Pogimdyvinė depresija?

#373
QUOTE(aulodija @ 2008 12 05, 19:41)
pritariu katiusai20..mane irgi nukankino o po to tik cezari padare....tai nzn.ar rysiuos kada antram...

man ir tas pats buvo,aisku nemalonus prisiminimai,bet tai buvo verta iskesti wub.gif thumbup.gif ir db kai ziuriu i sunu galvoju,kad jeigu ir kitas toks bus tikrai dar karta rysiuos,o kas liecia dipresija tai dar kai ligonineje gulejau pradejo"stoga rauti"kai gryzau namo pasidare dar blogiau, nesinorejo net is lovos keltis,tik gulet,ir dar tas pastovus verksmas...bujtis... vede is proto,tai tesesi 2men,bet po truputi as stojau i vezes ir dabar vis geriau.
Atsakyti
#374
Sveikutės.Rugpjūčio mėnesį pagimdžiau sūnų,kurio labai laukiau.Nėštumo metu ir skaičiau,ir girdėjusi buvau apie pogimdyvinę depresiją.Atrodė,kad tikrai tam buvau pasiruošus.Bet dabar galiu pasakyt,kad jai niekas iš anksto nepasiruoš.Dar ligoninėj trečią dieną besėdint ant lovos ašaros pradėjo byrėt.Ir dėl ko?Negalėjau atsakyt...Ir taip pusantro mėnesio.Užeidavo ryte ir vakare.Gerai nužliumbdavau.Šiek tiek palengvėdavo,bet nepraeidavo.Šitas mažas žmogutis,nors ir labai lauktas,sujaukė visą mūsų gyvenimą.Tuo laiku jaučiausi niekam nereikalinga,nesuprasta,pavargus...Nesakau,kad dabar išsimiegu ar veikiu ,ką noriu.Apie tokius dalykus jau tik pasvajoju.Tuo labiau,kad mažylis labai neramus.Mažai miega,kai pabunda,tai visą dėmesį susirenka sau.Ketvirtą mėnesį praktiškai praverkė.Bet dabar jau galiu pasakyt,kad su depresija pabaigta.Džiaugiuosi savo sūniuku ir kievieną mėnesį tikiuosi,kad jau dabar galėsiu daugiau laiko skirti sau.Ir to laukiu.Nes tik gerai besijausdama pati,galėsiu būti gera mama ir mylinti žmona.
Atsakyti
#375
Paguodai galiu pasakyti, kad pogimdyvinės depresijos praeina max per 1 metus smile.gif Be to, gimus antram vaikui, jos dažniausiai nebūna, nes žinai, ko laukti, ir žinai, kas laikina. Ne veltui net ir gydytojai turi terminą "pirmakartės" gimdyvės. Pirmąkart dėl daugelio dalykų būna šokas. O antrą kartą - jau norma. Taip kad gimdykite, nebijokite thumbup.gif
Atsakyti
#376
oi buvo kogero ir mane sita beda aplankius,na bet neilgai truko.Atrode nususitvarkysiu su maziuku ,krutys nuvalgytos,skauda net akyse zalia,miego truksta,lankytojai braunasi.Vaziavo jau stogas,zliumbiau istisai,o dar vyras turejo i darbus gryzt(i Airija).na ir ka likau viena,nu pagalvojau reik susiimt daugiau kam padet nera,greit parvaziavo stogas atgal ir viskas stojo i savo vezes,O sunui nebuvo ne menesio kai tetukas isvaziavo.Bet va dar po menesio mes vel visi kartu wub.gif
Atsakyti
#377
Aš po vaiko gimimo galėjau bet kada pravirkti, ko anksčiau nebūdavo. Dar ligoninėje, kai ateidavo laikas vyrui išeiti - liejau ašaras verysad.gif . Kai grįžome namo, pasižiūrėdavau į kūdikį ir pravirkdavau. Žodžiu verkiau bet kur ir bet kada... Bet kažin ar tai pavadinsi depresija. Tiesiog buvau jautresnė viskam.
Po kelių savaičių viskas susitvarkė.
Atsakyti
#378
QUOTE(renatyte.r @ 2009 01 02, 20:03)
Aš po vaiko gimimo galėjau bet kada pravirkti, ko anksčiau nebūdavo. Dar ligoninėje, kai ateidavo laikas vyrui išeiti - liejau ašaras  verysad.gif . Kai grįžome namo, pasižiūrėdavau į kūdikį ir pravirkdavau. Žodžiu verkiau bet kur ir bet kada... Bet kažin ar tai pavadinsi depresija. Tiesiog buvau jautresnė viskam.
Po kelių savaičių viskas susitvarkė.

