Pogimdyvinė depresija?

#97
O jei jau visai taip negerai, nepadeda jokie bandymai, nei poilsis, nei pasivaikščiojimas gryname ore, nei bendravimas, tai gali gi ir pas psichologą nueiti. Nieko gi tame blogo nėra. Gal tau tikrai reikia profesionalo pagalbos.
Tu tik nepamiršk, kad tu esi pati nuostabiausia, geriausia mamytė savo vaikeliui wub.gif ir tu jam LABAI LABAI LABAI reikalinga. Viskas bus gerai.
Kaip gi tu nenori vaikelio? Na ką tu, tik pažiūrėk koks jis mažutis, švelnutis, šiltutis. Jis toks bejėgis. Tu jam esi vienintelis žmogus, jam visų kitų nereikia, reikia tik tavęs. Greit jis pradės šypsotis. Tai nuostabu. Tu pamatysi, kaip gera, kai jis žiūri į tave savo apvaliom akytėm ir šypsosi vien todėl, kad tu esi. Jis laimingas, kai tu šalia, kai jį paimi ir kai prisiglaudi, kai nešioji ir sūpuoji.
O bemiegės naktys tikrai baigsis. Tau reik pačiai nurimti, ir vaikas bus ramesnis, jausis saugesnis. Juk jis labai jaučia visas mamos nuotaikas.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo kniuksė: 20 balandžio 2006 - 10:56
#98
Kai tie mazuciai burbuliukai pradeda guguoti, tave atpazinti, tau sypsotis, vartytis, po truputi sestis ir t.t., pamazu atsiras ir meile, svarbu nenukabink nosies. LAIKYKIS
Atsakyti
#99
4u.gif sveikutė, kaip jautiesi šiandien, gal geriau smile.gif
nenusimink, viskas bus gerai biggrin.gif
maniškiam šiandien 3 mėn. ir 5 d. jis vis dar yra labai NERAMUS smile.gif bet aš esu labai gera mama biggrin.gif (čia taip sau vis kartoju, kad neišprotėčiau) ir žinau, kad kas savaitę bus vis geriau tik reikia išlaukt smile.gif
kaip visos čia rašė ir aš verkiau kartu su savo kleckiu, ir bariausi ant jo, ir paguldydavau ant lovos ir išeidavau iš kambario blush2.gif bet manau, kad taip visoms naujoms tik iškeptoms mamytėms būna.
Maniškis gimė mėnesiu anksčiau, man iš artimųjų niekas nepadėjo, net ir vyras miegodavo kitam kambarį, kad išsimiegotų į darbą doh.gif anyta ir vyro sesuo labai nervino su savo "patarimais" doh.gif bet aš vis laukiau... laukiau... ir žinok kas savaitę, paskui mėnesis, dar vienas vis geriau ir geriau smile.gif
o kai dabar man jau šypsosi, prisiglaudžia prie manęs tai taip gera wub.gif ir šilta mano širdelėj.
patikėk ir tau viskas praeis, pasikalbėk su psichologu jeigu tik yra galimybė tai būtinai pasinaudok ja.Svarbiausia supratimas, kad dabar jau niekada nebus taip kaip buvo prieš gimstant kūdikiui, gyvenimas prasideda iš naujo biggrin.gif tai yra tryse, o paskui bus ir daugiau biggrin.gif
linkiu tau kuo griačiau išgydyti savo nagalavimus ir džiaugti nauju gyvenimu su kūdikėliu biggrin.gif
KUO DIDŽIAUSIOS SĖKMĖS wub.gif wub.gif wub.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Ramunėlė_23: 20 balandžio 2006 - 22:02
#100
Sveikutė smile.gif

