Sutinku su daugelio mamu nuomone, kad beveik kiekviena per si reikala praejom. As sau pasidariau tokia isvada - tai as buvau nepakankamai pasiruosusi ateinanciam gyvenimui. Na manau kiekviena nescia moteris i nestumo pabaiga jauciasi issekusi, blaiudavau nes jauciausi labai nerangi, net kazkur neigali. Nei koju pati nusiplauti nebegaledavau, nei batraisciu uzsiristi ir jau isivaizdavau, kad gimdimas tai lyg kazkoks ir finisas, jau va turi palengveti. Ir ka prasidejo saremiai, kurie tesesi 2 paras, ir kas 2-5 minutes, o gimda neatsidarinejai ir galu gale cezario pjuvis, o po to savaite ligonineje. Sitas reikalas tai isvis reikalavo tokios stiprybes, kad ir dabar baisu ta istaiga prisiminti. Seselems ne su naujai iskeptomis mamomis dirbti reikia, o su agresyviais sizofrenikais. Na ir ka is lovos atsikelti sunku, o prie vaiko eiti reikia, jau antra para po operacijos vaika atveze i palata. O dar tie nelemti lankytojai.... Krupciadovau vien isgirdusi zingsnius koridoriuje. Pamaciusi namus net asaros redeti pradejo. Nu o tada vel, suvalgiau sureli ir vaika isbere ir dar viduriuoti pradejo ir uzpakaliukas pasuto, o pienas upeliukais, kad vaikas springta, o su pientraukiu neistraukiu. Irgi buvo mintis, as blogaiusia mama pasaulyje ir niekaip nepavykdavo susitvarkyti. Vyrui po atostogu isejus i darba dar baisiau - ziema i lauka eini, visur niuru, slapia ir nuotaika apgailetina. Klausiau visu mamu su patirtim ar ilgai sitas kosmaras tesis, kaip isgyventi - sake, kad pirmieji 3 menesiai baisiausi, o paskui viskas susitvarko. Taigi stumiau laika kaip imanidama. Savaitgaliais su vyru ir vaiku vaziuodavom i miesta pasivaiksciuoti ir prasiblaskyti. Aciu mamai, kuri mane viena isleisdavo porai valandu veina i miesta,m tai galedavau bent jau atsikvepti.
Taigi nesutinku su nuomone, kad reikia stengti kuo daugiau su vaikeliu buti, kai tokia busena, tai tik ir gelbejo pabegimas is namu. O po 3-ju menesiu is tiesu viskas pasidare zyyyyyyyyyymiai lengviau. Ir nors ir dabar iki vakaro velniskai pavargsti ir tik lauki akimirkos kai galesi skirti siek tiek laiko tik sau, bet palengvejimas yra neapsakomas. Taigi, manau, reikia tiesiog stumti laika ir stengtis neisproteti.