QUOTE(Vijurka @ 2008 09 22, 13:22)
vilkute, manau, kad pas pozityvustes atėjai, norėdama pasikeisti. Taip kad, nesakyk, kad ne čia pataikei.
Jeigu yra ką gelbėti, palinkėsiu stengtis tai daryti. Stiprybės. 
Ziauriai noriu pasikeisti, jeigu net neiseis issaugoti vyro noriu pasikeisti del saves. Vis kazkop susiraukus, kazko nepatenkinta- ne viskas reikia keistis. Prisiskaicius jusu patarimu vis save pagaunu sau sakancia: nusisypsok, ramiai viska priimk, niekas nepasikeis jeigu pasipyktinima sukelsi. Kartais visa tai veikia, bet si ryta depresija buvo ir pavydas vel sugrizo.
Uzsirasiau pas psichologa eisiu pabandysiu gal ka patars ismokins vel sypsotis. Man juk tik 28 metai, dar daug gyvent ir ka visa laika buti susiraukusiai??? Nu jau ne !!!! Reikia keistis!!!!
Pirmiausia, džiugu, kad esi pasirengusi keistis. Gera pradžia - pusė darbo, kaip sakoma.
Na, dėl tavo situacijos - na taip, vyras jau ėmė žvalgytis į kitas. Leisk paklausti, ar tau tikrai verta dėl jo stengtis? Ar pati tai darydama būsi laiminga? Ar nekamuos tavęs mintys (net jei tu ir pasikeisi, ir viskas bus gerai) - bet jis, bjaurybė, vistiek jau į kitas žiūrėjo?? Štai kas yra svarbiausia. Nepatiko man tavo vyro žingsnis ''įsimylėti kitą''. Atsiprašau, ne pusę ir ne metus esat kartu, o jau septynerius. Visgi šeima, o ne šiaip gyvenimas ''susimetus''. Negi nebuvo galima kalbėtis? Ar negalėjo jis pirmiau tau pasiūlyt pasikeisti, o tada žvalgytis į kitas? Sakyk man, ar kalbėjosi jis su tavim, pasakojo, kaip blogai jautėsi? Dar iki tol, kol įsimylėjo kažką kitą?
Dėl pozityvumo - ilgas kelias, bet nenuobodus. Kai pajusi pirmus požymius, kad gyvenimas keičiasi į gerą, atsiras dar daugiau noro tobulėti. Ar skaitai pozityvią literatūrą? Ką nors apie pasąmonę?
Na, dėl tavo situacijos - na taip, vyras jau ėmė žvalgytis į kitas. Leisk paklausti, ar tau tikrai verta dėl jo stengtis? Ar pati tai darydama būsi laiminga? Ar nekamuos tavęs mintys (net jei tu ir pasikeisi, ir viskas bus gerai) - bet jis, bjaurybė, vistiek jau į kitas žiūrėjo?? Štai kas yra svarbiausia. Nepatiko man tavo vyro žingsnis ''įsimylėti kitą''. Atsiprašau, ne pusę ir ne metus esat kartu, o jau septynerius. Visgi šeima, o ne šiaip gyvenimas ''susimetus''. Negi nebuvo galima kalbėtis? Ar negalėjo jis pirmiau tau pasiūlyt pasikeisti, o tada žvalgytis į kitas? Sakyk man, ar kalbėjosi jis su tavim, pasakojo, kaip blogai jautėsi? Dar iki tol, kol įsimylėjo kažką kitą?
Dėl pozityvumo - ilgas kelias, bet nenuobodus. Kai pajusi pirmus požymius, kad gyvenimas keičiasi į gerą, atsiras dar daugiau noro tobulėti. Ar skaitai pozityvią literatūrą? Ką nors apie pasąmonę?
