as turbut blogai darau,bet visada labai dziaugiuosi..nesvarbu ka ir kas dovanoja..nors puikiai matau,kad sito daikto man nereikia ir nepatinka jis man jau dabar..bet elgiuosi taip,ale svajojau visa gyvenima apie tai..nes as labai bijau,kad zmogus isizheis.paskui kokiai draugei ir pasakau,kad nu ir kam man daryti su kvepalais,su knyga (cia kaip pvz) bet ji tokia nustebus sako,kad negalima buvo suprast,kad as meluoja,bet "meluojU",kad kiti neisizheistu

arba buna tokiu situaciju,kai gimtadieny ( ne mano) ateina kazhkas is sveciu ir dovanoja paskutini shlamsta,ir visi tai mato ir pradeda zvengti ir sakyti,kad ale is kur sita s*da issitraukei..as visada sakau,kad is tikruju dovana labai gera,ir man ji labai patiko ir as buciau labai laiminga,jei man kas padovanotu tokia vaza

o pati,aisku,galvoju..jezau..jezau..is tikruju kur tu tokia suradai

nu va taip blogai darau..bet kai visi uzpuola ir pradeda zvengti,tai ziauriai gaila to zmogaus..

ypac kai perka is paskutiniu lituku

bet nezvengiu is dovanu..tik,zinoma,pati sau komentuoju dovanas..sita labiau patiko,sita maziau,ta labiau reikalinga,kita maziau..sita turbut ... kur nors padesiu