Juokingiausias gerbėjas

ups, nezinojau tai rytoj as ji darbe susitiksiu, ir klaida istaisysiu-pakviesiu i pasimatyma
ir dar pasakysiu, kad ne tik dzinsus i megztini kistusi, bet ir kojines i dzinsus bus kaip manekenas, jau ir apie rimtesnius santykius galesiu galvot

o prisiminiau ir aš vieną gerbėją, bet ne savo, o grupiokės, bet vistiek labai juokingas buvo

žodžiu mano grupiokė susirado vaikiną, vaikinas kaip vaikinas, bet pradėjo ją labai sekioti, ateidavo į paskaitas viena kart, kitą, ateidavo į piešimo paskaitą ir jei dėstytuvo nėra rodo kaip reik piešt, jei dėstytuvas yra pradeda su juo aukštom temom kalbėt, mes aišku supratom, kad vaikis kvanktelėjes ir pradėjom atkalbinėt nuo draugystės, nes ir skambučiai kas 10 min pasipylė ir tt ir ttt
niu tai mano grupiokė pradėjo nuo jo bėgiot, jis susitinka manę gatvėje ir klausia ar Rūta buvo paskaitose, kada atėjo, kada išėjo, kada gryš, o kodėl aš bibliotekoje, o ji ne ir pan ir taip visų grupiokų mirdavom iš juoko jį pamačiusios, prdėjom šaipytis iš nabago, o jei sakydavom ne bičą, o tėvą susiradai, galiausiai ji susirado kitą, o jis nesuprato, kad iš kavalierių sarašo išbrauktas, net paskui ją į pasimatymus sekiodavo...... žodžiu be galo jo čiūdus galėčiau pasakot

bet nemačiau aš to juokingo gerbėjo gal 2 m ir visai neseniai sustabdo jis manę gatvėje, klausia kaip sekasi ir aišku ką veikia Rūta, o aš sakau tai, kad ji su vaikinu į Baltarusiją išvažiavo toliau menų studijuot, o tas gerbėjas klausia, o tas vaikinas su kuriuo ji išvažiavo patikimas?

Taigi rūpestingas vyrukas pasitaikė...be reikalo ta tavo draugė jį paliko

nieko jus neusprantat, va cia tai tikra meile

niu ir kavalieriu

super mergaites, prisijuokiau iki begalybes

Oi, mergaitės, man tai buvo... Buvau USoj, žūt būt reikėjo antro darbo. Viešojo transporto ten nebuvo, tai kaip ta antrą darbą besusirasi... Vieną dieną bendradarbis mane pasivijo, sėsk sako, pavešiu, į tą pusę važiuoju. Nuvežė, išmetė, net ką kalbėt nepasiruošusią... Nuėjau, pakalbėjau su stresą varančiu bosu ir iškart gavau darbą prestižiškiausiam apylinkės restorane! Tą pačią dieną dirbt ėmiau. Fe galvoju, nesąmonė, trb darbas ne koks, jei taip lengvai gavau (hostess - ta, kur prie staliuko žmones nuveda ir meniu paduoda). O tada ir prasidėjo... Net nežinia nuo ko pradėt...
Pastebėjau kad darbuotojai iš kitų sričių ateidavo, mesdavo akį į mane ir išeidavo...
Visi darbuotojai, i ypač vyrai (kurių ten netrūko) elgėsi su manim maloniai, bet kažkaip nenatūraliai. Vaikinai rausdavo, sukdavo akis į šoną, kai bandydavau su jais persimest kokiu žodžiu. Arba išvis sprukdavo...
Įėjus į patalpą kur daug vyrų, visi staiga nutildavo ir sekdavo žvilgsniu kol išeidavau...
Bosas nuolat stovėdavo prie manes! Jis varydavo siaubą darbuotojams ir nuolat puldavo ten, kur matydavo, kad kažkas su kažkuo nesusitvarko... Kažkas net prasitarė "kaip gerai, kai tu dirbi - bosas nuolat prie tavęs, o mūsų nestebi". Na, galvoju, negi esu tokia beviltiška, kad nuolat reikėtų prie manęs stovėt???
Dvi savaites taip ir kamavausi, nesuprasdama, kas vyksta. Galiausiai viena darbuotoja prasitarė: Bosas į šitą vietą žmogaus gal mėnesį ieškojo!!! Merginų n+k pravijo! Užtai pasklido garsas po visą resortą, kad pagaliau išsirinko! Dabar visi eina į tave pažiūrėt!!!!!! Negana to, tu ką, nematai, kad čia visi tave įsimylėję??? Jie už akių tave vadina Gorgeous!
Na atsiprašau! Lietuvoj manęs tokiais kiekiais niekas neįsimylėdavo! Ir nevadino Goregous, aš gi, Dievuliau, eilinė mergaitė lietuvaitė, standartinis vidurkis!
Bet nuo čia apie kiekvieną "gerbėją" ir jų meilės raiškos būdus jau būtų galima rašyti atskirai: apie nuolat žolės apirūkiusį virėją; 200kg sveriantį virtuvės šefą; bosą, kuris tik paskutinę dieną atskleidė man savo karštus, 3 mėn brandintus jausmus ; tipišką self-confident amerikoną ir oi dar...
Ech, geri laikai buva...

