QUOTE(icing sugar @ 2010 08 20, 16:14)
Aš tai kaip tik panašiai ir darau
Kartais susidaro įspūdis, kad jei turi vaiką, tai reiškia, jog tavo gyvenimas baigtas. Iki nėštumo rūkiau, baigus maitint vėl rūkau ir čia tikrai niekieno reikalas, nepučiu vaikui dūmų į akis, nerūkau arti jo, net namuose to nedarau. Iki pastojant turėjau gyvenimą, dabar irgi turiu, vaikas yra vaikas, su rūkymu jis susijęs tik tiek, kad aš jo mama, kuri rūko. Daugiau niekuo.
Ir beje, jei tėtis rūko, tai turbūt nieko? Jam galima.
Pritariu
esu mačius, ir dabar dažnai dar vis matau mažus vaikus, purvinus, paliktus be priežiūros, besišlaistančius gatvėmis, besikeikiančius ir t.t... Tai va tai, iš tiesų atrodo ne kaip..

Kartais susidaro įspūdis, kad jei turi vaiką, tai reiškia, jog tavo gyvenimas baigtas. Iki nėštumo rūkiau, baigus maitint vėl rūkau ir čia tikrai niekieno reikalas, nepučiu vaikui dūmų į akis, nerūkau arti jo, net namuose to nedarau. Iki pastojant turėjau gyvenimą, dabar irgi turiu, vaikas yra vaikas, su rūkymu jis susijęs tik tiek, kad aš jo mama, kuri rūko. Daugiau niekuo.
Ir beje, jei tėtis rūko, tai turbūt nieko? Jam galima.

Pritariu

Nors jau esu tarp nerūkančių, manau, visada suprasiu rūkalius. Nes greičiausiai dar ne vienerius metus apie cigaretę pagalvosių kaip apie gėrį

