Įkraunama...
Įkraunama...

Anyta

QUOTE(kivija @ 2008 10 28, 12:47)
Kai žmogus užauga, jis tampa niekieno. Tik savęs paties. Mama jį pagimdo, bet dėl to neturi teisės jo savintis. Jei žmogus pats taip nemano, tai jis dar neužaugęs, infantilus žmogiukas, kuriam arba mama neleidžia augti, tuo darydama jam tik bloga, arba jis pats nenori nulipti nuo mamos sijono. Bet kokiu atveju, kalta tik mama. O kenčia žmogus ir aplinkiniai. Nuo per didelio mamos egoizmo. Tai ne meilė.
Mylėti – taip. Savintis – ne. Parodyti kelią. Leisti žmogui pačiam eiti. Leisti klysti. Netaisyti jo klaidų. Mylėti. Leisti jam mylėti. Leisti įsimylėti. Leisti gyventi.
Tai visų mamų pareiga.


Negi Jūs nesuprantat, kad visa tai - tik teoriniai "bla bla bla"? g.gif Nu ir ką dabar daryti, jei vyro mama nėra ideali? A? Sumurkdyti jos "kvailą galvą" į purvą ir jaustis labai teisiai, bo "aš žinau, kaip reikia gyventi ir vaikus mylėti"?
Fygnia visos teorijos, kai susiduri su realybe. O realybė yra tokia, kokia yra, o ne tokia, kokia turėtų būti ar kokios mes norėtume. Vyras turi tokią šeimą, kokią turi (lygiai taip pat kaip aš). Ir jei aš pasiruošusi taikstytis su savo šeiminykščių "navarotais", kodėl aš neturėčiau to paties požiūrio taikyti ir vyro šeimai? Tam, kad pasirodyt "protingesnei"? Negi Jūs tikrai manot, kad žmogaus protingumas tame, kaip baisiai sugebėsiu "suvaryti" vyro mamą? Vien todėl, kad ji savo vaiką myli ir juo rūpinasi kitaip, nei vadovėliai rašo? Tai Jums atrodo "protinga"? blink.gif
Atsakyti
QUOTE(kivija @ 2008 10 28, 12:47)
Smagu, kad pasilinksminot.
Juokingas – ne būtinai kvailas.
O kvailas – toli gražu ne juokingas.
........
Kai žmogus užauga, jis tampa niekieno. Tik savęs paties. Mama jį pagimdo, bet dėl to neturi teisės jo savintis. Jei žmogus pats taip nemano, tai jis dar neužaugęs, infantilus žmogiukas, kuriam arba mama neleidžia augti, tuo darydama jam tik bloga, arba jis pats nenori nulipti nuo mamos sijono. Bet kokiu atveju, kalta tik mama. O kenčia žmogus ir aplinkiniai. Nuo per didelio mamos egoizmo. Tai ne meilė.
Mylėti – taip. Savintis – ne. Parodyti kelią. Leisti žmogui pačiam eiti. Leisti klysti. Netaisyti jo klaidų. Mylėti. Leisti jam mylėti. Leisti įsimylėti. Leisti gyventi.
Tai visų mamų pareiga.


drinks_cheers.gif

QUOTE(Vilioja @ 2008 10 28, 12:56)
Jūsų tėvai, seneliai - niekieno? g.gif  doh.gif  Galų gale kapai...niekieno?


nu ir vel trukt uz vadziu ir vel is pradziu doh.gif Jus isigilinkit i minti o paskui postringaukit apie kapus ir senelius, cia visai ne i tema jus pasakymas, Cia mintis apie bendra zmogaus esybe, kuri apima tiek tevus, tiek senelius, tiek vaikus, tai vadinam vienu zodziu "zmogus"
Papildyta:
QUOTE(Hmmm... @ 2008 10 28, 13:07)
Negi Jūs nesuprantat, kad visa tai - tik teoriniai "bla bla bla"? g.gif Nu ir ką dabar daryti, jei vyro mama nėra ideali? A? Sumurkdyti jos "kvailą galvą" į purvą ir jaustis labai teisiai, bo "aš žinau, kaip reikia gyventi ir vaikus mylėti"?

Negi Jūs tikrai manot, kad žmogaus protingumas tame, kaip baisiai sugebėsiu "suvaryti" vyro mamą?



ne vienas nesame idealus. Niekas nieko nesmurkdo ( na nebent jus jei jau taip sakot lotuliukas.gif ), Reikia ismokti visiems bendrauti gerbiant kita asmeni ir nereiks nieko smurkdyti..... ir niekas geriau nei as pati nezino kaip man auginti savo vaikus ir kaip man gyventi, o jei atsiranda reguliuojanciu tai, visada buna pasakyta aiskiai ir issamiai.