Turejau ir as toki keistuoli gerbeja
Buvo vasara, atostogos, as kaip sykis nuobodziavau viena mieste, nes draugai visi kas kur islakste buvo. Viena grupioke paskambino, sako gal nori nueiti i pasimatyma su jos pusbroliu. Sako geras, ramus "berniukas" O kas man, ner kas veikt- sutikau.
Susitinkam Laisves alejoj prie fontano Jis pasipuoses tokia beisbolininko kepurike, kuprine persimetes, is tiesu ramus "berniukas". Ejom per laisve skersai isilgai, i kavine eiti nepasiule. Galiausiai sako isalkau , gal nusiperkam bandeliu Sustojo prie pardaveju su vezimeliais, ir gal 10 min garsiai svarste kokia pirkti su kopustais ar su obuoliais. As zinoma atsisakiau, nors siule
Gal ir nieko zmogus, tik keistokas, vienisius ir matyti be patirties bendravimo su merginomis. Be to labai jau letai jam kalba risosi, o mane tokie tempai labai biesino, varze. Siaip netaip atsikraciau jo, nors siulesi parvezt namo. Itariau, kad jei suzinos kur gyvenu, neatstos ilgam. Kita diena jis man zadejo paskambint, siule nuvez i zoologijos soda
As zinoma pamirsau, kita diena nuvariau su draugem i karjera maudytis, prikepiau saulej normaliai, o jis vakare skambina, jau vos ne priekaistai, kur buvai, su kuo, juk taremes.......Ne velnio mes nesitarem....
Kita diena skambina, siulo vaziuot savaitei su palapinem i Palanga Nu as sakau nepazystu taves tiek, kad vaziuociau..... zmogus atsiduso, "gerai, tada vaziuosiu vienas"
Ir paskui jis daug kartu skambino, as bandziau jam "mandagiai" atsakyti, kad jis nedomina ir nematau su juo ateities. Bet negirdejo... Kol karta tiesiai sviesiai atsakiau, netinki tu man, nesutampa musu biolaukai, ir psichologiskai esam isvis nesuderinami. Jis atsake "o, as taip pat duomiuosis psichologija"

. Jis atsake "o, as taip pat duomiuosis psichologija"
[/quote]


kiek teko susidurt, tai ite psichologai tikrai kuoktelėje

buvo ir tikrai ne vienas toks

Tai gal papasakok , vitamino C dozės reikia visada

Jetau a tik ne apie mano buvusi "jaunikikį" pasakoji? nu žodis, žodin Bet kol nuo jo pabėgau