Juokingiausias gerbėjas

Oho, Saga, tokių dar paieškot reikia Aš turėjau tokį gerbėją, na nejuokinga ta visa istorija, net gaila man jo iš vienos pusės, bet... Žodžiu mokykloj įsimylėjo vyresnis vaikinukas mane. Kad taip yra, sužinojau iš klasiokės, kuri draugavo su jo draugu. Tada man 15 metų buvo. O jau nedrąsumas koks, paskambina, bet ne jis, o jo draugas, į pasimatymą kvietė porą mėnesių, žinojau, kad kvies, klasiokė papasakojo. Nuėjau į vieną pasimatymą, bet ir tai ne dviese buvom, o su jo draugu ir klasioke. Pabuvom, po to jokių žinių, po metų-dviejų pradėjo į namus eiti anoniminio gerbėjo laiškai, rašydavo Šekspyro sonetus, gražu, bet net nežinojau, kad čia jis, visgi jau seniai nebendravom, net nepasisveikindavo. Paskui vienam laiške prisipažino, kad metus negali manęs pamiršti Įdėjo voką su atgaliniu adresu ir markute, galutiniam sprendimui mano. Labai gražiai pasakiau ne. Praėjo du metai, sužinojo, kad aš mokausi Vilniuj, ten kur ir jis, iš mano draugių sužinojo mano tel, paskambina - kviečia vėl. Nu košmaras. Ir taip nuolat.
Dar vienas buvo, energetinis vampyras. Jam šeimoj daug problemų buvo, tikrai jam sunku, bet ateidavo pas mane išsipasakot, blyn, už tai psichologam pinigus moka. Nuolat verkdavo, šnekėdavo ir dažnai, kas svarbiausa. Vaikinas daug problemų psichologinių turi. Pradžioj dar nieko, patiko žmogui padėti, palaikyti, nes draugų jis neturėjo daug, na ir ką su bernais pašnekėsi apie jausmus. Atsibodo man toks bendravimas, juolab, kad bendraudavom tikrai labai labai sunkiom temom. Tiesiog pavargau.

Oi Saga, numirsiu tuoj iš juoko

Saga

Saga, tai gardžiai pasijuokiau..

Paskutiniame kurse įsitryniau į tokį "saviveiklos" kolektyvą. Žmonių ten buvo daug, vyrukų (ir neblogų ) irgi.... O vienas toks (smulkutis, ryžutis, šiek tiek keistas) vis taikydavosi numigti. Veiksmas vyksta (na tipo mes ten menu užsiimdavome), o jis stovi užsimerkęs - miega, o gal tik medituoja?... Ir aš vis ant jo bliaudavau: "Petrai (vardas pakeistas, jeigu ką), nemiegoooook..." Paskui aš iš to kolektyvo nusiploviau. Ir po kokių 2 metų man viena mergina perdavė, kad jai tas vaikinas pasiguodęs, kad aš būčiau jo gyvenimo moteris, tik esu šiek tiek jam per stora.... O tuo metu buvau gražiausio (mažiausio) svorio gyvenime, neskaitant vaikiško . Pamatytų jis mane dabar.... Bet, matyt, žmogus pagal save lmatavosi ...
Apie slaptus gerbėjus irgi prisiminiau tokį atvejį. Dar mokinė tada buvau, bet jau kažkurioje iš paskutinių klasių - gaunu tokį atvirlaiškį: parašytas mano vardas, tada eilėraštis (bet toks antruoju asmeniu parašytas ir labai gražus, įtariu, kad ne paties kūryba o kokio rimto poeto nurašytas...). O apačioje, tarp smulkių spausdintų raidelių (kokia spaustuvė, kokiu tiražu tą atvirlaiškį atspausdino ir t.t.) įtaisyta viena raidė (tipo pasirašyta). Iki šiol nežinau, kieno tai darbas ...
Dar turėjau tokį keistą gerbėją - pradėjo skambinėti man kažkoks bernas ir į pasimatymus kviesti. Po kelių tokių kvietimų man ir pačiai labai smalsu pasidarė, susitarėme susitikti kino teatre... Aš pasiėmiau dar porą draugiu - tipo einam pažiūrėti, kas čia toks durnas.... Ateinam į kino teatrą, nieko nėra, tik ant palangės sėdi vienos iš tų draugių brolio klasiokas (už mane dar ir pora metų jaunesnis)... Dar pažvengėm, kad gal čia jis mane į pasimatymą kvietė ir išėjom "durniaus neradusios". O po kiek laiko mano tos draugės brolis pavartojo vieną tokį žargoninį žodį, kurį buvau girdėjusi tik iš tą skambinusį berną sakant... Tada jau prirėmiau draugės brolį prie sienos ir jis prisipažino, kad davė mano telefoną savo klasiokui (būtent tam, kurį kino teatre ir matėm)....

