Juokingiausias gerbėjas

Buvo man 17 ar 18 metų, tada neturėjau vaikino ir dažnai eidavau į pasimatymus. Kartą pakvietė mane toks tipas, apie kurį dabar ir papasakosiu. Per pirmą pasimatymą atėjau laiku ir laukiu jo. Tada matau, jis ateina, bet ne pas mane, o pasislepia už kampo. Galvoju, nu negi aš tokia baisi, kad reikia nuo manęs slėptis? tada po kokių 10 minučių prieina ir sako - truputį slapčia tave stebėjau, žiūrėjau tavo reakciją į vėlavimą. Aš šiaip tolerantiška, nedarau jokių išvadų, priimu viską kaip yra. Mes sutariam eit į tokią kavinę, einam. Jis siūlo susikibti už rankų. Sako, parodykim visiems, kad mes kartu. Aš nenoriu, sakau, nemanau, kad jiems rūpi. Bet jis įsiikinęs, kad visi į jį žiūri. Sėdim kavinėj, jis pasakoja apie save. Kur studijuoja? niekur, jį išmetė. Dėstytojai jo nemėgo, prieš jį susimokė. Kodėl nemėgo? Nes jis už juos protingesnis, tai pavydi, jis padarė didžiulį mokslinį atradimą, dėstytojas norėjo pasisavinti, jis neleido, tai va taip ir nutiko. Kokį atradimą? Ša, tyliau! Juk žmonės klausosi. Kartą jis yra pasakojęs draugui, atrodė, jog niekas negirdi, bet po to jį kažkodėl ėmė persekioti Amerikos slaptosios tarnybos. Net bandė nužudyti. Bet laimė, kad jis turi keletą antgamtinių sugebėjimų, tai jų dėka sugebėjo išvengti šios baisios lemties. Kokių? Na pavyzdžiui, jis sugeba pasiversti bet kokiu žmogumi ir priversti kitus žmones daryti bet ką. Kitus vėliau atskleis, dabar pavojinga. Pavalgom, jis siūlo eiti į geriausią Vilniaus restoraną. Einam. Jis pasakoja, kad nė viena mergina nėra jo verta ir jis išsirinko mane iš daugybės pretendenčių. Atsiduriam geriausiame Vilniaus restorane. Va čia yra geriausias restoranas, bet jis dabar neturi pinigų, todėl galima tik pažiūrėti į interjerą. Jis nežino, ką daugiau veikti. Man jau pats laikas namo. Ar būsi mano mergina, klausia atsisveikindamas. Ar būsi? Ar būsi? Gerai, gerai, atsakau, nes kitaip neatsikabina. Po to dar du pasimatymai, kurių metu sužinau, kad jis labai talentingas, todėl negauna darbo, nes kiti žmonės jam pavydi. Dar sako, kad man labai pasisekė, nes aš jam nepavydžiu. Dėl šito jis tikrai neklysta. Po to nusprendžiu, kad mano akiratis jau pakankamai prasiplėtė ir nebeatsakau į jo žinutes, nebekeliu ragelio, kai jis skambina. Užtat dabar psichiatrijos kursą bus lengviau mokytis

kažin,ar šitam žmogui tiesig kažkoks sutrikimas,ar jis nerealus fantazuotojas? nes tam "kiek valandų",tai tikrai liga...

Įtariu, kad šizofrenija

as atsimenu dirbau kazkada auto plovykloje... atvaziavo vaikinas islipo is savo bimbalo,pasake koki valyma padaryti automobiliui... viska padariau sakau jam viskas galite vaziuoti jis man:gal vaziuosi kartu?-sakau jam:ne aciu . nu vienu zodziu lauke manes iki darbo pabaigos,daseke iki namu,pamate kur gyvenu... kita diena atvaziavo su gelemis kaip i pasimatyma,pasibelde i namo duris,o duris atidaro manasis... nu pabaiga galite issivaizduoti

nu sakes juokiausi

Nepadės. Prie manęs jis pristojo prie CUPo, darbo valandomis, beje.

mane, irgi tas pats kadrino. Irgi 40 marsruto stoteleje, Fabuose. pirmas klausimas"kiek valandu?". veliau pasisake, kad jis lenkas. varda pasake, berods is M. raides. Nesveikas kazkoks. Kita diena maciau ji centre stoteleje kitas mergas kadrinant "kiek valandu?"
Papildyta:



dabar prisiminiau MAREKAS. nu jo - cia jis etatinis kiek matau
Papildyta:

ir prie manes sitas buwo prisikabines pries pora menesiu sedejau parkely prie flagmano,skaiciau knyga.Ziuriu atslenka kazkoks ciuvelis ir sako:
-Labas,as lenkas o tu lietuve?
-Nu ir .....sakau
-Kiek valandu? sako . kazkaip pagalvojau neaiskus tipas kzk,dar atkirs telefona,tai nenorejau traukt,atsakiau jog nezinau.
po to po minuteles tylos kokios...
-gal draugaujam?
nu sakes,galvoju sakau tai kad as jau turiu drauga,tai sako bunam siaip draugais
gerai kad greit atsikniso

[quote=Juxt,2009 07 17, 14:15]
pamenu man vienas gerbėjas per "siuntų tarnybą" (kažkokį vaikėzą įpareigojo ) įteikė 3 tulpes, karūnos šokoladą ir atvirutę, o atvirutėj parašyta:
Tavo akys kaip angliukai
Žiba velniška šviesa,
Tavo kūnas kaip žaisliukas
O daugiau aš nemačiau....


