Pogimdyvinė depresija?

Tikrai nuoširdžiai visas užjaučiu dėl tokios situacijos ir savijautos.
Bet noriu paklausti ką darote, kiek įdedate pastangų, kad to nebūtų? Kaip protingai sudėliojate savo dienotvarkę? Tikrai neverta persistengti su namų buitimi. Ko jūs labiausiai trokštate, kad pailsėtumėte ir ar pasvarstote, kaip tai būtų galima įgyvendinti? Ar apie tai pasikalbate su vyru?

O kiek trunka tos depresijos? musu vaikeliui greit pusmetis bus, o žmona i mano puse net nežiūri, sako nenoriu.. o ka man daryti? gryžti namo ir puoli daryti valgyti, nes žmonelė visą dieną žaidė su vaiku ir pagaminti nieko nespejo... o užmigdžiusi lenda į internetą... su draugėm pabendrauti... su manim, suprantate, nėr apie ka bendrauti... naktį guliu ant kito lovos krašto - geriau jau nejausti jos kūno ir nesivartyti puse nakties susijaudinus... nes net ir bandant švelniai sugundyti, gausiu vieninteli atsakyma : "miegok " ... gal skamba ir kvailai, bet dažnai nebematau prasmes net namo sugryžti - vis vien manes ten nieks nelaukia... visos puls koneveikti, bet pamastau ir apie meilužę... *****, kai iš žmonos negauti elementaraus švelnumo dozės, imi to ieškoti kitur, nors visai to nenoriu.. o ka, kaip vaikysteje vel su "kumšteliu" benrauti pradeti... turbut reiktu pas koki specialistą kreiptis, tik nežinau kur? gal kas patarsit?

priežasčių gali būt kelios...reiktų jos paklausinėt, ką reiškia tas miegok ar nenori, ar negali, ar nori, bet negali ir t.t
pvz man po gimdymo sunkiai atsistatinėjo žarnynas, paskui gimdymo takuose atsirado virusinė infekcija, to pasekoje tikrai buvo sunku, nors norėjosi oj kaip norėjosi, tad tuputį kentėjau, paskui gydžiausi, tai va taip ir gavosi ištisi 5 ar 6 mėnesiai

kita vertus, ką reiškia ,,žaisti su vaiku", ar žinai, kad tie žaidimai anaiptol ne kokie tirli pirli kažkada ir mano vyrui susirodė, kad tie visi žaidimai, mank0štos, bandymai maitinti vienu, kitu maistu, bandymai ant puoduko, bandymai valyti šaukštu, bandymai atpažinti gyvūnelius, žaisti žaidimus yra tikri žaidimai...anaiptol...kažkada perdaviau vadžias vyrui- bet...pamatė, kad tai darbas, o ne, kažin dėl kažkieno kvailystės pavadintos, motinystės atostogos... Tiesa, tai darbas, met mielas, nuostabus

mane tik neramintų, kad kaip rašai, jog nėra jokio švelnumo...na gali ir nebūt dėl visokių priežasčių, bet švelnumo reiktų kita vertus..labai trukdo, pvz vioduryje miegantis kūdikis, arba neramus kūdikis , arba labai sergantis kūdikis...visko būna....

beje, visos sako- man depresija, depresija...hm...čia m anau nuotaikų kaita, nuovargis, geriau nežinokit, kas tai yra depresija...tai baisi liga, gydoma itin stipriais vaistais....nenusistatinėkit sau diagnozės... žinau, ką kalbu

Bandziau kalbetis.. ir ne viena karta... tik kad baisiai sunku ka išpešti, nes tegirdžiu viena žodį - nežinau kodėl... ir gali galvoti ka nori... o kas dėl švelnumo... negi taip sunku atsigulus bent jau apsikabinti... bet jai turbut to visiškai nereikia... kai bandau ja pabučiuoti , ji nesipriešina, tačiau iniciatyvos iš jos puses turbut kokius 9 men. nebejaučiu... o gal tos meiles visai nebuvo.. o tik noras pabegti nuo tevų?...

