Mano maze tai labai laaaabai mylejo ciulptuka ir dar dabar su juo nesiskirtu miegoti eidama

... Bet kai buvo jai 1.6m , eilini karta pirkdama nauja ciulptuka, pasakiau sau, kad perku paskutini karta..... Tai va po kokio menesio grizom is seneliu ir pas juos palikom 2 ciulptukus per neapsiziurejima. Zodziu, namuose teturejom ta vieninteli ir paskutini. O po poros dienu ir tas jis dingo ( iki dabar nerandu, mistika). Apsiciupinejom vakare, pries miega. Buvo tragedija. Su vyru ir sokom ir dainavom, ir sviesoj ir tamsoj, ir ko tik nedarem

. Vyras jau buvo pasiruoses vaziuoti i budincia vaistine

. Bet siaip ne taip uzmigo. Ir tas pats kartojosi savaite. Pastebejau, kad kiekviena vakara vis lengviau ejosi uzmigti. O be to prisiminem su vyru daug senu geru dainu ir iki dabar jas dainuojam pries miega mazajai. kai po keliu savaiciu nuvaziavom pas senelius ir uzmate ciulptuka, tai tik apciupinejo ir daugiau nerode ypatingo demesio jam..... Va taip meile jam ir uzsimirso, per keleta vakaru

. Pastebejau, kad ir maziau visokius kitus daigtus ima i burna, kai anksciau griebdavo viska is eiles ir "valgydavo".
Dabar uzmigti neina neapsikabinus keliu vaikisku knyguciu. Vis bandau keisti i koki meskina, tai tas varksas atsiduria kitam kambario gale po mano tokiu paskiulymu.... Ale man patinka, kad maze su knygom miega