Tikrai viskas turi susitvarkyti...Jeigu yra galimybė tikrai kreipkis pas psichologą, juk nepakenks. O vaikučiui tu tikrai esi labai reikalinga. Be to teisingai kažkuri mamytė čia pasakė, kad vaikutis labai jaučia savo mamytės nuotaikas. Jei tu blogai jautiesi, tai ir mažiukas blogai jaučiasi...
Atsakyti
#101
Net nezinau ar sian geriau. Ta busena neapsakoma. Rodos viena min ar val neblogai jautiesi, o paskui vel uzeina tas neramus jausmas, blogas jausmas. Stengiuosi ir as sau kartoti kad esu gera mama, ir kad kaip patariat nieks geriau nepasirupins geriau ir neduos tiek meiles kiek as galeciau duoti, bet beda ta kad viena min atrodo, kad viska gali, o kita minute vel stovi ties ta praraja. Net nezinau mamytes ar pades tie pokalbiai su psichologais, nes tikrai daug kalbuosi su kuo sia tema, bet gal is tiesu reikia specialisto pagalbos.....Man rodos tas vaikutis niekad neuzaugs, bus maziukas ir visad verks, o kaip galvoti apie ateiti??? Jai ji atrodo tokia baisi...kaip ir sios dienos su mano bukle......BET KURIO ATVEJU ACIU VISOMS PARASIUSIOMS, AS PASISKAITYDAMA TIKRAI KAI KOA TRANDU IR SAU IR SIEK TIEK BENT ATITRAUKIU MINTIS NUO SITO KOSMARO, KATRAS ATRODO NIEKAD NESIBAIGS verysad.gif [B]
Atsakyti
#102
QUOTE(asa @ 2006 04 21, 08:22)
Net nezinau ar sian geriau. Ta busena neapsakoma. Rodos viena min ar val neblogai jautiesi, o paskui vel uzeina tas neramus jausmas, blogas jausmas. Stengiuosi ir as sau kartoti kad esu gera mama, ir kad kaip patariat nieks geriau nepasirupins geriau ir neduos tiek meiles kiek as galeciau duoti, bet beda ta kad viena min atrodo, kad viska gali, o kita minute vel stovi ties ta praraja. Net nezinau mamytes ar pades tie pokalbiai su psichologais, nes tikrai daug kalbuosi su kuo sia tema, bet gal is tiesu reikia specialisto pagalbos.....Man rodos tas vaikutis niekad neuzaugs, bus maziukas ir visad verks, o kaip galvoti apie ateiti??? Jai ji atrodo tokia baisi...kaip ir sios dienos su mano bukle......BET KURIO ATVEJU ACIU VISOMS PARASIUSIOMS, AS PASISKAITYDAMA TIKRAI KAI KOA TRANDU IR SAU IR SIEK TIEK BENT ATITRAUKIU MINTIS NUO SITO KOSMARO, KATRAS ATRODO NIEKAD NESIBAIGS verysad.gif


Asa, aš su pirmu vaikeliu irgi panašiai jaučiausi, gėriau raminančius. Kiek galiu pasakyti iš savo patirties, tau reikia kuo daugiau bendrauti su kitų panašaus amžiaus vaikučių mamytėm. Prisijunk prie kovinukų, susirask kaimynių. Tada įsitikinsi, kad tavo būsena nėra kažkokia išskirtinė, kad daugelis per tai pereina. O kad vaikutis niekada neužaugs - va mano dukrytė dabar jau sėdi, o aš savotiškai ilgiuosi tų laikų prieš pusmetį, kai ji buvo visai mažutis lėliukas ir rėkė rėkė rėkė... wub.gif Patikėk, tas laikas prabėgs greičiau, nei tu manai drinks_cheers.gif Čia kažkur forume perskaičiau protingą mintį: kai atrodo, kad jau viskas, nebegali kentėti - kartok mintyse: "tai nesitęs amžinai, tai praeis". Laikykis 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Jovvita: 21 balandžio 2006 - 07:52
#103
nurimk, viskas susitvarkys. Jei tau reikia išsikalbėti, kalbėk. juk čia tam esame mes. Jei jati poreikį nueiti pas psichologą,, nueik. Jie ne koks siaubas baubas ar pan. Gal gyvas bendravimas, tau padės labiau.

o vaikiukas tikrai užaugs, paskui galvosi, kad net nepastebėjai kada ir kaip tai įvyko. visuomet po nakties išaušta rytas.
Atsakyti
#104
Žinai, čia kaip užburtas ratas - tau blogai = vaikeliui blogai, vaikeliui blogai = jis verkia, jis verkia = tau blogai.....
Tu tikrai nueik pas psichologą. Mes du kartus kreipėmės pas psichologą, tiesa ne dėl mano būklės, o turėjome problemėlių su sūneliu. Tai abu kartus mums labai pagelbėjo išsikapstyti iš to. Tikrai. Mes juk tau galime patarti tik iš savo patirties, o kiekvienas žmogus juk skirtingas ir gal tau reikia kažko kitko. Psichologai tam ir yra, kad padėti bėdoje.
Laikykis mirksiukas.gif
Ir rašyk, kaip tau sekasi 4u.gif
Atsakyti
#105
QUOTE(asa @ 2006 04 20, 10:59)
Jus nuostabios mamytes katros man tiek daug puikiu patarimu. As dekinga jums labai!!! Sakote bendrauti su tokiom mamom panasaus likimo ir jausmo, bet nezinau kur kreiptis? Kur ieskoti tokiu bendraminciu su katrom galeciau apsidalinti savo skausmu, pasikalbeti. Sian ir vel isauso nauja diena, ir dave man 2 naktis artimieji issimiegoti, bet nepadeda, maniau pailsesiuir viskas bus gerai. O is ryto ir vel tas vidinis negerumas, nenorejimas eit prie vaiko, tai kazkas baisaus!!! Viska darau is pareigos nes reikia daryti, rodos ir su artimaisiais issikalbu, bet visviena niekas nepraeina...Nejaugi viena iseitis tik eiti pas psichologus??? verysad.gif [B]

