Dabar jau laikausi tokios taktikos: jei žinau, kad kas nors ruošiasi į svečius, net jei žmogus neklausia tiesiai, ką atnešti mažajai - perspėju: arba nereikia jai nešti nieko (kad nesusidarytų jai įspūdis, kad svečiai neišvengiamai reiškia dovanas, o jei neatnešė dovanų - vadinasi nevertingas svečias), arba jei jau niekaip negali be to apsieiti - tegu atneša kokią paprastą knygutę, kaip seniau būdavo tokios plonytės "Vyturėlio", ar pan. leidyklos. Dėl visa ko priduriu: pliušinių žaislų turime du maišus, tad tikrai nebereikia
Tiesa, pastaruoju metu būna taip, kad mažoji "nusižiūri" kokį žaislą, ir tada jau viskas - reikia būtinai tą šuniuką pliušinį į lovą guldytis, tik jį apsikabinusi užmiega ir t.t. Tai čia jau tikrai problema, nes nei paslėpsi, nei pasakysi, kad pametėm, nei dar kaip nors tą šuniuką gali pašalinti. Tada tenka ieškoti kompromiso. Stengiuosi, kad atsižaistų su tuo žaislu iki visiško persisotinimo, o paskui jau patyliukais mėginu kišti kur nors į "slėptuvę", su mintim ir viltim - gal pamirš...
