QUOTE(Brasa @ 2009 09 06, 00:46)
Zinoma, kad is praeiviu negalima reikalauti, kad pedagoginiu ir psichologiniu aukstumu. Manau neretai butu labai gerai, kad ir tie aplinkiniai nekeltu tevams tokiu aukstu reikalavimu - paskaicius sia tema susidaro ispudis, kad jei tavo vaikas nera idealus (verkia, oziuojasi, neismano etiketo subtilybiu) - jo negalima vestis nei i kavine, nei i spektakli, nei i svecius ir t.t. Ar tikrai mes visi tokie pedagogiskai ispruse ir pasikauste psichologijoj, kad kiekvienam pavyksta pasirinkt idealius auklejimo metodus ir augint idealu, super kulturinga ir t.t. vaika. O jei darom klaidas ir tas vaikas neauga idealus (nepaisant geriausiu noru) ir jis kartais kelia aplinkiniams neigiamas emocijas? Ar tie tevai ir ju vaikai butinai turi susilaukt kazkokio pasmerkimo, kaip visiskai netike aukletojai, auginantys bezdzionkas ir uzprogramuotus nedorelius? Pvz. : mano dukra siandien lakste pas senelius ir vis gerkle dainavo : " Manyje gyvena veeelnias!!!!"
na, man kaip tikrai neidealiai ir nelabai pedagogiskai mamai
neatrode cia nieko baisaus - padainuos ir nustos. O mano dievobaiminga mociute kai isgirdo
(paskui papirko saldainiais, kad nustotu dainuot
). garantuoju, kad mano mociutei cia pasirode baisuline auklejimo spraga, o man - siaip, menkniekis...




Supranti, niekas ir nereikalauja, jog vaikas butu idealus. Bet kuomet vaikas elgiasi netinkamai, o teveliai atsipute su palaiminga sypsena veide nesiima jokiu priemoniu jam sudrausminti(gi jis dar mazas nieko nesupranta),tai aplinkiniu reakcija irgi gali buti atitinkama