Protingumas tame, kad neleisi saves laikyti beverte ir neturincia savo supratimo i gyvenima
Atsakyti
QUOTE(Laura_online @ 2008 10 28, 13:22)
Protingumas tame, kad neleisi saves laikyti beverte ir neturincia savo supratimo i gyvenima


g.gif O Jums ne vienodai kuom Jus laiko kažkas tai? Jūs tikrai manote, kad turit tai pabrėžiamai anytai pasakyti, idant ji suprastų, kad Jūs verta daugiau nei ji mano? mastau.gif Aš žinau kiek esu verta ir ko, ir koks mano supratimas apie gyvenimą. Jei to nežino kažkas kitas, tai jau ne mano bėdos - įrodinėti to nesiruošiu ir kvailų konfliktų turėti dėl to taip pat. Mano gyvenimo kokybės neįtakoja nei vieno (mano ar vyro) giminaičio nuomonė ar "pamokymai". Ir nuoširdžiai nesuprantu kaip gali įžeisti anytos (ar kieno nors kito) pasakymas apie tai, kaip reikia auginti vaiką, kaip tvarkytis ar dar kažką. nu turi žmogus nuomonę, ją išsako ir - valio. Pirmyn. Išklausau ir darau taip, kaip man reikia. Jei patarimas man priimtinas, tai dar ir įsiklausau ir padarau taip, kaip pataria. Ir psio. Mir, družba i liubov.

Ar ne per daug laiko ir emocijų iššvaistoma analizuojant "ką turėjo omenyje" sakydama vieną ar kitą dalyką anyta? g.gif
Atsakyti
Tikrai taip! thumbup.gif
O kai uz prieziura ir bandyma susidraugauti anyta i akis isspjauna, kad esi kekse ir skuduras vyrui po kojomis, belieka susirinkti daigtus ir patapus priese numeris vienas palikti "vargse senute" viena kapanotis su savo bedom.
Atsakyti
QUOTE(Hmmm... @ 2008 10 28, 13:30)
g.gif O Jums ne vienodai kuom Jus laiko kažkas tai? Jūs tikrai manote, kad turit tai pabrėžiamai anytai pasakyti, idant ji suprastų, kad Jūs verta daugiau nei ji mano? mastau.gif Aš žinau kiek esu verta ir ko, ir koks mano supratimas apie gyvenimą. Jei to nežino kažkas kitas, tai jau ne mano bėdos - įrodinėti to nesiruošiu ir kvailų konfliktų turėti dėl to taip pat. Mano gyvenimo kokybės neįtakoja nei vieno (mano ar vyro) giminaičio nuomonė ar "pamokymai". Ir nuoširdžiai nesuprantu kaip gali įžeisti anytos (ar kieno nors kito) pasakymas apie tai, kaip reikia auginti vaiką, kaip tvarkytis ar dar kažką. nu turi žmogus nuomonę, ją išsako ir - valio. Pirmyn. Išklausau ir darau taip, kaip man reikia. Jei patarimas man priimtinas, tai dar ir įsiklausau ir padarau taip, kaip pataria. Ir psio. Mir, družba i liubov.

Ar ne per daug laiko ir emocijų iššvaistoma analizuojant "ką turėjo omenyje" sakydama vieną ar kitą dalyką anyta? g.gif


drinks_cheers.gif
Aš taipogi negaliu suprasti, kuriems galams reikalingas tas anytos besąlyginis ir aktyviai reiškiamas pripažinimas? Nu nereikia man to ir taškas. Lai ji ramiai gyvena su savo mątymais, o aš su savo. Lai ji mano apie mane ką tik nori. Juk galiausiai jei ji iš tiesų jaučiasi blogai, nes norėjo kitokios marčios, tai nuo tokių minčių ji tik pati save kankina. O man nuo to nei šilta, nei šalta.

Papildyta:
QUOTE(viksriukas @ 2008 10 28, 13:43)
Tikrai taip!  thumbup.gif
O kai uz prieziura ir bandyma susidraugauti anyta i akis isspjauna, kad esi kekse ir skuduras vyrui po kojomis, belieka susirinkti daigtus ir patapus priese numeris vienas palikti "vargse senute" viena kapanotis su savo bedom.