Mano juokingiausiu gerbėju ,ko gero, turbūt visada išliks mano pirmasis toks rimtesnis vaikinas su kuriuo susitikinėjau

Man tada buvo 16 metų, o jam 26 Visų pirma mes susipažinome per balkoną, mes kaip ir kaimynai ir mūsų balkonai matosi "Mojavomės" rankomis, paskui jis gestais paklausė mano tel ir aš pirštais rodžiau kiekvieną numerio skaičiuką
Jisai draugaudamas su manim elgėsi kaip tėvas, na vis tik man tik 16 buvo, dar moksleivė, o jis jau 26 metų vyras. Visos klasiokės iš manęs juokėsi, tėvai irgi .... Tarkim jis paimdavo mane iš mokyklos, atveždavo ko nors užkasti ir visada nuvalydavo servetėle man burną (kaip kokiam kūdikiui) Vieną kartą pasirašė pažymių knygelėj Man aišku jisai neatrodė juokingu gerbėju tuo metu, bet aplinkiniams atrodė, nes mes buvom panašūs ne į porelę, o į sesutę ir broliuką...Dabar tai ir man jisai atrodo kaip ir juokingas gerbėjas Na žinot, visos mergaitės tuo metu draugavo su bendraamžiais, ir tie labai skirėsi nuo manojo "tėtušio"

Mano visos juokingos meilės prasidėjo kokioj 4 klasėj (žinoma tada jos buvojuokingos tik aplinkiniams, man pačiai budavo žiauriai gėda, kad berniukai mane kibina) Ot durnė buvau, kad man dabar kas tuos laikus gražintų
Tai va, mokėmės 4 klasėj. Tada dar madoj buvo sodinti prie suolo porom. Pasodino mane su tokiu "bernu" vienu, kuris mane vis už rankos norėdavo palaikyt , mūsų tėvai draugavo, tad dažnai tekdavo susitikt ne mokykloj.
Tuomet aš užsirašiau į pramoginius šokius, vos spėjau savaitę palankyt, atlėkia tas "bernas" su mama irgi užsirašinėt į šokius. ir paprašė vadovės kad pastatytų mus į vieną porą, velnias. Dėja jam nenuskilo, aš buvau labai aukšta su juo palyginus, tada poros iš mūsų nesigavo. Jis, nabagas, prastovėjo visą pirmą pamoką kampe verkdamas, kad neišdegė jo planas manęs už rankos palaikyt ... Iki kokios 7 klasės man primindavo, kad aš su juo šokt nenorėjau.
Natras įdomus veikėjas atsirado jau vyresnėse klasėse (gal kokia 10-11). Žinot kaip būna klasės baliai. Susirenka visi, tipo diskoteką darp (vienos klasės) prisiliuobia kaip reikalas ir tada prasideda šokiai pokiai. Per tokiu šokius vieną gržią dieną nuo to gerbėjo aplink stalus begiojau po visą mokyklą, kad tik su juo šokt nereikėtų, o jis visas girtas lekia iš paskos jam dzin visi kampai ir laiptai, aš tądien namo gryžau su 11 melynių ant kojų (tokių riebių labai) , iš fizinio pamokų po to bėgiojau, kad nereikėtų persirenginėti bendram kambarį su mergom, kurios žvengė iš mano to lakstymo . Tas pats vaikinas, šiek tiek apsiraminęs, po kokių metų, vidurį žiemos, naktį (maždaug prie -15*) dėl manęs išsirengė miestp centre iki batų ir apatinio trikotažo ir begiojo gal kokių 15 min aplink, dėl to kad aš kitam vyrukui į paranke įsikabinau. Jis šaukė kad geriau sušals, nei matys kaip aš su kitu vaikštau , o aš naglu veidu ėjau ir man tipo nerūpėjo. Žodžiu šlykšti aš merga buvau. Nors ir dabar neką geresnė turbūt

ano ne puikus gerbėjas buvo net nežinau kaip čia apibudinti nei pankas nei hipis, su ilgais plaukais (pakest tokių negaliu ) ir kokį 10m vyresnis ir dar klasioko brolis.niekaip neišėjo pabėgti nuo jo,to kol nepradėjau draugauti su jo pažystamu.

o mane tai užknisdavo tokie super inteligentai bet su keliais buvau priversta, kuri laiką bendraut...

