QUOTE(evuxiene @ 2013 06 27, 13:22)
šiaip jei taviškė susiras pedantą tai bus šakutės, jei tokį patį tai sutars, pilna pavyzdžių ir gyvenimo, juolab prigimtį pakeisti sunku, nu aišku galima kažkiek, bet viską muštru pasiekti
aš skaičiau" Laimingi tėvai iššūkis tėvams", nu tokia pusė velnio, gal labiau amerikėnams tinka, bet galim ką nors ir saviškiams pritaikyti

Šiaip tai aišku ir pačiai reik kantrybe apsišarvuoti, aš irgi kartais pagalvoju, kad nu nors verk iš kur tas vaikas toks, bet kaip sakoma vaikų ir tėvų nepasirinksi...
Tai vat, ir galvoju, kokią knygą geriau skaityt

Šiaip logiškai pagalvojus, turbūt tik amerikietiškų ir galima rast, nes juk mūsų Lietuvėlėje iki dabar vaikus auklėjo diržu

Kur buvom girdėję, kad kokiam kaime močiutės kalbėtųsi su vaikais, kaip anie jaučias

Jei kas būdavo negerai, dėdavo su rykšte ir baigta kalba

Tai mes čia dabar, sąlygiškai jaunos mamos, ėmėm svarstyt, kaip čia tuos vaikus laimingais padaryt... Diržo atsisakėm (
na, šiaip jau aš nesu sudavus anei supurčius vaikų
) ir ieškom, ieškom, ieškom auklėjimo metodų. O vaikai tuo tarpu pamažu iš mažyčių angeliukų virsta raguotais velniais

Tokiais pat, kaip ir tie, kuriuos kaime diržu auklėjo. Tai ką daryt

Velnias žino...
Mano dukra geros širdies. Protinga. Supratinga. Na, bet... Kaip sakiau, kai užplaukia kažkas, tai siaubas

Rėkia, šaukia, jei kas ne pagal ją. Amžiais zyzia, nupirk tą, nupirk aną... Man nuobodu... Nėr ką veikt... Tingiu... Na, žodžiu, manau, kas turit panašių atžalų, suprantat, apie ką aš

O aš taip jaudinuosi, pergyvenu, širdis plyšta... Vakar su mano mama taip susipyko, net gėda prieš mamą
Net grasino jai trenkti mano dukra, ar galit patikėti
Kartais bijau, kad užauginsiu pabaisą, nu nebegaliu, baisu man...