Ibiza - nors vienas atviras žmogus. Labai šaunu. Tai didelis žingsnis, sprendžiant problemą. Džiaugiuosi, kad jums rūpi žmona, neramina esama situacija.
Manyčiau, kad jūsų antroji pusė pakliuvo į kažkokią rutiną ir monotoniją. Vaikučio priežiūra tikrai labai nuvargina kiekvieną mamytę. Negalima sumenkinti žmonos pastangų, auginant vaikutį. Mamytė kiekvieną dieną yra įtempime – nei minutei negali vaiko išleisti iš akių, kad nenukristų, kad ko nors neprarytų ir visi kiti pavojai. Todėl nekeista, kad vakare jau nėra jėgų ir pritrūksta pastangų dėmesiui vyrui.
Patarimai Ibizai (galbūt, šiek tiek pagelbės):
1. Psichologinė pagalba internetu. Sulauksit labiau profesionalių patarimų, nes psichologai nagrinėja 100 tokių istorijų.
2. Dialogas. Trūksta dialogo jums abiems, užmigus vaikeliui, ne miegamajame, o prie žvakių ar vyno taurių.
3. Pakeisti aplinką. Vakare visiems kur nors vykti gerti kavos, važiuoti į gamtą pasivaikščioti, savaitgalį kažkur išvykti, kad būtų įspūdžių. Galbūt, žmona su vaikučiui savaitei nori iš vykti pas ką nors iš giminaičių.
4. Išleisti vieną mamytę keletai valandų. Savaitgalį keletą valandų tėveliui pasilikti su vaikučiu, o mamytę išleisti ten kur ji labiausiai nori – pas draugę, į parduotuvę, saloną, klubą, baseiną ir kt.
5. Pradžiuginti smulkmena - gėlyte, komplimentu, ar dar kuo nors be jokios progos.
6. Vaikučio priežiūra kitiems. Galbūt, kas nors iš giminaičių, draugų gali trumpam pasilikti vaikutį, o jums tiesiog išeiti iš namų.
7. Rytinis dėmesys. Galbūt, jūsų žmona geriau jaučiasi išryto, pailsėjusi ir nepavargusi.
8. Mamytės dienotvarkė ir jos poilsis. Tai irgi labai svarbu mokėti planuoti dieną tik svarbiausiems darbams, pailsėti pietų metu kartu su vaikučiu, būti gryname ore.
10. Tėvelio pagalba buityje ir užsiimant su vaikučiu.
11. Mažiau laiko skirti kompiuteriui, nes gaištamas laikas tampa nevaldomas.
12. Nenusiminti ir neprarasti vilties, įdėti pastangų ir po tam tikro laiko, viskas sugrįš su kaupu. Vaikučiui augant, bus vis lengviau ir lengviau.
Labai nuoširdžiai linkiu sėkmės!

Galiu pakomentuoti iš savo menkos patirties. Aišku, mano pypliui dar tik mėnuo, tad nežinau, kas bus toliau.
Savo dabartinės būsenos depresija niekaip negalėčiau pavadinti, nes depresiškas žmogus yra nelaimingas, o aš esu labai labai laiminga Na, gal tapau kiek jautresnė ir emocingesnė, bet tik tiek...
Tačiau dėl intymių santykių su vyru turiu problemų. Po gimdymo visiškai neliko jokio potraukio, nors anksčiau buvau gana aistringa Jau nebekraujuoju, fiziškai jaučiuosi gerai, po gimdymo atsigavau, vaikutis ramus, tad išsimiegu. Atrodo, yra visos sąlygos, bet nėra noro. Negaliu logiškai paaiškinti šios situacijos. Myliu savo vyrą, bet jis manęs nebetraukia fiziškai
Kalbėjome apie tai, ir priėjome prie išvados, kad vienintelė išeitis - pradėti viską nuo pradžių, kaip tada, kai dar tik draugavome Nuo bučinių, glamonių ir t.t. Nežinau, ar kas nors išeis, bet ir Jums daugiau nieko negaliu patarti.
Bet tam, kad tai pavyktų, šeimoje turi būti labai nuoširdūs santykiai, kad sutuoktiniai galėtų atvirai pasikalbėti neatkišę vienas į kitą "peilio". Tad vis dėlto labai rekomenduoju pasistengti kuo daugiau padėti žmonai buityje ir su vaikeliu. Patikėkite, nėra lengva vaiką auginti, ir mes su jais "sėdėdamos" namuose toli gražu neatostogaujame. Aš irgi dažnai nespėju nei susitvarkyti namų, nei pagaminti valgyti. Išleiskite ją savaitgaliais "pasiganyti" bent po keletą valandų, perimkite "estafetę" vakare po darbo, sutvarkykite namus, pagaminkite vakarienę arba bent jau savo iniciatyva nupirkite ką nors prekybos centre. Palepinkite žmoną - padovanokite gėlių, o dar geriau - kvietimą į SPA centrą. Sakykite komplimentus. Nepriekaištaukite, kad visus laisvo laiko trupinius ji praleidžia prie kompiuterio - ji taip pailsi. Geriau savaitgaliui sugalvokite pramogų jums visiems trims. Važiuokite į gamtą, kai gražus oras. Patikėkite, ji visa tai įvertins. Tik apsišvarvuokite kantrybe, tai gali užtrukti. Nespauskite jos ir nieko nereikalaukite.
Sėkmės

