Įkraunama...
Įkraunama...

mes esam pozityvistės :)))

Takeli, Vyšnia - negaliu žodžiais apsakyt, kiek naudos man davė jūsų auksiniai postai. Ačiū. Labai ačiū. Mėginu žvelgti į viską kitaip.
Atsakyti
QUOTE(Kaktusė @ 2008 09 18, 11:43)

Ar man pavyko?.. Ko gero, atsakymą jau nutuokiat...



manau,kad pavyko tongue.gif biggrin.gif ar prisimeni kaip aš kokią savaitę dvi ateidavau čia ir skųsdavaus,nors prieš tai buvau lb patenkinta gyvenimu ir teigiau esanti laiminga?
taip ir tu,ateini,palepini mus pozityviom mintim,paguodi,patari wub.gif wub.gif o dabar tau šiek tiek liūdna..tu suabejojai savim,savo pasiekimais ir tiesiog liūdi,bijai kažko.Bet tai labai žmogiška mirksiukas.gif iš dalies,kad ir kaip labai mes stengiamės būti laimingi,džiugūs,aplinka kartais trugdo,juk negalim suvaldyt kitų žmonių,ir viskas susikaupia ir tada mes trumpam,tik trumpam palūžtam.O kai išgyvenam blogus jausmus nutariam gyventi toliau dar laimingiau,sėkmingiau,džiugiau wub.gif wub.gif wub.gif wub.gif wub.gif


user posted image
mes tave palaikom ir žinom,kad tuoj vėl šviesi kaip saulutė thumbup.gif
QUOTE(Takelis @ 2008 09 18, 12:33)
"Laimė, tai nutarimas, o ne jausmas"
4u.gif  4u.gif  4u.gif

turbūt iš dalies taip...
Atsakyti
Winona, aš be žodžių wub.gif
Aukselis tu.. Tavo žodžiai tokie tikslūs, būtent dabar man reikalingi.. Ačiū tau. Tu visad man širdį paglostai savo postais wub.gif Ačiū už palaikymą. 4u.gif wub.gif

user posted image
O aš dar nepamiršau, kad tu mėgsti balionus mirksiukas.gif
Atsakyti
QUOTE(Kaira @ 2008 09 18, 12:55)
Taip, as turiu lietuviska smile.gif Skype bandziau siusti, nepavyko, vis gi per didelis. Kokiuose miestuose gyvenat? Juk nesunku irasyti smile.gif


Aš Kaune 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(liuteliute @ 2008 09 18, 09:48)
turi kur gyventi, bet zmogus nenori gyventi be musu, nenori dirbti, o tik aiskinti(kaip gimines jai pasake tiesiai sviesiai ji pavydi man savo sunaus) bet nezinau blogiausia ir del ko krito mano optimizmas, mano mylimas vyras nuo jos pamokytu (kaip mazas vaikas) keiciasi, ir patikekit ne i gera puse, net niekada nemaniau kad gali taip pasikeisti (sako, kad mamos gadina kai gyvena su sunumis). taip buvo gera kai pasitinka brangusis, skubi namo, ten gera ramu , jauku, o dabar...tik girdziu kokia ji puiki (pati save giria), o vat as taip nedarau, ir taip per valanda suranda palyginimu ne viena...pagal ja kaip ji kala as turiu buti kaip lele kuri tupineja aplink juos, tik sypsosi, begioja, viska daro, o vyras jokiu budu neturi padeti, juk jis vyras...ir blogiausia, kad as namo tai veliau griztu, o jis vietoj to kad kaip anksciau ramiai sutikti, piktas kaip laukinis zveris...NORIU SAU NUOTAIKA PASIKELTI, VISADA BUVAU OPTIMISTE, NA KAM NEBUNA LiUDNU DIENU. bet nezinau kazkaip kelias dienas visai negaliu, blogos mintis tik lenda i galva...
Gal nueisu per pietus i baznycia, ten gal nusiraminsiu.
verysad.gif

