Įkraunama...
Įkraunama...

Pogimdyvinė depresija?

Labas, pagalvok apie vaikeli, nei vienas mazylis neprase musu, kad isleistume i si pasuli. Tu suaugusi, stipri ir viska turi nugaleti. Kudikis priklauso tik nuo taves, nuo tavo blogos nuotaikos jis ramesnis tikrai nepasidarys. Su tavo ramybe ir stiprybe ateis jam ramumas. Pasiziurek, koks vaikutis bejegis, kaip jam taves reikia.
Ne uz kalnu mazylis apdovanos savo sypsena, jo sypsnis atpirks visa nemiegotas naktis.
Vaikuti migdyk visados lauke, ilgiau miegos ir tau daugiau leis pailseti.
Del pienuko nepergyvenk, misineliai nera blogas dalykas, jei butu blogai, uzdraustu gaminti. Mano mazyle nuo trecios gimimo savaites misineliupradejo gerti, su tuo baigesi visi pilvuko diegliai, kelesi per nakti viena karta, pasidare ramesne. Dar po keliu savaiciu ismiegodavo visa nakti. Dabar jau devintas menuo ir ne karto nesirgo, kad ir beveik be mamos pieno.
Labai geras budas, is pacio ryto save uzsiprogramuoti visai dienai. Ryte atsikelusi, pulk prie veidrodzio ir ziuredama i save, kalbek garisiai: man viskas bus gerai, as stipri, labiausiai myliu save ir savo kudiki, as graziausia, manes nepuola jokios lygo ir depresijos ir t.t ..... Is pradziu atrodys viskas juokingai, bet pamatysi, kad tai padeda, bent jau is ryto pasijuoksi.
PER LIUDESI IR KANCIAS MES PAZYSTAME MEILE IR DZIAUGSMA.
Stiprybes tau ir tavo leliui, rasyk cia, kad ir kiekviena diena, tikrai tau padesim, bent issisnekedamos biggrin.gif mirksiukas.gif

Atsakyti
Hm, pasirodo ne tiek jau ir mažai mamų susiduria su panašiomis problemomis ir ne visų kūdikiai pirmais gyvenimo mėnesiais tik valgo-miega. Man pirmieji dukros mėnesiai irgi buvo baisūs, net dabar nenoriu prisiminti. Galvojau, arba pati išvažiuosiu į beprotnamį arba mane išveš verysad.gif . Vaikas buvo laaabai lauktas ir ilgai planuotas, bet po gimimo nesijaučiau laiminga, o tik prislėgta. Savo pieno neturėjau, reikėjo maitinti mišiniu, o dukra jo atsisakė - gydytojai liepė maitinti prievarta, nes svoris pirmais mėnesiais ne augo, o krito, ir ligoninėj dėl to gulėjome. Taip kas 3 valandas - vaikas klykia springdamas, o aš mišinį pilu ir vos ne pati žliumbiu (ka jau, žliumbiau). O dar ateina kas į svečius, tai žiūri kaip į cirką, sako, išalks valgys (ilgiausiai išvuvo 24 val nevalgiusi ir neišalko). Nenorėjau tada nei pati kur eiti, nei svečių sulaukti. O ir šiaip dukra labai nerami buvo. Niekas nepadėdavo, tėtis ryte išeidavo į darbą ir griždavo vėlai vakare. Net neįsivaizduoju kaip tada išgyvenau. Atsikvėpiau, kai dukrai sukako kokie 6 mėn. Pradėjo normaliai valgyti tyreles visokias (jau nuo 3 mėn po truputį gyd. liepė bandyti dėl nepakankamo svorio) ir šiaip vaikas apsiramino, atsirado tam tikras režimas, pradėjo normaliau miegoti naktimis, atsigavau ir atradau savy nuostabų jausmą - meilę vaikui. Dabar dukrytei virš metukų, vaikas kaip vaikas, o aš mama kaip mama mirksiukas.gif . Tik vat antro vaiko dar nelabai norėtųsi, pagalvoju, o jei ir antras toks doh.gif .
Atsakyti
QUOTE(Oksis @ 2006 04 21, 20:19)
Perskaičiau labai įdėmiai visą temą  ir man iškylo klausimas  O KUR TĖTIS? g.gif