Tu tik laikykis 4u.gif Vis pagalvok kaip bus faina kai tavo kleckas paaugs, kaip vaikštinėsit kartu susikibę už rankučių, kaip tau ištars "mama" - nieko malonesnio pasaulyje nėra, patikėkt. O be to - šyla orai - stenkis kuo daugiau važinėtis lauke, bendraut su mamytėmis ir SM išsikalbėk, pasiskaityk kaip kitos laikosi. Sėkmės mirksiukas.gif
Atsakyti
#106
QUOTE(asa @ 2006 04 20, 10:45)
Tiesiog gal istikruju reikia psichiatro ir vaistu....[B]


Būsi žiauri - tau tikrai reikia pagalbos ir vaistų. Ir tai visai ne dėl to, kad esi "bloga mama", o dėl to, kad pasikeitus hormonų balansai, pradeda trūkti tokių elementų, kurie anksčiau palaikydavo gerą nuotaiką. Todėl kuo skubiau kreipkis į medikus, išrašys vaistuku ir viskas pagerės. Ir nereikia dėl to nei gėdytis, nei savęs teisti - tai tik hormonai 4u.gif
Atsakyti
#107
QUOTE(asa @ 2006 04 21, 08:22)
Net nezinau ar sian geriau. Ta busena neapsakoma. Rodos viena min ar val neblogai jautiesi, o paskui vel uzeina tas neramus jausmas, blogas jausmas. Stengiuosi ir as sau kartoti kad esu gera mama, ir kad kaip patariat nieks geriau nepasirupins geriau ir neduos tiek meiles kiek as galeciau duoti, bet beda ta kad viena min atrodo, kad viska gali, o kita minute vel stovi ties ta praraja. Net nezinau mamytes ar pades tie pokalbiai su psichologais, nes tikrai daug kalbuosi su kuo sia tema, bet gal is tiesu reikia specialisto pagalbos.....Man rodos tas vaikutis niekad neuzaugs, bus maziukas ir visad verks, o kaip galvoti apie ateiti??? Jai ji atrodo tokia baisi...kaip ir sios dienos su mano bukle......BET KURIO ATVEJU ACIU VISOMS PARASIUSIOMS, AS PASISKAITYDAMA TIKRAI KAI KOA TRANDU IR SAU IR SIEK TIEK BENT ATITRAUKIU MINTIS NUO SITO KOSMARO, KATRAS ATRODO NIEKAD NESIBAIGS verysad.gif [B]


Asa,tavo situacija labai panasi i mano.Turbut todel, kad vaikai panasaus amziaus. man geda sakyt,bet buvo dienu kai nekenciau savo vaiko ir per prievarta prieidavau.Leidau jam klykti po kelias valandas, o pati ziuredavau bukai i lubas.Visiska beprote.Per ta menesiuka spejom du kartus ligoninej del viduriavimo pagulet,turbut nuo tu nervu atsirado problemos su pienuku,vaikas visai svorio nepriaugo,klyke istisai.Grynas kosmaras.Jau galvojau,kad ka nors vaikui padarysiu, o po to sau.tokioms mintims buvo geros salygos kerot,nes sedziu kiaurom dienom viena, vyras labai ilgai dirba.Mazdaug pries savaite pasiekiau dugna,kai ziurint i lubas atrode,kad jos visaip banguoja...Bet kazkaip savaime dabar po truputi pradejo geret.kazkoks luzis anksciau ar veliau ivyksta.Tai manau,kad tau jau greitai turi pradet i vezes gyvenimas eiti smile.gif
Atsakyti
#108
Perskaičiau labai įdėmiai visą temą ir man iškylo klausimas O KUR TĖTIS? g.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Oksis: 21 balandžio 2006 - 19:20