Kai susipazinau su savo dabartiniu savo vyru, pagavo lengvas isgastis: ka reikes daryti? Juk as tokia Lietuvos patriote, o jis gyvena Airijoje. Atsigabenti ji i Lietuva atrode labiau beprotiska, nei man viska metus vaziuoti gyventi pas ji.
Stai as jau cia 2 metai. Pradejau, galima sakyti nuo visisko nulio: kaip tikra emigrante mazame nuomojamajame kamberelyje. Taciau tai ka turiu dabar, pranoksta mano ankstesnius lukescius: pirmagime sekmingai lanko airiska mokykla, o ir mazsajai siandien suejo 8-i menesiai. Tikrai jauciuosi laiminga.
Na o del Tevynes ilgesio... Pasiilgstu gamtos. Daugiausia sapnuose. Bet pagrinde tu vietu, kuriu ir Lietuvoje jau nebera: mano amzinaatilsi seneliu sodybos (ji parduota po seneliu mirties), Viliniaus centrinio gastronomo

Mano patarimas: nebijokite emigruoti. Blogiausia kas gali atsitikti - pasikeis jusu pasauleziura taip, kad bus sunku surasti bendra kalba likusiais gyventi Lietuvoje

Papildyta:
QUOTE(Fegari @ 2008 10 11, 19:15)
Istikruju kamuoja ilgesys ir nostalgija: prisimenu Lietuvos laukus, dobiliukus, ju kvapa, pienes pavasari....
Dobiliuku prasome uzsukti pas mus i Airija. Cia jie visus metus zaliuoja