Man ir neseniai buvo labai panaši situacija. Tik ne anyta prieglobsčio buvo pasiprašus, MB giminaitė, kuri man ir anksčiau ir dabar nepatinka. Jau vien žinia apie jos laikiną apsistojimą man nuskambėjo kaip katastrofa, tas laikinumas truko 3 mėn. MB su ja gerai sutarė, tad visada ją užstodavo, kai bandydavau bent žodį blogą ištart. O man namai buvo virtę pragaru, nesinorėjo grįžti, jaučiausi dusinama, be vietos, be savo kampo, nes vos ji įžengdavo - rodos pasiglemždavo visą mano erdvę.
Tuomet kaip sykis skaičiau vieną knygą, kurioje perskaičiau, kad viską kas įvyksta mūsų gyvenime mes pritraukiam patys. Ir jei koks žmogus nepatinka - reiškia ir mes turim tokių savybių ar panašių įsitikinimų. Ir kad patiems pasikeitus keičiasi ir situacijos, mes jas pritraukiam arba išstumiam.
Niekaip nesugalvojau kuo ją pritraukiau, o apie mūsų panašumą net galvot nenorėjau. Tad gulėdavau vakarais smiegame užsidarius (prisidengdama nėštumu) ir bandžiau svajot kaip gera vėl gyvent vieniems, nors nerealu atrodė. Man net persileidimas grėsė ir teko kelias dienas ligoninėj praleist. Ten labai dvasiškai atsigavau, pailsėjau nuo namų aplinkos, vis skaičiau savo knygą, ir supratau, kad pati pritraukiau tą negalavimą, nes būtinai reikėjo ištrūkt iš tų namų. Tariau sau, kad vaikelio sveikata už vis brangesnė, ir kad ne man reikia bėgi iš tų namų. Dar apmąsčius atradau, kad turiu trupinėlį ir jos bruožų ax.gif
Po to įvykio viskas tarsi įgavo pagreitį. MB pasidarė man atidesnis ir švelnesnis. Aš ėmiau kovot už savo erdvę, tad jai grižus neužsidarydavau miegamajame, net ėmiau švelniau su ja elgtis, nes jos situacija buvo gan sunki, tik seniau priešinausi, nes aiškiai mačiau, kad ji pati kalta. Ir ką, iš pradžių ji vis rečiau ėmė sėdėt vakarais namie, tai su draugėm kur išlėkdavo ar pan. O dar po poros savaičių pasikeitė ir jos situacija ir ji išsikraustė. Kokia laiminga buvau tą dieną. Ir dabar tą visą periodą prisimenu kaip pragarą.

Nežinau ar paguos ar suteiks vilčių tau mano istorija. Bet noriu pasakyt, kad geriau nesipriešink situacijai, o pabandyk ją priimti. Jei TB savo mamą gina ir užstoja, tai nustok ją kritikuot (tai tik taktinis sprendimas). Gal jai patinka jaust, kad jos sūnus jos klauso ir ją palaiko, be to taip ji dar reikalingesnė jaučiasi g.gif Tavo namai - šeimininkauk juose, tapk savo TB geriausia ir meiliausia, ieškokit pramogų ne namie. Jei dažnai kartu būsit ir būsit laimingi, anyta pasijaus nereikalinga, gal įsižeis, kad nebedaro sūnui poveikio, ir pati dings. Viskas įmanoma. Paanalizuok situaciją, gal kokią pamoką turi išmokt, gal įsitikinimą pakeist ar kokią savo savybę. Iš filmo "The secret" - kuo daugiau galvojam, kaip dabar blogai, tuo daugiau to kuriam ateičiai. Tad nesureikšmink visko, bet svajok, kaip gera būtų vėl vieniems, įsijausk į tai, mėgaukis.