Mano pirmasis gerbėjas tai toks baisus buvoooo.... dabar net šiurpas nukrečia. Kažkada seniai seniai iš kvailumo pasiskelbiau pažinnčių laikraštyje. Ir kai laikraštis pasirodė - buvo šeštadienis. Kaip tą rytą miegojau, o mama pažadino ir pasakė, kad kažkoks bernas atėjo. Išlindau vus chalatu, susišiaušusi, akys ištinusios nuo miego ir be makiažo, žodžiu atrodžiau klaikiai . Tai va jis prisistatė ir pasakė, kad adresą rado tame laikraštyje. Nu ir prasidėjo tada... nedavė jis man ramybės... Porą kartų susitikom ir net baisu prisimenant. Kai pakvietė trečią kartą, neturėdama kas veikt, sutikau. Nupirko raudonų serbentų vyno už 6 lt. ir nuėjom pas jį į namus. (Jis nuomojasi kambarį pas žmones, todėl nebijojau kad užpuls ). Taigi kai pamačiau jo gūžtą, kurios kambariu nepavadinsi, kraupu pasidarė, ištraukė tokias stiklines, skirtas viskiui, dulkėtas baisiausiai, net nepavalė, įpylė man į tą siklinę, kurią vieną tik ir išgėriau. O tas visą butelį išmaukė. Beje bardakas namie pas jį, ir kojinės suplyšę, dra ir kvapas nekoks. Dabar pagalvoju, juk žinojo kad kvies, galėjo biškį ir apsitvarkyt. Be to lindo bučiuotis, bet aš išsisukau, kad dar tebemyliu buvusį ir nieko nenoriu rimto tai kažkaip jis atsikabino. Beje po metų jis vėl buvo užėjęs, tik gerai kad buvo sekmadienis ir man į Kauną reikėjo važiuot, į mokslus. Kiek žinau tai jis ir dabar, kažkur po 4-5 mergos neturi. Ir kokia gali su tokiu prasidėt?
O kitas tai kažkoks alkoholikas buvo. Tą pastebėjau po 3-4 susitikimų. Visą laiką buvo neblaivus. Kai paskutinį pasimatymą atėjo girtas kaip lapas susipurvinęs kelnes, kraujuota lūpa (matyt pargriuvo ) ir dar su stipraus alaus buteliu rankoje - aš neištvėriau. Ir dar puolė mane bučiuot ir grabaliot, (ko anksčiau nebuvo) matant visiems namo kaimynams, užbaigiau tą nesąmonę. Dar kurį laiką skambino bet nekeldavau ragelio... Beje jis per dieną išgerdavo mažiausiai 4 litrus alaus, kartais ir ko stipresnio. Nu mant tokie netinka.

Man tuomet buvo gal 20 metų, dirbau bibliotekoje ir studijavau Pradėjo ateidinėti vienas skaitytojas ir sėdėti skaitykloje iki uždarymo (21 val.), kol mandagiai paprašydavau išeiti... Atvažiuodavo jis iš netolimo kaimo, apie 12 km, ir buvo tuomet už mane gal 9 metais vyresnis - o man atrodė senas Paskui pradėjo įkyriai siūlytis parvežti namo... Galiausiai jis man nusibodo, ir paparašiau savo kaimyno ir vaikystės draugo (su kuriuo visada buvome ir esame tik draugai) "suvaidinti" tuometinį kavalierių Taigi, mano kaimynas atvažiavo ir išsivežė mane namo, o gerbėjas liko it musę kandęs... Daugiau nebeatvažiuodavo, tačiau įdomiausia, kad po poros metų vedė kitoje bibliotekoje dirbusią merginą - matyt, labai jau bibliotekininkės patiko

o aš turėjau tokį "gerbėją", kuris, jei ką, už manęs pasislėpdavo
mokėmes kartu su juo mokykloje, bet susipažinome tik per išleistuvių balių (per kelis metus niekada nebuvau jo pastebėjusi)...

iš pradžių buvo labai miela... tipo, po mokyklos, bet jau su bernu, nes tokio dar neturėjau iki tol.

bet kadangi aš tuo metu buvau labai ne "kūda" mergina plačių kaulų, o jis toks... na, viščiukas, tai kai jį apkabindavau, tai galėjau paliesti savo ves ne kitos rankos petį. o dar plius tai, kad už mane jis buvo biški žemesnio ūgio, tai turėjo tokį įprotį jeigu ką man už nugaros pasislėpti...

kai tai supratau, labai gėda pasidarė ir prieš save, ir prieš draugus, preiš kuriuos anksčiau vaidinau...

pasakiau, kad skyriames. labai nuliūdo, bet nepersekiojo...

o dabar žinau, toks vyras iš jo užaugo ką tu ką tu...