o tėtis turbūt darbe tongue.gif kaip ir daugumos tėveliai. Asa juk rašė, kad jai visi padeda kaip gali- ir pailsėt, ir išsimiegot duoda.
Atsakyti
Asa gal tu tikrai pagerk raminamu.
Mano drauge pagere antidepresantu menesiuka ir sake labai puikiai dabar jauciasi, nieko cia gedinga. O ji tarpkitko augina dvynukus, nelengva(ir stogas jai vaziavo konkreciai, net mintys kildavo vaikus uzdusint)
Atsakyti
QUOTE(Isila @ 2006 04 23, 16:11)
o tėtis turbūt darbe  tongue.gif kaip ir daugumos tėveliai. Asa juk rašė, kad jai visi padeda kaip gali- ir pailsėt, ir išsimiegot duoda.


Tada jai tikrai vienas kelias pas psichiatrą, tikrai daugelis mamų neturi tokių sąlygų ir neverkšlena, visoms sunku,ir stogas ne vienai važiavo( man taip pat), dar padarys ką nors tam vaikeliui, ir pati sau pasidarys, negi artimieji nemato, kad ji nestabilios psichikos g.gif

Sorry, gal per žiauriai, bet tai mano nuomonė blush2.gif
Atsakyti
siulau nedelsiant kreiptis i psichiatra, ko cia delst? gal dar blogiau pasidarys...

man taip ziauriai nebuvo, nors vaikas labai daug klyke, as kazkaip durniu isijungus nesiodavau, ramindavau, gaila buvo jo, maziuko bejegio, kuris nuo manes priklausomas. na, ir vyras daug padedavo, naktim keldavosi.

sumazejo problemu kai baigiau pati maitinti, nors pieno daug buvo. baigesi pilvo diegliai, pradejo daug sypsotis, geriau miegoti naktimis, kakulis susitvarke.

tik as turiu kita problema-negaliu su juo plepeti, zaisti, uzsiimti...kzkaip sunku man...perleidziu si "laisvalaiki" teciui. o pati viska darau kas susije su prieziura, maitinimu, liuliavimu, tik zaist negaliu. nelaikau del to saves bloga mama, nors buna kad kas is salies pasako-tu taip nedaug su savo vaiku sneki...bet negi as save dabar prievartausiu?
Atsakyti
Ar jums neatrodo , kad labai dažnai viena iš depresijos priežasčių - pienelio trūkumas ar jo nebuvimas?...Na netiesiogiai, bet labai susiję dalykai. Kai taip dabar propaguojama natūralus kūdikėlio maitinimas, tos kuriom nepasiseka (o jų tikrai yra ) puola į neviltį, nes jaučiasi blogos mamos, negalėdamos duoti savo kūdikiui to, kas geriausia...
Atsakyti
Pirmaiusia Liutas2006 zinele, tikraiusiai ir eina suprasti viena kita kad situacijos labai panasios. Ir vaikuciu amzius labai panasus. O tu kokiam mieste? Gal galetume kaip susisiekti? Kaip nors padieti viena kitai??? As irgi laukiu tuo prasilauzymo, nors jis ir atrodo neimanomas. Bet stengsios kiek galedama tikindama save akd reikai taip ar anaip. Kitiems supratusiem ir nesupratusiem, dekoju jums uz jusus nuomone ir palaikyma!!!! Taip is tiesu kreipiausi as i specialistus, psichologai, testai, psichiatrai...dabar jau vaistai.....Nzn,,,kada turi gereti, kada veiks.....nors zinau kad vaistai stebuklu nedaro, bet gal vis akutese bus sviesiau....Siek tiek daugiau emiau verstis eiti su vaikeliu i lauka, kad dingtu visokios negeros mintis, ta busena...zinokyte padeta kol bunu lauke...a vat rytai ir vakarai vis islieka tokie pat sunkus, kai vaikelio klksmas veria ausis iki isprotejimo ir tas biausus nerimas viduje ir kaltes jausmas...kol kas nepalieka......
Atsakyti
QUOTE(Borderline @ 2006 04 25, 23:50)



tik as turiu kita problema-negaliu su juo plepeti, zaisti, uzsiimti...kzkaip sunku man...perleidziu si "laisvalaiki" teciui. o pati viska darau kas susije su prieziura, maitinimu, liuliavimu, tik zaist negaliu. nelaikau del to saves bloga mama, nors buna kad kas is salies pasako-tu taip nedaug su savo vaiku sneki...bet negi as save dabar prievartausiu?