Man tuo metu mano situacijos pasikeitimas toks nerealus atrodė, kad realiau atrodė nuosavo būsto įsigijimas. Bet reikalai pajudėjo, vos tik nustojau draugėms skųstis ir tyliai kampe kentėti, bet pradėjau gyventi savo gyvenimą, kuris man ir priklauso.
Sėkmės ir stiprybės tau 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(Sufi @ 2008 09 17, 18:57)


aciu labai 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(Kaktusė @ 2008 09 18, 16:33)
O aš dar nepamiršau, kad tu mėgsti balionus  mirksiukas.gif [/color]

aaa,balionai wub.gif wub.gif thumbup.gif

keletas minteliu:
„Pamėgink, kaip tau seksis gyventi gyvenimą gero žmogaus, t. y. tokio, kuris patenkintas tuo, kas jam skirta visumos, ir tuo, kad elgiasi teisingai ir yra palankiai nusiteikęs kitų atžvilgiu.“

„... bendravimas su nepanašiais sumaišo darną, atnaujina aistras, ir sieloje vėl supūlioja ne visiškai išgydytos silpnybės. Tačiau vienatvę ir bendravimą reikia kaitalioti ir mainyti: vienumoje ilgėsimės žmonių, draugijoje - savęs pačių. Priešybės gydis viena kitą. Vienatvė gelbsti nuo minios neapykantos, minia – nuo bodėjimosi vienatve.“
Atsakyti
QUOTE(Izolda @ 2008 09 18, 18:06)
Aš Kaune  4u.gif



I Kauna be problemu nusiusiu, ten turim darbo filiala, kiekviena savaite ka nors siunciam, tai idesiu i siuntini, o tau beliks pasiskambint zmogui, kurio tel duosiu ir is jo atsiimt. Tinka? cool.gif
Papildyta:
Rasykit man i az i kokias vietoves reikia filmo, kazka sugalvosim bigsmile.gif
Atsakyti
QUOTE(Kaira @ 2008 09 18, 22:04)
I Kauna be problemu nusiusiu, ten turim darbo filiala, kiekviena savaite ka nors siunciam, tai idesiu i siuntini, o tau beliks pasiskambint zmogui, kurio tel duosiu ir is jo atsiimt. Tinka?  cool.gif
Papildyta:
Rasykit man i az i kokias vietoves reikia filmo, kazka sugalvosim  bigsmile.gif

Oi labai tinka, labai gerai bigsmile.gif Nežinau kaip atsidėkavot reikės ax.gif
Atsakyti
QUOTE(Izolda @ 2008 09 18, 22:27)
Oi labai tinka, labai gerai  bigsmile.gif  Nežinau kaip atsidėkavot reikės  ax.gif



Tai tada kita savaite, nes rytoj jau penktadienis, kazin ar bus siuntiniu smile.gif Atsidekavot nereikes, nebent oro bucinuka man atsiusi, cia forume bigsmile.gif
Atsakyti
Labas rytelis wub.gif

šia savaite turiu šiek tiek laisvo laiko, tai va darausi power pointu teiginių sąrašiuką. Ir aptikau vieną teiginį, kurį vertėtų kartoti norint nugalėti nerimą. Kažkuri (berods Kaktusė), minėjo kad kankina ši problema smile.gif aš irgi bandau išgyvendinti iš savo gyvenimo šį jausmą... tai va, įrašau L.Hay teiginį, skirtą nugalėti nerimui smile.gif

"Myliu ir palaikau save, pasitikiu gyvenimo vyksmu. aš esu saugi".

manau verta į galvą įsikalti sau šį teiginį, ir vos tik pajutus nerimo simtomus, jį kartoti mintyse smile.gif

Geros dienelės visoms 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(Takelis @ 2008 09 18, 13:33)
... "Laimė, tai nutarimas, o ne jausmas"
4u.gif  4u.gif  4u.gif


Ačiū, Takeli 4u.gif
Į dešimtuką.
Kaktuse , šaunuole tu mūsų... Tu pasieksi viską, ko sieki. Nes sieki. Kaip mes sužinotume, kad esam laimingi, jei niekada nesijaustume varganai? Kaip žinotume, kad mums linksma, jei niekada nebrauktume ašarų? Viskas, ką patiriam, ką jaučiam, ir yra mūsų gyvenimas. Nejau norėtum, kad jis būtų vien žydras ar rožinis?.. Tikriausiai ne ax.gif Būkim dėkingi už viską, ką patiriam - tai tik į naudą.
Ir po nakties juk visada išaušta rytas. Visada 4u.gif
Atsakyti