
As LT pavargau nuo piktu zmoniu. Koks tu be geras bebutum, kiti to nesupras. Kazkodel lietuviai isvaziave i kitas salis, dziaugiasi, nenori grizt. O tie kurie turi pazistamu uzsienyje mandagiai prasosi, jiems padeti, kad tik butu geriau bent jau vaikams. Ir vat klausimas kodel?
Dabar jeigu man kas nors pasakytu, gerbiamoji grizk i Lietuva, as susirgciau depresija. Tikrai neturiu nieko pries LT, bet tas zmoniu ziaurumas, pasaipos ir abejingumas, mane zudo. Pamenu rytais vaziuodavau su mazyle i darba, trolikas pilnas zmoniu, kad kas nors leistu atsisesti mazam vaikui... sedi damutes su kailinukais arba vyrai, pamate vaika nusisuka i kita puse, kaip nemate. arba uzsimerkia.
Maximoj pardavejas klientai keikia, jeigu ji uztrunka ar kokia klaida padaro. Cia tokios pat pardavejos niekas nekeikia, mandagiai, tyliai laukia, arba eina i kita eile. O pardaveja atsipraso, kad negali aptarnauti, klientas nusisypso ir pasako, no problem.
nera pykciu. man tai svarbiausia.