Juokingiausias gerbėjas

Mano gyvenime pasipainiojo toks vietnamietis. Draugė dirbo restorane, o ten virėjai - vietnamiečiai. Ji pradejo kaip tai su vienu artimiau bendrauti, bet gi draugas be poros liko! Nepatogu. Sumastė mus supažindinti Iš pasakojimu issivaizdavau toki (teisingiau abu), na, žinot, kaip rytiečių filmuose rodo: aukšti, jauni, raumeningi, su juodais diržais, vakariečių ir rytiečių mišrūnai (akys ne tokios siauros )... Vakare susitikom dviese, kalbamės, jie turejo veliau ateit. Sulaukiau. Viskas vadinosi "Božėė moi". Sunku nupasakoti, reikia pamatyti. Man skirtasis buvo vienas iš tokių, kur rodo per Discovery kanalą, kai sėdi dulkinoj gatvelėj neįtikėtinai smulkus tipas prie triračio papirosą rūkydamas ir rodo kamerai seno arklio retus dantis Prie viso džiaugsmo jis už mane 19m vyresnis, ir pusantros galvos žemesnis buvo. Reikia pastebeti, kad draugės ne ką geresnis buvo, tik gal 10m.jaunesnis. I smulkmenas nesileisiu, bet iš viso to bendravimo keiscčausia buvo, kai pirmą vakarą į darbą paleido savo rankas. Kai pamatė, kad geruoju nepasiduosiu - kitą vakarą padovanojo tokį žaisliuka, na, kur mašinose prie veidrodelio kabinasi. Viršūne buvo, kai už savo dosnumą, užsinorejo mainų reakcijos.. Stipriai kaip sugebėjo apkabino, kad nesimuistyčiau matyt, ir eina prie reikalo, bando pasistiebęs pabučiuoti, aš jam "ne", jis man "kodel". Aš užsispyrusi ne ir viskas, o jis man, bet gi kodel, juk ***(drauges vardas) su ***** (vietnamiečio vardas) miega, kodel tu negali? Ir taip žiūri naiviai tikėdamasis, kaip teliukas prie tešmens, ir niekaip negali suprasti: kodėl ne..? Lyg savaime suprantama būtų tolimesnė eiga. Nėjau aš daugiau su juo niekur, nors draugė minėjo, kad po to karto jis labai liūdnas vaikščiojo..

Kai gyvenau jau viena su vaiku, draugė sumąstė, kad man reikia pripiršti savo vyro bendradarbį, irgi išsiskyrusį. Taip neva bus fainiau, galėsim visi kartu retsykais laisvalaikį leisti. Tai va, pasikvietė pas save sykį į svečius ir mane, ir tą mano potencialųjį jaunikį. Jokio įspūdžio nepadarė, nei išvaizda, nei bendravimu, bet vakarėlis praėjo civilizuotai. Tada jis paprašė mano telefono numerio. Daviau kaip kokia dūra.

Tai va, paskambino jis man vieną dieną, pasakė, kad atvažiuoja (jis gyveno Klaipėdoje, aš Palangoje). Atėjo pas mane į svečius, gėlę atnešė, likerio butelį. Sėdėjom, kalbėjom apie šį bei tą, o iš esmės apie nieką. Vis žvilgčioju į laikrodį ir matau, kad jam jau metas būtų išsinešdinti, jei nori suspėti į paskutinį autobusą. Jis neina ir viskas, o tiesiai šviesiai paklaust nedrįstu, galvoju, gal pas tą mano draugę apsistos ar dar pas kokį pažįstamą. Paskui jis užeina į tualetą (vonia su tualetu buvo kartu), pabūna ten kiek ir išeina. Sako, aš kojines ant “gyvatuko’ pasidžioviau. Supratau, kad vaikinas nusiteikęs pas mane nakvoti. Gerai, kad turėjau sąlygas apnakvyndinti, tai paklojau lovą jam svetainėje, o pati į miegamąjį nuėjau miegoti. Veido išraiška mano buvo tokia, kad net ir labai norėdamas jis nebūtų išdrįsęs prie manęs kišti savo nagų. Po to, kai ryte išvažiavo namo, užėjo į miegamąjį, pakštelėjo į skruostą ir pasakė, kad paskambins. Bet aš padariau, kad neskambintų, pasakiau draugei, kad nenoriu jo. Ačiū dievui, kad nebuvo neįkyrus, o gal ir aš nebuvau, jo akim žiūrint, verta ypatingo jo dėmesio, todėl greitai atšoko. Dar vieną sykį buvo atvažiavęs neįspėjęs, irgi su gėlėmis, su buteliuku lengvo gėrimo. Bet pas mane “babskij batalion” tąsyk sėdėjo. Sklaidėmės kaip patrakusios. Pakraupo vyrukas ir išvažiavo anksčiau, kojines jau savo namuose plovėsi ir džiovėsi.

