Dar nelabai mėgstu dovanotojus- kopijuotojus.Padovanojau MB gimtadieniui kvepalus, pati gavau kvepalus(geri, patiko, bet kažkaip neįdomu).Geriausia draugė kasmet ,,stebina" graviruotais daiktais (pakabukas, šaukštas, taurės), arba perka analogiškas dovanas ką esu jai dovanojusi, tik kita forma.

O pernai kalėdoms nuo mamos gavau žieminius batus- košmaras- visiškai ne mano skonio , ir dar neužsisega užtrauktukas ber blauzdą(iki kelių jie), kadangi maloniai išsiviepiau, tai ji man padarė paslaugą ir nunešė į parduotuvę apkeisti- paėmė didesnės išmeros, kad tik užsisegtų, nu šakės dabar turiu besivoliojančius baisius batus, kurie man geroookai per dideli

bet ne mano charakteriui bumbėti- juk tai tik smulkmena, o įskaudinti žmogų gali ilgam, tai geriau renkuosi gerus santykius o ne šmutkes
paauglystėj buvau pasiutus metalistė- rokerė

tėvas taksaudamas gavo pasiūlymą ir paėmė man oranžinę dublionkę su zuikio kailiukais(tikrai graži , bet ne mano stiliaus), toooks laimingas parėjo(suprantat ką toks laimikis reiškia anų laikų žmonėms), 5 ryto pažadino ir davė matuotis.Na įsivaizduojat ką tada pagalvojau, bet niekada negalėčiau įskaudinti tėvo , ypač kai išleido kelių dienų algą.Nešiojau tą dublionkę, nors labai nepatiko, bet jam sakydavau kad supernis daiktas...mano laimei po poros mėnesių sugedo užtrauktukas ir netaisėm jau...

Grįžau prie savo odinės striukės

O jis tiaip ir nesužinojo kad apsimečiau laiminga....