Man slogi nuotaika daznai uzeidavo jau vien del poilsio stokos, tai stengdavausi kuo daugiau pailseti...Kai tik mazius uzmigdavo, pasidarydavau kokios raminancios zoleliu arbatos, pasiimdavau megstama zurnala paskaityti. ..o dar veiksmingiau budavo kartu nusnusti nors keleta valandeliu 
kai tik vyras budavo namie, isprasydavau su vaiku po lauka pasivazineti, o tada jau muzika paleidus relaksuodavau viena namie... Siaip mano vyras labai supratingas, tai stengdavosi padeti, nors nakti prie vaiko ir nesikeldavo 
bet mano nuotaiku pokycius stengdavosi pakesti ir jautriai nereaguoti 
kai tik vyras budavo namie, isprasydavau su vaiku po lauka pasivazineti, o tada jau muzika paleidus relaksuodavau viena namie... Siaip mano vyras labai supratingas, tai stengdavosi padeti, nors nakti prie vaiko ir nesikeldavo bet mano nuotaiku pokycius stengdavosi pakesti ir jautriai nereaguoti
as tai gimdziau su virusu, tai patikek, kad nuotaikeles ivairios buvo...
del leliuko tai jauciausi 9 danguje...
tik i nevilti vare, kad nepaeinu... sirgau dar 1.5 men... Po to akyse tik prasviesejo... Aisku, hormonai tai duoda savo... jautrumas - begalinis buvo... bet va, praejus 2 men ir su leliuku lengviau (jis jau daugiau parodo ko nori), ir ramiau... visa tai praeina... Kai sveikatos ner - ir nuotaikos nekokios...
del leliuko tai jauciausi 9 danguje...
tik i nevilti vare, kad nepaeinu... sirgau dar 1.5 men... Po to akyse tik prasviesejo... Aisku, hormonai tai duoda savo... jautrumas - begalinis buvo... bet va, praejus 2 men ir su leliuku lengviau (jis jau daugiau parodo ko nori), ir ramiau... visa tai praeina... Kai sveikatos ner - ir nuotaikos nekokios...
Mano pogimdyvine depresija tesesi apie metus 
is pradziu labai ryskiai matesi, paskui bgleso bleso, kol galiausiai nebeliko 
O pasireiksdavo tuo, kad del menkiausiu smulkmenu pradedavau zliumbt 
Ir siaip esu jautrios sielos zmogus, bet tuo metu atrode visas pasaulis griuva, niekas nemyli... 
Man buvo ypac sunku, kad vyras sunkiai prieme maziuka, nelabai ir man padejo Matyt yra is tu tevu tipo, kuriai tik laikui begant supranta, kad tapo tevais 
is pradziu labai ryskiai matesi, paskui bgleso bleso, kol galiausiai nebeliko O pasireiksdavo tuo, kad del menkiausiu smulkmenu pradedavau zliumbt Ir siaip esu jautrios sielos zmogus, bet tuo metu atrode visas pasaulis griuva, niekas nemyli... Man buvo ypac sunku, kad vyras sunkiai prieme maziuka, nelabai ir man padejo Matyt yra is tu tevu tipo, kuriai tik laikui begant supranta, kad tapo tevais
As stengiuos su depresija kovoti.. Nuotaikos prastos, dinges pasitikejimas savimi (absoliuciai jo nerasta), priesiskumas viskam. Neatsiliepiu mobiliu, neatskambinu draugams, seimai ir jei ka pasakau, tai tik tiek, kiek reikia.. Ragana as.. Negaliu absoliuciai i save veidrodyje paziureti ir neprisileidziu vyro arti.. Triuksma sukeliu, jei nori pas mane i dusa atslinkti.. Nesidazau ir nesistengiu graziau apsirengti. O kam? Vis tiek klaikiai atrodau po gimdymo...
Esu visiska priesingybe kokia buvau pries gimdyma. Vyras pasimetes, nes nezino kas man pasidare. Ir jau kruva priezasciu gali tureti mane palikti. As juk taip stengiuos.
Bet prisiverciu iseiti i lauka ir maziuka po gryna ora pavezioti, tai paciai nuotaika pagereja. Ir kazkaip pozityviau galvoti, bet skystokai sekas. Sakau tai, ko negalvoju ir elgiuos kaip gera kvaisa. Stumiu vyra nuo saves ir net nezinau kodel. Matau, kad negerai elgiuosi ,bet negaliu sau padeti. Kuo tuoliau, tuo graziau. Vienas vienintelis dziaugsmas, tai mano maziukas. Zinau, kad butent del jo turiu susiimti i rankas..
