QUOTE(Betule @ 2009 04 20, 09:36)
Baltai ir juodai pavydžiu toms, kurios moka gražiai su anytomis sugyventi

Maniškė ne velnio sesuo, bet nemėgstu jos. Nuvažiavus aplankyti pastoviai siekia glostyti ir apsimestinai meilikauti mano MB

Na, suprantu, sūnus, bet jau seniai užaugęs, nebereikia jo maitinti ar maudyti.
va va pazystama situacija

Man tai ir juokinga ir kartais nervas ima, kai jau perdetai rupinasi savo sunumi.
Visuomet kai sveciuojames pas uosvius, anytele pirmiausia sunaus paklausia ka jis valgys, kaip jis laikosi, ar neserga ir pan ir pan. Ilga laika net nelabai tikejo, kad as valgyti sugebu pagaminti
Ir kartais erzina tie sms susirasinejimai ir skambinejimaisi. Karta kai vyro telefonu as atsiliepiau, anyta pasimete, sako:,,o kodel tu atsiliepei?''. As tik nusijuokiau. Na ka gali sakyti
Ir kartais nuspresti uz mane megsta. Jeigu ju gimines baliukas, o as sergu, pasako: ,,tegul ji pasveiksta, gi svente tada ir tada''. Jau si karta ir as atsibumbejau jai i akis