As labai dekinga savo vyrui uz parama ir pagalba iskart po gimdymo. Vyras isejo tevystes atostogu, kol vaikiukui sukaks menuo. Manau, kad sios atostogos turetu buti privalomos vyrams, nes butent ju metu, vyrai pamati kokia yra diena su vaikiuku, kiek reikia laiko ir tikrai ne pazaidimams su vaiku, o jo prieziurai. Taigi pirma menesi buvom visi kartu ir tai manau padejo isvengti pogimdyvines depresijos. Nes jei butu teke vienai tvarkytis, gali buti kad ji nebutu aplenkusi ir manes. Na, o dabar kai tetukas jau eina i darba, mes sauniai susitvarkom su suneliu, be to jau ir jis didesnis ir jau perpratom jo norus, ka nori pasakyti vienu ar kitu garsu ir gyventi lengviau. Ir siaip, dabar gyvenimas atrodo daug paprastesnis, maziau keli sau problemu, nes salia turime toki fainulkina , kad nelieka laiko kada stresuoti ar is menku dalyku daryti dideles problemas.

O kas del intymaus gyvenimo - tai viskas liuks

Ibiza, iš tavo šiek tiek ironiško tono jaučiasi, kad nelabai supranti savo žmonos būseną. Jeigu tau atrodo, kad žmona per dieną su vaiku žaidžia... tai tu labai klysti. Be nesikartosiu, nes čiau jau daug kas tuo klausimu pasisakė. Būk kantrus, labai neįkyrėk jai, bet parodyk, kad ją myli ir jos trokšti. Bet nesureikšmink labai sekso. Moteriai (ypač po gimdymo) seksas gal ir nėra svarbiausias dalykas bendravime su vyru. Gal ji pati jaučiasi nepatraukli (pastambėjusi, pavargusi, užsikuitusi namie) ir bijo, kad tu ja nusivilsi. Gal jaučiasi tik ,,sekso" objektas? Parodyk jai dėmesį ir meile ne tik tada, kai atsigulate į lovą!!! Padovanok gėlių ar kokią malonią smulkmenytę. Galų gale - ne klausinėk jos, o pats pasipasakok kaip jautiesi, ką galvoji ir ko nori. Parodyk jai, kad ji tau yra svarbi Tikiuosi, kad viskas bus pas jus gerai

o gal mamytes zinot e-adresa,kur butu galima pasikonsultuoti su psichologu? cia vienoj zinutej lyg ir uzsiminta kad toks yra... niu teip stogas vaziuoja, o pas specialista nueiti ner kaip, maziuliukas mamytes nepaleidzia net i dusa vienos nueiti, tetis dirba nuo 6 ryto iki 8 vakaro.........

Elektroninius adresus galima surasti -
www.google.lt
Psichologinė pagalba internetu
Paieška

Vėliau parašykite, kaip seksis konsultuotis naudojantis psichologinėmis paslaugomis internetu?

Kuo geriausios sėkmės, naudingų konsultacijų, profesionalių patarimų!

Aciu RVJ

Kažkada bandžiau šį būdą. Visiška nesėkmė. Gal konsultantė be nuotaikos ar pavargus buvo? Pokalbis vyko maždaug taip: aš kalbu, ji klauso; pasakiau viską, ką norėjau pasakyti, manęs paklausė "nu ir?". Nu ir bandžiau dar kažkaip palaikyti pokalbį, pati svarstyti visus galimus variantus, bet vis tiek atsakymas buvo "nu ir". Nu ir atsijungiau nuo tokios pagalbos.

Dabar manau, kad niekas negali padėti, išskyrus mane pačią. Nors kol kas aš jaučiuosi bejėgė prieš savo jausmus.