Eilerastis topinis Tokio neimanoma uzmirsti

tokioj linksmoj temoj pasisakysiu ir aš

Buvau gal tik sulaukusi 14 metų, ir teko dalyvauti dideliame renginyje - vienos įmonės tokiame sąskrydyje gamtoje. Susirinko masė žmonių iš visos Lietuvos, gyvenome palapinėse, ten be visokių varžybų ir atrakcijų buvo taip pat kultūrinė programa kur dalyviai rodė kažkokius prisitatymus, numerius (kas grojo kas dainavo), ten ir aš sudalyvau . Na viskas labai smagu, linksma ir t.t.

Kitą dieną prieina prie manęs vyras su moterimi . Pasiveda į šoną , ir pradeda dėstyti: vat gyvename mes tokiam ir tokiam mieste, turime 18 metų sūnų, jis neturi merginos, pastebėjome tave, ir pagalvojom kad gal tu galėtum tapti jo panele. Mes jam 18 gimtadienio proga nupirkome mašiną, mes turime tiek ir tiek kambarių butą, ir jam butą nupirktume, esam sutaupę jam xxxx tūkst Norėtume jus supažindinti.

Aš žinoma tuo metu šustra mergiotė buvau , bet bėda ta kad su bernais tik duodavausi dviračiais, lakstydavau po kiemus, eidavau žvejoti, buvau įsimylėjusi Robiną Hudą ir kai jį parodydavo - eidavau gamintis lanką Iki kažkokių meilių, o tuo labiau 'piršlybų' toli švietė.

Tad tokia akistata su 'uošviais' mane švelniai tariant pribloškė . Net nežinau ką tuomet išlemenau, bet faktas kad atatupsta, atatupsta dėjau į kojas

Neįsivaizduoju pagal kokius kriterijus tuomet jie 'marčią' atsirinko, ir ar žinojo kiek man metų

Bet kitą dieną smalsumas ėmė viršų tai paslapčiom tarp palapinių susiradau jų, ir už kampo žiūrėjau, kas ten per 'jaunikis' man būtų nuskilęs Atsimenu, kad normalus simpatiškas šviesiaplaukis vaikinukas ... Tikrai ne kažkoks monstras kuriam grėstų senbernio dalia. Ir ką tie tėvai sau galvojo?

Duodat merginos
Man pries kokius 4 metelius teko padirbet Airijoj vasarele (maisto fabrikas), aisku kaip priklauso baltas ilgas chalatas (zinoma per didelis keletu dydziu, is kur ten kas rupinsis kaip jis ant taves atrodo, gi laikina darbuotoja buvau) taip pat ilgi guminiai batai (beabejones per dideli), ir balta kepuraite (ta vienkartine, ir visi plaukai po ja). Va taip atrodziau darbe, nai nai, ka . Dirbo ten daug kitatauciu beabejo, ir ''mano meile'' buvo mongolas toks
Taigi, eiline diena, as dirbu prie linijos, o tas prieina prie manes (tada buvau isdirbus gal 3 dienas) ir sako, buk mano zmona, tu mano svajoniu moteris, pagimdysi man tris vaikus, na gerai, jei noresi maziau. Tavo nuostabus plaukai (as buvau su kepuraite ir per pertraukas budavau su ja, nzn kur jis mano plaukus galejo matyt iki tol, nes i darba tikrai su juo neatvykdavau ) - angliskai aisku.
Nu as apsalau, kelios panos lietuves pradejo juoktis, o jis - nu sutik sutik. Sakau as turiu vaikina (ir turejau), o jis tai kas, nieko nereiskia, tada dadejau kad ir vaiku , na tuomet jau trumpam nutilo, kazka vel ziojos sakyt, bet reikejo eit dirbti. Po darbo jis lauke kol as persirengsiu tipo lydes mane iki autiko (darbas buvo vakarais, tai baigdavau 12 h nakties, tamsu, baisu ir pan o cia jis dar , na palauke ir eina sale, sakai aciu, nereikia lydet, jis tyli ir eina, pasijutau nekaip tada. vienintele is savo pamainos vaziuodavau su tuo autiku, tada dar neturejau pazystamu, zinojau kad jis ne su tuo autiku turi varyt, bet ka jus manot, ilipo i ta..bijojau ir islipt savo stotelej, bet jis nelipo ten.. Zodziu ir taip ilgai mane sekiodavo, laukdavo is po darbo bet nieko nesnekedavo daug, tada sugalvojau jam po akimis pasimaisyt su savo vaikinu, sakau gal atstos, taip ir buvo. nors iki tol kol dirbau praeidamas uzmesdavo replika, buk zmona ir pan
Va tokia ''meiles istorija''

kaip keista... ir net baisu tiek paneliu mate ta pati Mareka...Ir tokiose skirtingose vietose Jis gal psichas?
kaip atrode?