QUOTE(Kaktusė @ 2008 09 21, 18:41)
[color=blue]Sveikos
nutiko tai, ko labiausiai bijojau.. Bet ką padarysi. Neprarandu vilties
nutiko tai, ko labiausiai bijojau.. Bet ką padarysi. Neprarandu vilties
Kiek knygų esu skaičius tai visur tvirtinama (arba bent jau tam neprieštaraujama), jog turėtume viduje visiškai susitaikyti, kad ir su blogiausiu kažkokio mums rūpimo dalyko variantu, ty jei kažko bijom, susitaikyti su tuo, kas gali nutikti blogiausio.. tai ne pesimizmas kaip gali pasirodyti, o tiesiog priėmimas gyvenimo tokio, koks jis yra.. ne mes sukūrėm šio gyvenimo taisykles ir ne mums jas keisti, spręsti kas gerai, o kas blogai.. kaip suprantu susitaikydami širdyje su bet kuo kas gali nutikti, mes tarsi sumažiname prisirišimą prie tam tikrų dalykų.. tampame laisvi nuo to, ko gal būt bijojome, ir tokiu būdu nebelieka priežasties dėl ko vienas ar kitas bijotas įvykis turėtų įvykti.. ty išnyksta poreikis patirti tam tikrą nemalonią situaciją (kitaip tariant pamoką), išnyksta poreikis poreikis bendrauti su kažkokiais nemaloniais žmonėmis ir tt.
QUOTE(daiwulencija @ 2008 09 22, 14:33)
Įdomu. Bet dažniausiai taip sunku susitaikyti su blogiausiu..
sveikutės
geros savaitės pradžios
noriu patarimooo
ką daryt dėl vienišumo?kaip sumažint tą jausmą?žinau,kad visi mes esam kiek vieniši,bet dabar man kažkodėl prisireikė žmonių,noriu bendraut,bet taip pat greit nuo jų bėgu,tarsi per nervus man eina
atrodo visi kažką veikia,išlekia papramogaut...
jaučiu nostalgiją tiem draugam su kuriais galėdavau bet kurią minutę susirašyt ir išlėkt susitikt...
visgi draugai man reiškia daug...bent šiuo momentu
noriu patarimooo
jaučiu nostalgiją tiem draugam su kuriais galėdavau bet kurią minutę susirašyt ir išlėkt susitikt...
visgi draugai man reiškia daug...bent šiuo momentu
QUOTE(Kaktusė @ 2008 09 22, 14:22)
Nepatiko man tavo vyro žingsnis ''įsimylėti kitą''. Atsiprašau, ne pusę ir ne metus esat kartu, o jau septynerius. Visgi šeima, o ne šiaip gyvenimas ''susimetus''. Negi nebuvo galima kalbėtis? Ar negalėjo jis pirmiau tau pasiūlyt pasikeisti, o tada žvalgytis į kitas? Sakyk man, ar kalbėjosi jis su tavim, pasakojo, kaip blogai jautėsi? Dar iki tol, kol įsimylėjo kažką kitą?
Na aš čia šiaip truputį noriu paprieštarauti
QUOTE(winona @ 2008 09 22, 14:51)
sveikutės
geros savaitės pradžios
noriu patarimooo
ką daryt dėl vienišumo?kaip sumažint tą jausmą?žinau,kad visi mes esam kiek vieniši,bet dabar man kažkodėl prisireikė žmonių,noriu bendraut,bet taip pat greit nuo jų bėgu,tarsi per nervus man eina
atrodo visi kažką veikia,išlekia papramogaut...
jaučiu nostalgiją tiem draugam su kuriais galėdavau bet kurią minutę susirašyt ir išlėkt susitikt...
visgi draugai man reiškia daug...bent šiuo momentu
noriu patarimooo
jaučiu nostalgiją tiem draugam su kuriais galėdavau bet kurią minutę susirašyt ir išlėkt susitikt...
visgi draugai man reiškia daug...bent šiuo momentu
Mano situacija
Papildyta:
QUOTE(Izolda @ 2008 09 22, 14:55)
Na aš čia šiaip truputį noriu paprieštarauti
Nes būna kartais, kad įsimyli ir nesidairant į šalis, visai to nesiekiant ir neplanuojant..
Net gi nuoširdžiai laukiant kol dabartinis mylimasis grįš iš kelionės
Man tokie dalykai kvepia neištikimybe, o neištikimybės aš netoleruoju.
