Pogimdyvinė depresija?

Niugi hormonai taip veikia: gaminasi pienukas, viskas vel keiciasi organizme. Nestumas baigesi - prasideda kiti dziaugsmai. As pati ilgai depresijoj po pirmo sedejau, bet kai is sono pasiziuri ir suvoki, kad tai laikina, hormonai susireguliuos, organizmas reabilituosis, pasidaro lengviau Man paciai po menesio gimdyt, tikiuosi, kad atsilaikysiu si karta, nes ruosiuos "hormonu audroms"

Man tai po metų pogimdyvinė depresija prasidėjo ir dar dabar tęsiasi .

man nepasireiske jokia depresija, nes neturejau laiko sedet vienoj vietoj, gal del to ir nelindo jokios depresijos

Džiaugtis vaiku pradėjau tik 10 mėnesį.. Ir čia nepriklauso nuo sėdėjimo ar nesėdėjimo. Aš neturiu laiko, kada sėdėti ir depresuoti, nes vaikas judrus, pati mokausi, tad nežinau, nuo ko priklauso

Man su pirmaja buvo liudna kokia savaite, o su antraja neturiu kada, ner laiko. Nors kartais pazliupti norisi, bet greiciau is dziaugsmo
Kad tik neprisisnekeciau

zinau kas ta pogimdyvine depresija,o atrode kad man tai jau tikrai jos nebus...grazuole dukrele,naujas butas,mylintis vyras. ...prasidejo kai lelytei buvo 3men...prasidejo nuo kosmaru kai miegodavau...negaledavau teliko ziuret,pvz.sroviu,abipus sienos ir t.t.isgirdus aper zinias apie isprievartauta nescia moteri zliumbiau visa men...is vis nuolat zliumbdavau,ziuredavau i viena taska...nenorejau likti viena...zinojau kad negalima skaityt delfyje skyriaus nusikaltimai,bet nuolat ieskodavau baisiu istoriju,po to zliumbdavau...vyras buvo kaip isprotejes po tokio ilgo abstinencijos laikotarpio...lipo kaip gyvulys...net per menesines kai kraujuodavau...makstis buvo ziauriai sausa,nuolat skaudedavo...bet jai neduodavau susipykdavom....bandem kalbetis apie tai,bet viskas baigdavosi lovoje..po to jausdavausi dar slyksciau...isnaudojama...ir zliumbiau..zliumbiau....karta vyras isvaziavo visai dienai darbo reikalais...gryzo apie 10h.vakaro...nezinau kas man uzejo bet is pradziu susipykom po to pagriebiau peili ir pasakiau kad nusizudysiu...o jis pasake kad mane reikia uzdaryt i psichuske,nors takart jis rimtai persigando...tuomet jau buvo pasiektas kritinis taskas ir abu supratom kad tai depresija...pasikalbejom,paguode,apkabino,pasake kad nueisim pas gydytoja...bet taip ir nenuejom...gal ir gerai,nes nuo to laiko neverte daryt tai ko nenorejau...bandydavo suprast,apkabint paguost....negaliu pasakyt kad depresija jau praejo,nes vis dar nekenciu vyru kartais,issauseja makstis...is vis jei kas supykdo,o ypac vyras iskart pasidaro sausa makstis...kaip stiklas...tada net lubrikantai nepadeda...vel reikia gydytis visokiom zvakutem...na,bet viskas eina geryn...mano dukrytei db.5menesiukai...vel grysta noras myleti ir myletis...

Ir as maniau, kad manes depresija taip lengvai nepaims Su pirmuoju buvau jauna, nepatyrusi, nekantri, tai buvau tikra, kad dabar bus kitaip...Taip pat isikelem i nauja buta, mylintis vyras salia, laimingas sunus/brolis, bei zinoma nuostabus mazylis. Nors mums dar tik geros dvi savaites, bet nemiego naktys jau parode padarinius. Imu nekesti vyro, kad gali miegoti, gali susitikti su draugais, kad nesupranta ir nezino kaip padeti... Tiek diena tiek nakti mazius daznai valgo, todel net iki parduotuves nulekti negaliu. Karta spjoviau i viska, pavalgydinau, uzmigdziau maziuka ir nutariau nuvaziuoti kur kavinukej pasedeti tarp zmoniu - zmogumi pasijusti - tai tik spejus isvaziuoti is kiemo, skambina MB, kad grizciau, nes negali maziaus nuraminti Ir dabar MB sau ramiausiai miega, o as tik galiu pasvajoti apie tokia dovana, kaip valandele kieto ir nebudraus miego

Nu gal tik tu nekliedėk, kaip tik kai moteris turi laiko atsisėsti - yra mažiau pavargus ir gali nors kam nors dar skirti laiko, yra mažiau linkus depresuoti. Jei turėjai kam palikti vaiką ar auklę ir galėjai tenkint savo poreikius, tai tik džiaukis, jei grįžai į darbą irgi viskas ok, tik nereikia vaidinti Melnikaitės - ot aš nesedėjau, tai nedepresavau. Yra kaip yra paminklo vistiek nieks nepastatys nei sėdinčioms, nei stovinčioms, nei gulinčioms. Mūsų vaikai - mūsų bėdos. Daugiau pakantumo vieni kitiems

prie manes buvo pristojusios akuseres kur i namus ateina, kad apsilankyciau kazkokiam centre, itare kad man prasideda depresija.

niekur nejau, ir viskas ok.
paprasciausiai sunku buvo pirmas 2 savaites, labai sunku.
maniskis i darba kasdien, grizta velai, cia isskyrus ji daugiau neturiu kas padetu su dukryte, o ji lb nerami buvo, tai nemiegojus,nevalgius, su ja ant ranku nuolat... aisku,kad verkiau pastoviai.
bet dabar jau isivaziavau i ritma
Papildyta:

Laikykis Dabar pacios sunkiausios dienos. Man ir panasiai buvo, nors ir vyras labai daug padeda. O dar ir vyresne dukra- tikra pagalbininke. Verkdavau as kasdien. Pati nesuprasdama del ko Nemiga, pati sau negrazi, nevalyva, visa tekanti. Tikrai sokas buvo
Dabar jau atsigaunu. Baigiu isivaziuoti i ritma

Aciukas Laikausi kazkaip,o kai paziuriu,kad jums tik truputi daugiau kaip menesiukas, tai visai linksma pasidare, kad ir man turetu baigtis tos nemigos naktys

Smulkute: http://www_sos03_lt/...r_surasti_laime

Laime ir depresija yra musu galvose...