Nu, bet nuo to, jog anyta mano esant jūs kekše, blogai tik jai pačiai. Jūs nuo jos pasakymo blogesne juk netampate, o jūsų rodomas nepasitenkinimas tik tęsia beprasmį žaidimą, kuris gali tęstis ilgus metus.
Atsakyti
QUOTE(viksriukas @ 2008 10 28, 13:43)
O kai uz prieziura ir bandyma susidraugauti anyta i akis isspjauna,


Nu bet Jūsų gi niekas neprašė "priežiūros ir bandymo susidraugauti", ar ne?... Nu tai ir nereikia.
Ir nereikia tam priešais tapti unsure.gif . Negi visi, su kuriais Jūs tiesiog nebendraujat - priešai?
Atsakyti
QUOTE(Hmmm... @ 2008 10 28, 13:51)
Nu bet Jūsų gi niekas neprašė "priežiūros ir bandymo susidraugauti", ar ne?... Nu tai ir nereikia.
Ir nereikia tam priešais tapti unsure.gif . Negi visi, su kuriais Jūs tiesiog nebendraujat - priešai?





Pagalbos ji tikrai prase, bendrauti norejo, nes vienisa, ligota. As stengiausi, tikrai.. Kai buvom priversti gyventi kartu su ja, bandziau suprasti, jug namai tai jos. Uzstodavau ja pries sunu, kai pykdavosi, juk motina, sena moteriske, kaip kitaip... Priimdavau jos kritika. Namai jos, tai ir tvarka jos. Puikiai sita suvokiu. Tik visada sakiau, kad noriu savo buities ir savo ploto. Po puses metu priekabiai tapo tikrai absurdiski ir viska ka as padarydavau ji ispeikdavo ir perdarydavo, girdedavau, kaip telefonu kalba su draugem ir varo ant manes, o atejusi visai kitaip sneka. Suprantu, neturejo ka veikti, bet kai pradejo kedes i mus metyti, spygom ir dar kitaip rodyti, kekse vadinti, nusprendziau kad savo gyvenima aukoti tokiam zmogui nesiruosiu. O priese tapau jai dar ir todel, kad kartu su manim isejo ir jos sunus. Ne, man jos tikrai gaila. Bet atvirai pasakysiu ten gyvendama buvau pradejusi jos bijoti...
Nelaikau priesu zmogaus, kuris nebendrauja su manimi, tai jo pasirinkimas. Bet mano gyvenime anyta tikrai nera draugas man, nors ir nepazystama ja pavadinti negaliu. Kazkada laikiau labai geru zmogumi(kol nepagyvenom kartu.)
Gal per skambiai issireiskiau as "priese", bet kazkaip kvailai negaliu dar atleisti jai. g.gif unsure.gif
Dabar kai nuo persikraustymo jau prabego 2men, galiu kiek ramiau jau i tai ziureti ir manau, kad gal kazka galejau ir kitaip padaryti, bet gyventi su ja as tikrai ilgiau nebegalejau.
Atsakyti
QUOTE(viksriukas @ 2008 10 28, 14:38)
Suprantu, neturejo ka veikti, bet kai pradejo kedes i mus metyti, spygom ir dar kitaip rodyti, kekse vadinti, nusprendziau kad savo gyvenima aukoti tokiam zmogui nesiruosiu.
Gal per skambiai issireiskiau as "priese", bet kazkaip kvailai negaliu dar atleisti jai.  g.gif  unsure.gif 
Dabar kai nuo persikraustymo jau prabego 2men, galiu kiek ramiau jau i tai ziureti ir manau, kad gal kazka galejau ir kitaip padaryti, bet gyventi su ja as tikrai ilgiau nebegalejau.


Ir labai gerai nusprendėt 4u.gif Gyvenimo aukoti neverta praktiškai niekam... tik vieną jį turit smile.gif
Atleidimas ateis, nes taip pačiai bus geriau. Jūs neatsakinga ir nekalta dėl neadekvačios anytos reakcijos, o ji.. o ji tiesiog tokia yra. Ji neprivalo Jums patikti.
Išsikraustymas mano nuomone - pats geriausias sprendimas tokiu atveju.
Atsakyti
QUOTE(Hmmm... @ 2008 10 28, 13:30)
g.gif O Jums ne vienodai kuom Jus laiko kažkas tai? Jūs tikrai manote, kad turit tai pabrėžiamai anytai pasakyti, idant ji suprastų, kad Jūs verta daugiau nei ji mano? mastau.gif Aš žinau kiek esu verta ir ko, ir koks mano supratimas apie gyvenimą.