QUOTE(vilkute1 @ 2008 09 22, 13:38)
Kartais visa tai veikia, bet si ryta depresija buvo ir pavydas vel sugrizo.
Labas, vilkute
vien tavo pasirįžimas keistis rodo, kad esi šaunus žmogus
o dėl tavo situacijos, tai jei galima pasakysiu savo nuomonę
jei tikrai MYLI tą žmogų su kuriuo sukūrėt šeimą ir jei jis DAR TIKRAI NORI BANDYTI vėl atnaujinti santykius, viską pamiršti ir gyventi kartu su tavim toliau- tuomet manau nėra apie ką ir galvoti- turėtum pasilikti su juo ir.... mylėti toliau
nesklandumus ir neištikimybę priimk kaip pamokas, skirtas tavo tobulėjimui ir netgi būk už tai gyvenimui dėkinga.. nes jei šią pamoką išmoksi, tai vadinasi išmoksi atlaidumo ir gal būt dar kažko naujo.. nereikia norėti perdaug valdyti ir kontroliuoti gyvenimą.. mes žinoma jį galim įtakoti, bet tik priimdami jį tokį koks jis yra, nekeikdami ir nesipriešindami, o mylėdami ir susitaikydami.. kiekvieną pamoką priimdami su meile ir su troškimu išmokti, priimti ir patobulėti- mes išmokstame ir... einame tolyn.. kol neišmokstame, priešinamės ir spyriojamės- esame paliekami toj pačioj klasėj ir situacijos kartojasi... kas iš to kad išsiskirsi nieko neišmokus iš šios situacijos, vien dėl to, kad tavo ambicijos dėl patirtos neištikimybės yra įžeistos...? bijau kad gali pritraukti santykius, kuriuose vėl šmėžuos neištikimybė... jei iš tikrųjų myli- turėtum būti dėkinga gyvenimui už šį suteiktą nuostabų jausmą... nes toli gražu ne visi jį patiria.. arba patiria, bet.. gyvenimas susiklosto taip, kad vis tiek gyvena su nemylimu žmogumi.. bet vadinasi tie žmonės iš savo situacijos taip pat kažką turi išgauti.. na, neesu linkus manyti, kad gyvenimas yra ant tiek chaotiškas ir be jokios tvarkos kad įvykiai kolstytųsi atsitiktinai, be jokios logikos... jei kažkas nutiko- vadinasi reikėjo.. mūsų valioje ar mes jieškosim atsakymo KODĖL ir mokysimės, ar kai ožiai spyriosimės, liesim ašaras ir kaltinsim visus iš eilės.. na, o jei vyras vis tik nuspręs kad daugiau tavęs nebemyli- ką gi, jei tu jį myli- turėtum norėti jam geriausio, todėl paleisk ir IŠMOK gyventi toliau...
ps: čia tik mano nuomonė, kuri yra šiek tiek įtakota atitinkamos literatūros ir gyvenimiškos patirties (tiek kiek aš jos spėjau sukaupti per beveik 28 metus
QUOTE(Kaktusė @ 2008 09 22, 14:00)
Mano situacija
tai ką mums dabar daryti?
QUOTE(Kaktusė @ 2008 09 22, 15:00)
Aš taip pat neištikimybės netoleruoju. Be to visi skirtingai ją vertinam. Širdžiai neįsakysi.. O toliau jau sąžinės reikalas. Man neištikimybė, jei už akių suki romaną. O jei įsimyli pati to nenorėdama, būni sąžininga, išsakai viską antrajai pusei ir išsiskiriat. Kur čia neištikimybė?
Sveikos pozityvistės
Gryžtu į jūsų gretas po dviejų savaičių atostogų kur šilta ir gera
Nuotaikos puikios
Labai nekantrauju perskaityti ką esu praleidus, tikiuosi vakare kai šeimyna sumigs prisijungsiu
labai pasiilgau bendravimo su jumis
Gryžtu į jūsų gretas po dviejų savaičių atostogų kur šilta ir gera
Labai nekantrauju perskaityti ką esu praleidus, tikiuosi vakare kai šeimyna sumigs prisijungsiu
labai pasiilgau bendravimo su jumis







