Ar jūsų vyrai pilnai išlaiko šeimą?

Siuo metu islaiko vyras, tiwesiog netekau darbo. bet manau tai amzinai nesites ir vel turesiu savo pinigu.
O kas butu jeigu vyrui kas nors nutiktu, manau protinga moteris rastu iseiti. Pradeti dirbti niekada nevelu, aisku dabar kol krize sunkiau

esam abu su vyru dirbantys, nenoreciau, nedirbti ir buti islaikoma. Na jei jau taip atsitiktu, kad netureciau darbo, isgyventume ir is jo vieno algos.

Mazdaug pusmeti seima islaiko tik vyras.Kai turejau ir as pinigeliu,tai prisidedavau ir as.Kadangi,abu nusprendem,jog mazaja leisim i darzeli,tik nuo rudens-tai as pinigeliu kaip ir neturiu.Tiesa,gaunu pasalpa uz vaikus,bet kadangi ji tokio dydzio-tai uztenka susimoket uz tel.,tamponam ir pedkelnem

Na net ir namų šeimininkė, jei prieš išeidama auginti atžalėlių turėjo padorų darbą, gali būti ne menkesnė šeimos išlaikytoja, nei vyras.

O aš nežinau, kaip tas atrodo( ta prasme, kad kai vyras išlaiko). Iš vienos pusės gerai- bet visą dieną bimbinėti, tai jau ne- tai ne man. Negerai yra persidirbti- pvz, dirbti nuo 8 val ryto, iki 21 val vakaro. Geriausias- aukso vidurys- kad vyras palaikytų šeimos finasinį stabilumą- o moteris taip pat dirbtų, kiek jai išeina, kiek abu šeimoje nutarę, kaip darbus pasiskirstys. nes yra dar tokie dalykai, kaip namų ruoša, valgio gaminimas, vaikai ir t.t. Nekalbu apie moteris, kurios augina mažylius- čia kitas variantas. Nors aš to neturėjau netgi naujagimį turėdama- mano dekrteinės atostogos tetruko 4 sav., vėl gi- dėl finansinių rūpesčių.
Bet vis dėl to- gerbiu vyrus, kurie užtikrina šeimos finansinį stabilumą, ir moteriai nereikia 2 etatais arti.

Man irgi kildavo tokie klausimai, kai neturėjau artimo žmogaus. Su visokiais trumpalaikiais vaikinais viskas buvo taip komplikuota, net kavinėje sėdėdama galvojau, kaip čia išlaviruoti, kad ir "pinigų siurbike" nelaikytų, ir, mokėdama už save, neįžeisčiau jo išdidumo... Tačiau dabar tai natūraliausias dalykas , nėra tokio dalyko, kaip mano - tavo pinigai: būna, kad jam baigiasi finansai, tada savo kreditinę "paskolinu" . O būna ir sau persivedu pinigėlių iš jo internetinės sąskaitos, ir tas net dažniau, nes mano antrosios pusės alga gal 3x didesnė. Juk namai tai bendri, vakarienės bendros, kodėl negaliu jam pasakyt "duok pinigų, nupirksiu mums valgyt". Jau net tiek "išpindėjau", kad nebėra nepatogu perkant visokias "šmutkes" mokėt iš jo sąskaitos (nors kita vertus, kas čia tokio, kai pamąstai, kad dažnai tai, ko reikia vien jam perku iš savo kortelės).Vienintelis dalykas, dėl kurio gali būti nepatogu - tai jei leidžiu sau daug, žinodama, jog tuo metu nėra galimybių.
Bandė mano riteriškasis pradžioj bendro gyvenimo įvest tokią tvarką, kad mano pinigai tik man, jo - bendri, net jei būdavo situacija, kad pas jį nėra pinigų, o aš sumoku parduotuvėj už maistą, sakė "grąžinsiu", paskui pagalvojom, kad truputuką idiotiška Man šeima išvis yra vienas organas, o ne "čia mano, čia - tavo", kas turi, tas duoda (na, žinoma, jei imi jausti, jog tavimi naudojamasi, jau visai kitas reikalas)

Tiesa, buvo gal metai, kai nedirbau (ne vaiko gimimas, bet rimta buvo priežastis), o maniškiui kaip tik darbe nesisekė. Labai "sumautai" jaučiausi. Jei būtų pinigų - kodėl ne, bent jau mano vyro požiūris - šeimą išlaiko vyras, moteris, jei leidžia galimybės, gali išvis nedirbti, tačiau tegu būna veikli ir kuo nors besidominti. Man pačiai idealiausias variantas - kai moteris "už vyro kaip už mūro", gali nusimesti tokius rūpesčius nuo pečių, tačiau pati būti išsilavinusi, perspektyvi, turėti kažkokį potencialą. Kad nereikėtų to vyro, jau nemylimo, o gal ir nesiskaitančio, įsikibus laikytis...

pas mus seimoje,tai abu prisideda prie to ishlaikymo, bet del to nesijauciu maziau uz muro stovinti, nei kad jis vienas ishlaikytu
pas mus bendi pinigai tapo laai greitai be jokiu kalbu, kazkaip savaime. Ir kai buvo laikas (keletas menesiu) kai nedirbau, jis ne karto nepriekaistavo, lygiai taip pat ishgyvenom i rjo "juodaji" perioda nesvarbu kas daugiau parnesa pinigu i seima, svarbu,kad ta seima ishvis butu. Ir tada nekils klausimu kas ka ishlaiko i rkas kaip jauciasi nes viskas bus giedra ir aisku

as neatsisakyciau buti mama su aukshtuoju, esant galimybei ir to visai nesigedinu, nes yra idomesniu uzsiemimu nei darbas nuo 8 iki 5iu

Mes nesusituoke, vaiku nera, tik gyvename kartu, todel bent jau kol kas uz viska mokame pusiau. Man labai patinka sis modelis: kiekvienas leidziame savo pinigus ten, kur norisi, o tokie dalykai kaip nuoma, namu apyvokos prekes, maistas - pusiau. Galbut taip yra todel, kad abu siuo metu uzdirbame daugmaz vienodai. Prisimenu, kai as buvau tik pradejusi dirbti ir gaudavau kur kas maziau uz SB, jis stengdavosi padengti didesniaja islaidu dali.

As gal nelabai i tema, kadangi man MB dar ne vyras, bet mes finansus skaiciuojames visiskai atskirai. Net kvailos situacijos buna, nes pvz. kavinese irgi viskas atskirai, bet kadangi pajamas gauname beveik vienodas, kolkas nesurandam geriausios iseities..

Pabūsiu kategoriška.
ta dalis moterų kurios reiškėsi, kad vyras joms sako "tu nors ant triusikų užsidirbk", atrodo tipinės blondinės. ir gerbiu moteris kurios dirba ir užsidirba ne tik ant "triusikų", bet ir realiai prisideda prie šeimos gerbūvio. po to tokios, kurios "užsidirba tik ant triusikų", labai skaudžiai rauda kai vyras palieka, o pačios nieko neužsidirbusios tik krūvą triusikų jei lygios teisės, tai lygios. kokie čia dar išmislai - vyras turi išlaikyt

aš uždirbu daugiau už MB. bet jis tikrai kiek gali prisideda prie bendro biudžeto

Tas pats ir pas mus as uzdirbu daugiau...o kartais gyvenam ir tik is mano pajamu...