Esu visiska priesingybe kokia buvau pries gimdyma. Vyras pasimetes, nes nezino kas man pasidare. Ir jau kruva priezasciu gali tureti mane palikti. As juk taip stengiuos.
Bet prisiverciu iseiti i lauka ir maziuka po gryna ora pavezioti, tai paciai nuotaika pagereja. Ir kazkaip pozityviau galvoti, bet skystokai sekas. Sakau tai, ko negalvoju ir elgiuos kaip gera kvaisa. Stumiu vyra nuo saves ir net nezinau kodel. Matau, kad negerai elgiuosi ,bet negaliu sau padeti. Kuo tuoliau, tuo graziau. Vienas vienintelis dziaugsmas, tai mano maziukas. Zinau, kad butent del jo turiu susiimti i rankas..
Man "stogas pavaziavo" antra para po gimdymo. Buvau ligonineje viena su vaiku ir kad pradejau vakare zliumbt be reikalo, tai ilgai negalejau sustot. Ir iki siol esu labai jautri, apsizliumbiu del smulkmenu. Ypac erzina vyro elgesys: jei nekreipia demesio - blogai, o jei bando pakibint - irgi nervai ima. Kazkaip ir sveikata pradejo slubuoti, tai karts nuo karto toks apima beviltiskumo jausmas, kad nors sienom lipk. Is siaip jauciuosi pavargusi, truksta miego ir siaip kazko, o ko - pati nezinau.
Gerai, kad mano pupyte labai rami, tik vakarais parodo balseli, kai pilvuka pucia. Mano rupestelis siuo metu - vyresnysis sunus. Jis man ramybes neduoda ir issimiegot neleidzia, toks aktyvus pasidare, kai gime sese, kad net i ji beziurint pavargstu.
Gerai, kad mano pupyte labai rami, tik vakarais parodo balseli, kai pilvuka pucia. Mano rupestelis siuo metu - vyresnysis sunus. Jis man ramybes neduoda ir issimiegot neleidzia, toks aktyvus pasidare, kai gime sese, kad net i ji beziurint pavargstu.
QUOTE(Ilgakase @ 2008 02 04, 17:57)
Man "stogas pavaziavo" antra para po gimdymo. Buvau ligonineje viena su vaiku ir kad pradejau vakare zliumbt be reikalo, tai ilgai negalejau sustot. Ir iki siol esu labai jautri, apsizliumbiu del smulkmenu. Ypac erzina vyro elgesys: jei nekreipia demesio - blogai, o jei bando pakibint - irgi nervai ima. Kazkaip ir sveikata pradejo slubuoti, tai karts nuo karto toks apima beviltiskumo jausmas, kad nors sienom lipk. Is siaip jauciuosi pavargusi, truksta miego ir siaip kazko, o ko - pati nezinau.
Gerai, kad mano pupyte labai rami, tik vakarais parodo balseli, kai pilvuka pucia. Mano rupestelis siuo metu - vyresnysis sunus. Jis man ramybes neduoda ir issimiegot neleidzia, toks aktyvus pasidare, kai gime sese, kad net i ji beziurint pavargstu.
Gerai, kad mano pupyte labai rami, tik vakarais parodo balseli, kai pilvuka pucia. Mano rupestelis siuo metu - vyresnysis sunus. Jis man ramybes neduoda ir issimiegot neleidzia, toks aktyvus pasidare, kai gime sese, kad net i ji beziurint pavargstu.
Skaiciau, kad stipriausi hormonu pokyciai yra po gimdymo, kai nestumo hormonai seda ir juos keicia pieno gamybos hormonai. Matyt dar ir pervargimas nepadeda, maziuko poreikiai. Man apskritai stresas buvo pirma savaite,nes nezinojau kaip mazaji pakelti, nei kaip vystyklo pakeisti.. Vaiksciojau is paskos seseliu prasydama parodyti kaip priziuret. Bijojau, kad del savo nemoksiskumo, ko nepridaryciau.. Gerai, kad siandien jau eskperte esu
Bet is pradziu buvo labai sunku. Matyt, viskas i kruva susideda.. Plius dar nestumas tikrai ne i moters sveikata..
Kokius du mėnesius po pirmosios gimimo vos ne ištisai bliaudavau. Nepaaiškinamai. Vyras dirbo daug, grįždavo vėlai. O aš , rodos , neturėjau kada nei nusipraust, nei arbatos pasidaryt. Pamažu viskas susitvarkė.