Paauglystes metais turejau visa puokste keistu gerbeju.
Vienas toks buvo 5 metais jaunesnis (as vienuoliktoke, jis sestokas is kitos mokyklos). Toks man iki pazasties... Skambindavo kiekviena diena, i teatra kviesdavo, pasakodavo kaip sekasi o as labai mandagi mergaite buvau, nenorejau skaudinti vaiko, tai ir kentejau tuos skambucius. Atsikraciau tipiniu isimylejeliu budu- eilinio pokalbio metu jis manes kazko paklause, as tyliu ir ramiai snopuoju i rageli... Vaikas net rekdamas klausinejo, bet po to viska suprato, rageli padejo ir nebeskambino...

man buvo gal 16 m, o jam 25. as pati neauksta, o jis su manim lygus . susipazinom mieste, pakalbino. tuo metu draugo neturejau, siaip jis mane nelabai patiko, nei grazuolis, nei ka , tik "uzsikabinau" uz to, kad zymiai vyresnis - idomu juk pries drauges pasigirti vaikscijom i pasimatymus, pradejo jis mane glosineti, buciuoti (o man kakaip feeee, nepatiko ). nebezinojau kaip cia jo atsikracius - pradejau ozius rodyti - iskviete taksa mano namo gryzti, o as nelipu, kavinej man sampano nori nupirkti, o as pieniska kokteili uzsisakiau tai tada pradejo gasdinti, kad as tipo nesusirasiu gero vaikino, nes visiems mano bendraamziams rupi tik kaip i lova panele pasiguldyti, o jis matai jau subrendes, jam rimtos merginos, seimos norisi ir t.t.t liepiau neaiskinti ir dingt is akiu

Va morgana papasakojo apie rimta vaikina...... prisiminiau ir as atsitikima, tiktai jo i gerbeju sarasa neitraukiu ........ nuejau kaime i sokius, sedziu laukiu kol kas iskvies, ziuriu prieina toks..... na nevisai normalus pasirode ir neinu sokti atsakiau kad dabar nenoriu... ..... o jis prisedo prie manes sako kodel sokti su manimi neini, as labai rimtas esu zinok, o rimtu dabar mazai ir nedurnas esu, nesvarbu kad pagalbineje mokykloje mokiausi nu nepatogu, bet prunkstelejau balsu

sagos posta pratesiant apie taupiuosius : turejau toki berna, kur i kabakus nesdavosi savo arbatos pakeli ir uzsisakydavo karsto vandens Irgi nebuvo is neturtinguju

Sykstuolis ir man buvo pasitaikes- jis per pirma pasimatyma liepe susimoketi uz alu 5 litus, nes as matote nesusipratau... Na gal cia as ispuikusi, galvojau kad bent pirma karta vaikinas turetu pavaisinti... Bet kadangi paskui ,,draugavau" su juo visas dvi savaites , tai supratau kad visgi jis patologiskas- pvz. prasydavo draugu (labai rimtai) grazinti du centus... O seima buvo dar ir kaip pasiturinti, dvieju aukstu namas su biliardu, ir jo gerai apmokamas darbas. Nesuprantu is kur toks skupumas kyla

O as turejau toki vaikinuka, kuris man po romantisko pasivaiksciojimo prie juros pries sedant i masina labai rimtu veidu istiese skudureli - tipo - buk maloni, nusivalyk batus

Man vienas egzempliorius teko per draugės vestuves (prieš kokia 15 metų). Aš buvau pamergė, o jis mano pabrolys. Tuo metu buvo mada ar kaip ten, kad pabrolys pamergei saldainių dėžutę dovanoja. Tai va, gavau nuo jo saldainių su prieš metus pasibaigusiu galiojimo terminu Ai, galvoju baisiai čia, o gal nematė pats (kioske gal pirko ). Bet čia buvo tik pradžia Tą patį vakarą jis jau pasipiršo, sakė, kad anksti kėlęs ir jaunas vedęs nesigailėsi Kai kažką į tai numykiau (aš mačiau jį pirmą kartą gyvenime) tai vistiek prilipo kaip lapas prie š.... Bet pasirodo blogiausia buvo dar ateityje. Aš durnė galvoju, ai pasitampysiu vasara gi, maudytis nuveš, žiguliuką turėjo. Žodžiu, pasitampėm kokią savaitę pakol nusivežė mane į sodą, (jam reikėjo daržus palaistyt), o aš nuėjau ir nusiskyniau pora braškių, tai jis man sako: tu gal nueik į mišką, ten žemuogių yra
Ir daugiau asilų buvo, bet šitas pats pačiausias.

Dar viena kavalieriu prisiminiau- susipazinau pajury su vaikinuku, pasieme jis mano telefono numeriuka, ale grizus namo man nepaskambino nei uz dienos nei uz savaites nei uz menesio.
Paskambino lygiai po pusantru metu- sako radau telefona savo mobiliake, irasytas vardas ir miestas, kas tu tokia, gal susitinkam?

nu nebuvo

na o vat mano drauge turejo toki "rimta" gerbeja.gal kokioj 7 klasej valentino dienos proga,kai visos paneles gavo meiles laiskus,ji gavo didele sokoladine sirdele ivyniota i dovanu popieriu (nesusipratusioms paaiskinsiu,kad ta sirdele buvo sokoladine ir ja vaikinas sugebejo igrusti i "valentino pasto" dezute,skirta laiskams). sita nutikima dar ir dabar pasistengiu draugei priminti