiegoti, nes ji keliasi anksti, o aš dar noriu pasivolioti. Tai vieną dieną aš ja iškeliau iš lovytės ir ji nuėjus į kitą kambarį aišku su tiute žaidė.

Po kiek laiko atsikėliau nieko nepastebėdama dariau pusryčiavome žaidėme ir t.t. Štai atėjo laikas po pietiniam miegui ir ką jus manote, nerandu aš tiūtiuko atrodo viską apieškojau vos ne atominį karą namuose sukuriau, bet taip ir neradau, o mažyle jau duoda žinoti kad laikas miegučio, na galvoju paklausiu jos kur ji tiutią padėjo, o ji man "ten" ir rodo vis skirtingas vietas

na ir nuėjome mes miegoti be jos, bet tiesa kiek vieną vakarą, kai dygo pas mus dantukai aš tiutią sutepdavau medum vietoj petaliukų nuo skausmo, nes mano mama sakydavo, kad jos laikais taip vaikučiai ramiau miegodavo ir pinigėlių sutaupysiu. Na taip ir tą kartą aš padariau, bet medutį tepiau ne ant tiūtės, o tiesiog daviau palaižyti nuo šaukšto ir ką jus manote užmigome, kaip kad būtų tiutiukas burnoj, nuo to laiko mums tiutiuko nebereikia, štai ir pasaka baigta.
P.S.: Tiutės mes iki šiolei nerandam,

tai su tėčių nusprendėm, kad mažylei matyt laikas atėjo su tiutiuku atsisveikinti ir namuose nereikalingiems daiktams yra vienas kelias - šiukšliu dėžė,

. Matyt, taip jau, jai reikėjo
Sėkmės ir jums

, gal kam mūsų istorija ir padės.