As irgi tokia problema turejau su pirmuoju. Bet kai jis paaugo, pradejo suprasti, tai visai mielai ir zaisdavau ir pasnekedavom.


Asa man atrodo tau tikrai labai padetu to paties likimo drauge, gaila, kad iki siol dar neturi. Bendrauti su tokia drauge, pas kuria tokios panasios problemos(turiu omeni, kad turetu vaikeli panasaus amziaus) labai padeda ir paciai. Cia tik mano nuomone.
Atsakyti
asa o kokiam tu mieste gyveni?? Man su pirmaja dukryte irgi viskas panasiai buvo, bet daba kai gyme antras vaikutis, viskas kitaip. Ir vaikas ramesnis ir as pati ramesne, nors tikrai nelengva, reikia ir si vyresne spet pabendraut, ir su mazaja. bet nieko vyresne tuoj eis i darza tai lengviau bus.
Atsakyti
Pirmasis menuo turbut daugeliui naujai keptu mamyciu bene sunkiausias. As irgi buvau apsalus, tokia sustra merga laksciau nescia, taip laukiau vaikiuko, o kai parsivezem namo, pirmom savaitem lydejo isgastis, baime ir abejones. Nors vaikas ramut ramutelis, bet nuolat nuvargus jauciaus, lyg galva tuoj sprogs. Kai vyras po 2 sav.atostogu i darba ruosdavos, as su asarom tarpdury stovedavau, taip bijojau viena likti. Visa reikala pakeite vaikiuko reiskiamos emocijos, kai mazdaug supranti jo nuotaikas, matai, kad nera jau jis toks visiskai bejegis (atpyles galvyte nusuka, jei kas negerai, pravirksta), viskas 100kart lengviau.
Atsakyti
Sveikutės :notworthy:visoms mamoms yra sunku,bet apsišarvuojam juk mažas angelėlis jis nieko nesupranta.Aš turiu dvynukus ir tikrai buna sunku kartais ir nėr kada pamiegoti ir kas padabotu vyras dirba o darbų en doh.gif doh.gif ir tikrai nedejuoju ir naktim keliuosi po du kartus ir vis skirtingu laiku ir neverkiu nes tai mano mažiukai ir aš ju laukiau o šeip apsilankik pas psichiatra juk tai negėdinga jei reik tai reik nes nelauk kol kas atsitiks ir bus per vėlu.Tai kam gimdei?Ir tikrai nesuprantu kuris gali savo angeliuka nuskriausti doh.gif doh.gif doh.gif doh.gif doh.gif doh.gif doh.gif doh.gif doh.gif doh.gif
Papildyta:
QUOTE(Austre 123 @ 2006 04 28, 20:59)
Sveikutės :notworthy:visoms mamoms yra sunku,bet apsišarvuojam juk mažas angelėlis jis nieko nesupranta.Aš turiu dvynukus ir tikrai buna sunku kartais ir nėr kada pamiegoti ir kas padabotu vyras dirba o darbų en  doh.gif  doh.gif ir tikrai nedejuoju ir naktim keliuosi po du kartus ir vis skirtingu laiku ir neverkiu nes tai mano mažiukai ir aš ju laukiau o šeip apsilankik pas psichiatra juk tai negėdinga jei reik tai reik nes nelauk kol kas atsitiks ir bus per vėlu.Tai  kam gimdei?Ir tikrai nesuprantu kuris gali savo angeliuka nuskriausti doh.gif  doh.gif  doh.gif  doh.gif  doh.gif  doh.gif  doh.gif  doh.gif  doh.gif  doh.gif

o beto ir aš pieno neturėjau ir ka yra mišinukai ir vargau kol priprato o sūnelis mano yra besotis ir pieno savo ir mišinuko duodavau.STIPRYBĖS IR KANTRYBĖS TAU TAU ...............................
Atsakyti