taip, as esu suauges zmogus ir galiu nuo to atsiriboti, bet mano seimoje be manes yra dar trys asmenys, is kuriu du yra mazemeciai ir jie nuo tokiu kalbu atsiriboti dar nesugeba ( juolab kai taip kalba atrodo jiems artimas zmogus). Todel as kaip mama ir turiu neleisti, kad jie girdetu kitu nepagristai nekokias nuomones apie ju seima. Ir as tikrai nenoriu, kad mano dukrai butu aiskinama, kad moters vieta prie puodu, kad vaikai yra tik moters rupestis ir jinai visa tai turi temti ant savo peciu, kad jinai bus nieko verta moteris jei nesugebes isnesioti sveiko kudikio ir t.t.
Lygiai taip pat nenoriu, kad ir mano sunus uzaugtu su tokiomis nuostatomis.
Atsakyti
QUOTE(Hmmm... @ 2008 10 28, 14:57)
Ir labai gerai nusprendėt 4u.gif Gyvenimo aukoti neverta praktiškai niekam... tik vieną jį turit smile.gif
Atleidimas ateis, nes taip pačiai bus geriau. Jūs neatsakinga ir nekalta dėl neadekvačios anytos reakcijos, o ji.. o ji tiesiog tokia yra. Ji neprivalo Jums patikti.
Išsikraustymas mano nuomone - pats geriausias sprendimas tokiu atveju.




Zinot, pries iseidama pirkau skalbykle issimoketinai. Buvom susikibusios su ja ir delto, nes ji nenorejo, kad pirkciau(jos senoji sugedo, o pinigu naujai neturejo niekas). Bet esme tame, kad iseidama palikau jai ta skalbykle, nors uz ja kas menesi ir toliau moku as. Aisku, padariau taip, nes jug sena,ligota, o skalbti neturi su kuo. Gal taip norejau dar ir papildomu tasku gauti is jos savo atzvilgiu. Kaip manot ar tikrai buvo verta? g.gif unsure.gif Sitas klausimas mane visdar kamuoja smile.gif
Atsakyti
QUOTE(viksriukas @ 2008 10 28, 15:07)
Aisku, padariau taip, nes jug sena,ligota, o skalbti neturi su kuo.
Gal taip norejau dar ir papildomu tasku gauti is jos savo atzvilgiu.

Kaip manot ar tikrai buvo verta?  g.gif  unsure.gif Sitas klausimas mane visdar kamuoja smile.gif


Mano nuomone verta (na gal ne verta, bet tai geras ir gražus poelgis, o kuo daugiau gyvenime gražių dalykų, tuo geriau gyventi). Vien todėl, kad taip padėjote senam žmogui, vyro mamai. Tik dėl tų "papildomų taškų"... Visai gali būti, kad jų negausite. Bet tai nėra blogai, esmės tai nekeičia.
Aš tikiu, kad geri poelgiai duoda naudos mums patiems netgi jei kiti to poelgio ir neįvertina taip, kaip galbūt mums norėtųsi smile.gif Ir jokiu būdu neverta dėl to kamuotis.
Vis dėlto yra tikimybė, kad Jūsų su anyta santykiai normalizuosis vien todėl, kad jūs kartu nebegyvenat, nes užsimirš problemos, kurios kilo grynai buitiniame lygmenyje, nes bendravimas bus retesnis, todėl gal ir kokybiškesnis ar labiau vertinamas (abiejų pusių). To ir linkiu mirksiukas.gif
Ir nelaikykit pykčio savyje... buvo kas buvo. O pyktis kenktų tik Jums pačiai 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(salve123 @ 2008 10 28, 12:49)
Nu, bet nuo to, jog anyta mano esant jūs kekše, blogai tik jai pačiai. Jūs nuo jos pasakymo blogesne juk netampate, o jūsų rodomas nepasitenkinimas tik tęsia beprasmį žaidimą, kuris gali tęstis ilgus metus.



Bandau modeliuoti jusu elgesi, jei jus anyta isvadintu kekse - manyciau, su vyru nuosirdziai pasidziaugtumet, kad isliko puiki atmosfera, vyras ta proga apsivilktu mamos dovanota megztini, jus gi padekotumet uz nuomone ir uzprasytumet mama arbatai kita diena.
Atsakyti