QUOTE(Evi @ 2008 06 21, 01:52)
Jeigu vyras iseina i darba 8-a ryto ir grizta vidurnakti, jeigu mama ir kiti artimieji toli uz tukstanciu kilometru, jeigu esu viena nuo ryto iki vakaro, jeigu vaikas neramus, tai yra sunkiau nei gali isivaizduoti...
Tiesa vaikutis mano jau ramesnis

pilvelio diegliai jau zymiai reciau pasirodo. Be to, as desperatiskai bandau susirasti drauge kaimynystej su panasaus amziaus vaikuciu, kad butu su kuo pabendrauti... tiesa, kol kas be rezultatu...
oi kaip as tave suprantu

be galo sunku buti svetimoj saly kur neturi nieko artimo

Man kai gime pirmas vaikelis atrodo visi buvo salia - ir vyras ir mama, bet jis buvo toks neramus, kad negaledavau nei i tualeta nueiti, nei kavos pagerit, zodziu maniau kad isprotesiu

Mano patarimas - stenkis suimti save i rankas, tikek kad susirasi kokia drauge su vaikuciu, nes depresija susirgti lengva, o va issigydyti tikrai ne taip paprasta

Tu esi reikalinga savo maziukui, galvok apie tai ir tegul tau tos mintys suteikia stiprybes

Viskas praeina, uzaugs tavo lelius ne nepamatysi, megaukis sia akimirka, kai gali glostyti ir buciuoti mazucius delniukus, kojytes, tai neikainojamos akimirkos, brangink jas. Patikek as kartais taip gailiuosi kad ne visa siluma sugebejau atiduoti savo dickiui...