Manau taip buna daugeliui g.gif
Pati irgi po gimdymo vis sriubaudavau. Bet ta "tikroji pogimdyvine depresija" yra rimciau nei tai... mastau.gif
Atsakyti
#379
na aš kai laukiaus ir skaičiau apie pogimdyvinę depresiją tai tikrai galvojau kad man tai negresia lotuliukas.gif bet vos tik gimus mažiukui dar ligoninėj užplūdo liūdna nuotaika verysad.gif o parvažiavus namo tai iš vis ėmiau žliumbti dėl visko visada doh.gif atrodė kad nieko nemoku, nieko neturiu ir pan. doh.gif ačiū dievui tai tesės apie porą mėnesių tikrai neilgiau schmoll.gif tai manau kad tos tikros depresijos išvengiau karsta.gif ir manau kad daugumai moterų, merginų, ypač gimdančių pirmakart ištinka tokia problema g.gif tikiuos kai bus antras taip nenutiks ax.gif
Atsakyti
#380
QUOTE(alinata @ 2009 01 04, 22:30)
na aš kai laukiaus ir skaičiau apie pogimdyvinę depresiją tai tikrai galvojau kad man tai negresia lotuliukas.gif  bet vos tik gimus mažiukui dar ligoninėj užplūdo liūdna nuotaika verysad.gif  o parvažiavus namo tai iš vis ėmiau žliumbti dėl visko visada doh.gif atrodė kad nieko nemoku, nieko neturiu ir pan. doh.gif  ačiū dievui tai tesės apie porą mėnesių tikrai neilgiau schmoll.gif  tai manau kad tos tikros depresijos išvengiau karsta.gif  ir manau kad daugumai moterų, merginų, ypač gimdančių pirmakart ištinka tokia problema g.gif  tikiuos kai bus antras taip nenutiks ax.gif

drinks_cheers.gif man didziausia tragedija buvo pirmom dienom, kad nemoku vaikui uzpakalio nuplaut, lotuliukas.gif doh.gif Dabar kai prisimenu... lotuliukas.gif
Atsakyti
#381
QUOTE(renatyte.r @ 2009 01 02, 20:03)
Aš po vaiko gimimo galėjau bet kada pravirkti, ko anksčiau nebūdavo. Dar ligoninėje, kai ateidavo laikas vyrui išeiti - liejau ašaras  verysad.gif . Kai grįžome namo, pasižiūrėdavau į kūdikį ir pravirkdavau. Žodžiu verkiau bet kur ir bet kada... Bet kažin ar tai pavadinsi depresija. Tiesiog buvau jautresnė viskam.
Po kelių savaičių viskas susitvarkė.

Tai ne depresija, manau, tai laimes asaros 4u.gif Ir man taip buvo, gal net dabar yra blush2.gif
Atsakyti
#382
QUOTE(kur-rita @ 2008 12 27, 21:32)
man ir tas pats buvo,aisku nemalonus prisiminimai,bet tai buvo verta iskesti wub.gif  thumbup.gif ir db kai ziuriu i sunu galvoju,kad jeigu ir kitas toks bus tikrai dar karta rysiuos,o kas liecia dipresija tai dar kai ligonineje gulejau pradejo"stoga rauti"kai gryzau namo pasidare dar blogiau, nesinorejo net is lovos keltis,tik gulet,ir dar tas pastovus verksmas...bujtis... vede is proto,tai tesesi 2men,bet po truputi as stojau i vezes ir dabar vis geriau.

o man , kai mergaitei suejo du menesiai kazkas pasidare, ryte atsikeliu pavargus, nieko neisnori tik miegot, valgyt istisai, ar bent jau gulet, rankos ir visas kunas kazkokie sunkus, sirdis permusineja, nu zo doh.gif bet po truputi bandau sureguliuoti mityba, nes valgiau beleka ir betkada nuolat... jau kelios dienos jauciuosi tikrai geriau, turiu daugiau energijos, tik va sirdis dar permusineja, nusipirkau vaistuku gal pades, manau gal nuovargis g.gif vistik
Atsakyti
#383
[COLOR=darkviolet][FONT=Courier]
QUOTE(jurrrge @ 2009 01 08, 23:49)
o man , kai mergaitei suejo du menesiai kazkas pasidare, ryte atsikeliu pavargus, nieko neisnori tik miegot, valgyt istisai, ar bent jau gulet, rankos ir visas kunas kazkokie sunkus, sirdis permusineja, nu zo doh.gif bet po truputi bandau sureguliuoti mityba, nes valgiau beleka ir betkada nuolat... jau kelios dienos jauciuosi tikrai geriau, turiu daugiau energijos, tik va sirdis dar permusineja, nusipirkau vaistuku gal pades, manau gal nuovargis g.gif vistik

Man irgi buvo tas pats,bet aciu Dievui tesesi tik pora dienu(kai grizau is ligonines).As suprantu,kad nelengva padaryti,tai kaip buvo man,bet svarbiausia nepasiduoti tai pogimdyvinei depresijai,moterys juk viena karta gyvenam! Bus tu bemiegiu naktu ir nervu,bet galu gale tai baigsis.Mano suneliui vieneri ir visos bemieges naktys baigesi kai jis buvo 3 men.Aisku kiekvienom skirtingai,bet visoms jums linkiu viso ko geriausio su jusu vaikuciais.TIK SIEK TIEK KANTRYBES,juk nesites visa amziu smile.gif
Atsakyti
#384
issisukau per pora savaiteliu su nekontroliuojamomis emocijomis.. galedavau be priezasties pravirkti, supykti.. bet praejo smile.gif
Atsakyti