Aš tai išeinu pasivaikščiot vakarais
Man tai "depresija" prasidejo dar iki gimdymo 
Paskutinem nestumo dienom pastebejau, kad pati nebezinau ko noriu. Negaledavau sedeti namie, o kai iseidavom su vyru pasivaikscioti, pasirodydavo, kad gal kazko kito norejau.. 
Labai irzli buvau ir negalejau sulaukti, kol mano dukryte gims. O kai gime viskas dar paastrejo Labai gaila buvo, kad nestumas pasibaige, kad nebereikalingi visi daiktai skirti nestumui (o juos pirkau su tokiu dziaugsmu), labai gaila buvo katino, nes nebegalejau jam skirti tiek laiko, kaip anksciau. Nebegalejau ziureti i nuotraukas, kuriose mes su vyru buvom dviese... atrode, kad jauni buvom pries simta metu.. 
Labai nervindavo visi sveikintojai, kurie vis skambindavo ir klausdavo, ar smagu buti mama... O dar vaikiukas buvo labai neramus, daug verke.
Dukryte buvo labai laukta... todel negalejau suprasti, kaip ta nuotaika, taip galejo pasikeisti per kelias savaites.
Labai padejo vyras. Daug skaitem abu apie pogimdyvine depresia, zinojom, ko tiketis. As labai stengiausi, o jis mane labai palaike, net ir tada, kai be priezasties ji apsaukdavau Jis tik tyledavo, o po visko abu susesdavom ir ilgai kalbedavom, ka darysim toliau. Jei butu reikeje, butume eje pas psichologa, bet to neprireike. Po menesio pradejo viskas tvarkytis, o po 4 ir visai praejo. Nors savimi rupintis, pirkti sau daiktus, dazytis ir t.t. pradejau gal tik po metu
Paskutinem nestumo dienom pastebejau, kad pati nebezinau ko noriu. Negaledavau sedeti namie, o kai iseidavom su vyru pasivaikscioti, pasirodydavo, kad gal kazko kito norejau.. Labai irzli buvau ir negalejau sulaukti, kol mano dukryte gims. O kai gime viskas dar paastrejo
Labai gaila buvo, kad nestumas pasibaige, kad nebereikalingi visi daiktai skirti nestumui (o juos pirkau su tokiu dziaugsmu), labai gaila buvo katino, nes nebegalejau jam skirti tiek laiko, kaip anksciau. Nebegalejau ziureti i nuotraukas, kuriose mes su vyru buvom dviese... atrode, kad jauni buvom pries simta metu.. Labai nervindavo visi sveikintojai, kurie vis skambindavo ir klausdavo, ar smagu buti mama... O dar vaikiukas buvo labai neramus, daug verke.Dukryte buvo labai laukta... todel negalejau suprasti, kaip ta nuotaika, taip galejo pasikeisti per kelias savaites.
Labai padejo vyras. Daug skaitem abu apie pogimdyvine depresia, zinojom, ko tiketis. As labai stengiausi, o jis mane labai palaike, net ir tada, kai be priezasties ji apsaukdavau
Jis tik tyledavo, o po visko abu susesdavom ir ilgai kalbedavom, ka darysim toliau. Jei butu reikeje, butume eje pas psichologa, bet to neprireike. Po menesio pradejo viskas tvarkytis, o po 4 ir visai praejo. Nors savimi rupintis, pirkti sau daiktus, dazytis ir t.t. pradejau gal tik po metu
QUOTE(asa @ 2006 04 19, 13:13)
Dabar kudikiui 1 menuo. Pradesiu nuo to, kad ligonineje buvo komplikaciju, pieno nebuvimas. Viskas susidejo ir gavosi baisi vidine busena, katros neimanoma perduoti. Net nezinau ar tai depresija? Ar tai kitaip pavadinti. Gal net dabar grauzimas, kad neesu tokia puiki mama, kokia noreciau. O dabar dienos slenka, bijau viena likti su kudikiu, nezinau ka su juo veikti, kaiprabunda, ko jis noretu, kuo uzsiimti....Ir tai viena didele virtine blogos busenos nuo katros neatsigaunu. o tos nemigo naktys, jos visiskai issekina ir rodos nera jau jokiu jegu eiti prie vaikucio. Tai gerai, kad yra aplinkinaiai katrie padeda, bet jiems mano tokia busena ilgainiui atsibos. Ir tai atrodo nepraeis...Nesusitvarkau , nei su vaiku , nei su savim, nei su gyvenimu....Kaip sakoma SOS....jai kas yra tai patyres...patarkite...kaip legtis, kaip save raminti, ka daryt????
Tokia pati situacija kaip pas mane,o dar tie pilvo diegliai net nenoriu prisiminti tu 3 pirmu menesiu
